Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kognityvinė elgesio terapija yra vienas veiksmingiausių ir labiausiai ištirtų gydymo būdų. Jis daugiausia naudojamas psichikos sutrikimams, susijusiems su depresija ar nerimu, gydyti. Kas yra kognityvinė elgesio terapija ir koks jos efektyvumas?

Kognityvinė elgesio terapijaseptintajame dešimtmetyje sukūrė amerikiečių psichiatras Aaronas Beckas. Pagrindinė šios terapinio gydymo formos prielaida yra įsitikinimas, kad mintys, emocijos ir žmogaus elgesys daro įtaką vieni kitiems, sukurdami elgesio modelius, kurie ne visada yra teisingi. Patirdamas gyvenimą žmogus, emocijų įtakoje, konkrečiose situacijose įtvirtina tam tikrą specifinį elgesį. Kartais jis kopijuoja kitų elgesį, perkeldamas juos į savo gyvenimą. Į įvairius reiškinius ir situacijas jis reaguoja taip, kaip yra įpratęs, dažnai nežinodamas, kad tai kenkia kitiems ar sukelia abi problemas. Jeigu jis, pavyzdžiui, pesimistas, viską matys juodai. Žmonės savo elgesį ir pasaulio suvokimą įtvirtina per patirtį, todėl vėliau jiems sunku peržengti šiuos viduje nusistovėjusius rėmus. Terapija reikalinga, kai fiksuotas elgesys ar įsitikinimai nėra objektyvūs ir gali būti netinkami. Pasaulio suvokimo sutrikimo problema tampa terapinio gydymo objektu. Kognityvinė elgesio psichoterapija leidžia aptikti šias iškreiptas tikrovės interpretacijas ir pakeisti jas teisingomis.

Kognityvinė elgesio terapija – kam?

Kognityvinė elgesio terapija geriausiai tinka nerimo ir depresijos sutrikimams gydyti. Ši terapija yra labai efektyvi, todėl ji dažniausiai naudojama siekiant išvaduoti pacientus nuo fobijų, panikos sutrikimų, neurozių, depresijos, bulimijos, kompulsinių-obsesinių sutrikimų, šizofrenijos ir potrauminio streso. Šio tipo terapija taip pat gerai tinka gydant pogimdyminę depresiją arba kaip streso valdymo metodiką. Jis taip pat naudojamas kalinių reabilitacijai.

Verta žinoti

Psichoterapija yra dažniausiai naudojamas psichikos sutrikimų gydymo metodas. Tai gali būti vienintelė paciento psichikos darbo forma arba papildyti farmakologinį gydymą.Visų psichoterapijos rūšių bruožas yra asmeninis gydytojo ir paciento kontaktas. Psichoterapijoje naudojami įvairūs metodai, įskaitant psichoanalizė, humanistinė ir egzistencinė terapija, sisteminė terapija arba kognityvinis-elgesio metodas. Kognityvinė elgesio terapija laikoma viena geriausiai ištirtų terapijų klinikinėje praktikoje. Jo veiksmingumas įrodytas daugeliu tyrimų, todėl gydytojai dažnai taiko šį patikrintą psichoterapijos metodą.

Kognityvinės elgesio terapijos kursas

Kognityvinė elgesio terapija orientuojasi į dabartines problemas, svarbiausia čia ir dabar. Gydymas dažniausiai neatspindi praeities, nors pasitaiko ir išskirtinių situacijų, kai tai neišvengiama.

Kognityvinė elgesio psichoterapija yra trumpalaikė terapija

Terapijos trukmė yra maždaug dvidešimt seansų kartą ar du per savaitę. Pati sesija paprastai trunka ne ilgiau kaip vieną valandą.

Vienas iš svarbiausių sėkmingos terapijos elementų yra terapeuto ir paciento bendradarbiavimas. Kognityvinės-elgesio terapijos dėka situaciją galima suskaidyti į pagrindinius veiksnius, todėl suvokimas yra iškreiptas. Šiame procese reikėtų pabrėžti šiuos dalykus:

  • dirgiklis, t. y. konkreti situacija, sukelianti paciento veiksmą,
  • specifinis paciento mąstymo būdas tam tikroje situacijoje,
  • jausmai ir fiziniai pojūčiai, atsirandantys dėl specifinio mąstymo
  • elgesys (veiksmas), kurį iš tikrųjų atstovauja pacientas.

Kognityvinės elgesio terapijos metu gydytojas bando rasti ryšį tarp paciento minčių, emocijų ir veiksmų. Taigi jis turi analizuoti sudėtingas situacijas ir rasti mintis, kurios paskatino klaidingą tikrovės interpretaciją. Tuo pačiu metu jis turi informuoti pacientą, kokios neracionalios buvo jo anksčiau pateiktos reakcijos, ir suteikti jam vilties, kad jis gali pakeisti savo pasaulio suvokimą.

Už nenormalią reakciją atsakingo stimulo suradimas apibrėžiamas kaip pažintinė terapijos dalis. Elgesio terapijos pusė susideda iš eksperimentų, kuriais siekiama išmokyti pacientą naujų reakcijų ir elgesio būdų, neapkraunant emocinės naštos. Naujų situacijų išbandymas leidžia pakeisti savo elgesį, išsiugdyti įpročius, išmokti visiškai naujų reakcijų į dirgiklius.

Kognityvinės elgesio terapijos metodai

Šioje terapijoje naudojama daug elgesio ir pažinimo metodų. Vienas iš jų yra vadinamasis Sokratiškas dialogas. Pavadinimas kilęs iš formos – ši technika reiškia, kad terapeutas užduoda klausimus pacientui. Tai daroma taip, kad pasigamintumėte patyspacientas atrado savo įsitikinimų ir polinkių š altinį. Gydytojo vaidmuo – klausti, įsiklausyti į paciento atsakymą ir atkreipti dėmesį į jo teiginiuose atsirandančius prieštaravimus, tačiau taip, kad pacientas pagaliau padarytų naujas išvadas ir sprendimus. Kaip ir Sokratiškame dialoge, šiame pokalbyje terapeutas naudoja daug naudingų metodų, tokių kaip: paradoksas, perdėjimas, zondavimas ir kt. Šie elementai, tinkamai pritaikyti, veiksmingai įtakoja paciento mąstymo pokyčius.

Be Sokratiško dialogo, gydytojas taip pat gali naudoti kitus įtakos darymo būdus, pavyzdžiui, nukreipti dėmesį ar atitraukti dėmesį. Terapijos procese gydytojas taip pat nurodo streso įvedimo mokymą. Visa tai siekiant išsiugdyti įprotį tinkamai reaguoti į stresines situacijas.

Kognityvinės-elgesio terapijos poveikis yra ne tik elgesio pasikeitimas, bet ir paciento informavimas apie šio pokyčio įvedimo pasekmes. Visa tai siekiant išsiugdyti naujus įpročius ir reakcijas. Pacientas turi sugebėti tinkamai reaguoti į neigiamas mintis, kai jos kyla. Terapijos sėkmė yra sukurti tinkamą atsaką į dirgiklius, kurie anksčiau buvo klaidingai interpretuojami sutrikusio asmens atveju. Tikras naujų įgūdžių išbandymas yra jų pritaikymas įprastame gyvenime, ne psichoterapeuto kabinete.

Kognityvinės elgesio terapijos privalumai

Pagrindiniai kognityvinės-elgesio psichoterapijos argumentai yra didelis jos efektyvumas, kuris ne kartą buvo patvirtintas klinikiniais tyrimais. Šios gydymo formos privalumas yra paciento savimonės ugdymas, kuris po terapijos įgyja savo elgesio kontrolę. Šis potencialas paciente išlieka ilgesnį laiką, taip pat ir pasibaigus terapijai, ir leidžia išvengti sutrikimų pasikartojimo. Papildoma terapijos vertė – paciento gyvenimo kokybės gerinimas. Jis įgyja motyvacijos veikti ir aukštesnę savigarbą.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichologija