Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kai kas nors sužino, kad turi ligą, kurios negalima išgydyti, jam būna sunku. Su baime galvoja apie ateitį, bijo prarasti darbą, nepriklausomybę, meilę. Kai kuriems žmonėms dėl to išsivysto depresija.

Daugelį lėtinių ligų lengva kontroliuoti ir gyventi normalų gyvenimą tol, kol laikotės gydytojo nurodymų. Kiti negali būti suvaldomi, atneša daug apribojimų, o kartais net praranda tikėjimą gyvenimo prasme. Žinoma, daug kas priklauso nuo mūsų psichikos, įveikos su liga, paramos, kurią gauname iš šeimos ir draugų. Tačiau medicininė statistika rodo, kad bent vienas iš keturių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių kenčia nuo depresijos, o dauguma su prislėgta nuotaika kovoja kasdien. Susidaro uždaras ratas: lėtinė liga sukelia depresiją, depresija paūmina pagrindinės ligos simptomus, mažina terapijos efektyvumą ir pablogina prognozę. Turite žinoti apie tokią riziką, kad galėtumėte pradėti ją gydyti pajutę pirmuosius depresijos simptomus.

Lėtinė liga skatina depresiją

Paciento psichinei būklei įtakos turi daug veiksnių: fizinės kančios, ligos sukelti išvaizdos pokyčiai, sunkus gydymas, pavyzdžiui, operacijos poreikis. Ligoninės pacientams prislėgta nuotaika sukelia atotrūkį nuo artimųjų. Ji sustiprėja, nes jie mato kitų sergančių žmonių kančias ir savo istorijoje ieško savo ateities. Situacija pablogėja, kai dėl ligos jie iškrenta iš dabartinių socialinių vaidmenų: žmonos, vyro, viršininko. Depresinės būklės pablogėjimas lemia paciento fizinę būklę. Tai apsunkina medicininių rekomendacijų laikymąsi, sumažina gydymo efektyvumą ir žymiai pailgina sveikimo laikotarpį. Tyrimai rodo, kad depresija sergantys pacientai pasiekia žymiai prastesnius reabilitacijos rezultatus, vėliau grįžta į darbą, dažniau jį meta ir kreipiasi dėl invalidumo pensijos. Jie taip pat nenoriai keičia savo gyvenimo būdą, mitybą ir kt.

Jums tai bus naudinga

9 žingsniai išmokti gyventi gerai sergant nepagydoma liga

Reikia laiko susitaikyti su lėtine liga ir jos apribojimais. Čia iš karto nieko neatsitiks, nes susitaikyti su nauja situacija be prieštaravimų neįmanoma. Šios taisyklės padės jums pertvarkyti savo gyvenimą.

1. Stenkitės būti atviri apie savoliga. Tai ją prijaukina, atima demonišką dimensiją. Neslėpkite diagnozės nuo savo artimųjų.

2. Leiskite sau patirti apgailestavimą, pyktį ir baimę. Būkite atviri apie tai, ką jaučiate ir ko bijote.

3. Nesigėdykite prašyti pagalbos, jei jos reikia, bet nedarykite to dėl kitų priežasčių.

4. Pasitarkite su savo gydytoju, paprašykite paaiškinimų jums nerimą keliančiais klausimais, pasikalbėkite apie savo baimes, nuotaikos pokyčius.

5. Kuo ilgiau būkite aktyvūs, išeikite iš aukos vaidmens.

6. Išmokite džiaugtis mažais dalykais, mažomis sėkmėmis.

7. Suteikite sau šiek tiek malonumo, neatsisakykite savo ankstesnių planų, net kai jų įgyvendinimas reikalauja tam tikrų pakeitimų.

8. Neignoruokite savo išvaizdos – tai taip pat pagerina jūsų savijautą.

9. Stebėkite savo kūną, reaguokite į naujus vaistus, bet neklausykite kiekvieno mažo negalavimo.

Paciento psichikos pokyčiai keičia santykius su artimaisiais

Lėtinė vieno iš namų ūkio nario liga paliečia visus šeimos narius, sukelia konfliktus ir netgi priveda prie santykių nutrūkimo. Kartais sergantys žmonės erzina kitus, tarsi norėtų kompensuoti savo nelaimę. Labai dažnai tokio elgesio priežastis yra depresija – nediagnozuota ir negydoma. Depresija pasireiškia liūdesiu, nuotaikų kaita, verksmo priepuoliais, irzlumu, pykčio priepuoliais, pesimizmu. Pacientas turi problemų dėl greito sprendimų priėmimo, negali susikaupti, pasitraukia iš socialinio gyvenimo, kartais ima atkakliai galvoti apie mirtį. Pasitaiko, kad nepagydomai sergantis žmogus atranda gyvenimo džiaugsmą, nori juo naudotis, gyventi kuo įdomiau, išmokti naujų dalykų. Deja, tokie pacientai dažniau linksta į destrukciją, savęs naikinimą, nerimą dėl ateities. Tai didžiulė našta šeimai ir pasitaiko, kad sergančiojo vaikai ar partneris ima pulti į depresiją.

Įtampa turi būti iškrauta, bet ne jūsų nenaudai

Susitelkimas į ligą dažnai reiškia, kad pacientas nepastebi psichikos pokyčių, nemato, kad be kūno jis turi ir sergančią sielą. Taigi jis nesikreipia pagalbos į specialistą, o išsklaido nuoskaudas jam žinomais būdais. Jis siekia cigarečių, alkoholio, narkotikų ar raminamųjų. Būtent depresija formuoja šį pavojingą elgesį. Bet tai kelias į niekur – tai visada veda į sveikatos pablogėjimą. Pacientas turėtų pasikalbėti su psichiatru, kuris parinks geriausią gydymą, bus naudinga ir psichoterapija.

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichologija