Gydyti depresiją nėra lengva. Farmakoterapija ir psichoterapija čia vaidina esminį vaidmenį, tačiau svarbi ir paciento bei jo artimiausios aplinkos psichoedukacija. Kiti metodai taip pat taikomi gydant depresinius sutrikimus. Kaip gydoma depresija, kada depresija sergantį pacientą galima gydyti ambulatoriškai ir kada jį būtina hospitalizuoti, kokie depresijos gydymo pokyčiai gali būti ateityje?

Turinys:

  1. Depresijos gydymas: gydymas vaistais
  2. Depresijos gydymas: farmakoterapijos principai
  3. Depresijos gydymas: psichoterapija
  4. Depresijos gydymas: psichoedukacija
  5. Depresijos gydymas: vaikų ir paauglių gydymas
  6. Nėščiųjų depresijos gydymas
  7. Depresijos gydymas: mankštos, dietos ir kitų sąveikų vaidmuo
  8. Depresijos gydymas: vaistams atspari depresija ir psichozinė depresija
  9. Depresijos gydymas: elektrošokas
  10. Depresijos gydymas: šiuolaikiniai metodai
  11. Depresijos gydymas: ambulatorinis gydymas ir hospitalizacija
  12. Depresijos gydymas: kas turėtų ją gydyti?

Depresijos gydymas yra vienas didžiausių šiuolaikinės psichiatrijos iššūkių. Depresijos paplitimas toks didelis, kad ji pamažu tampa viena iš labiausiai paplitusių žmonių sveikatos problemų – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad su ja gali kovoti daugiau nei 264 milijonai pacientų visame pasaulyje.

Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nes ji pasireiškia tiek vaikams, tiek jauniems suaugusiems ir senjorams. Skirtingose ​​amžiaus grupėse gali skirtis ne tik depresinių sutrikimų eiga ir klinikinis vaizdas, bet ir skirtingo amžiaus pacientų problema gali reikalauti skirtingų terapinių intervencijų. Taip yra todėl, kad vaikų depresijos gydymas skiriasi nuo jauno suaugusiojo ar senjoro.

Depresijos gydymas: gydymas vaistais

Farmakoterapija, daugelio pacientų nuomone, yra pagrindinis depresijos gydymo metodas ir, tiesą sakant, paprastai ji yra naudojama kaip pirmos eilės šio psichikos sutrikimo gydymas.

Tarp įvairių teorijų apie depresijos patogenezę viena populiariausių yra ta, pagal kurią nuotaikos sutrikimus sukeltų nenormalusįvairių neurotransmiterių lygis centrinėje nervų sistemoje. Kita vertus, antidepresantai veikia tokių neuromediatorių koncentracijas, pvz dopaminas, serotoninas arba noradrenalinas.

Antidepresantai gali keisti įvairių neuromediatorių koncentraciją organizme, todėl jie grupuojami pagal tai, kokiai tiksliai iš šių medžiagų jie veikia. Individualūs psichiatrijoje naudojami antidepresantai priskiriami tokioms grupėms kaip:

  • selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių,
  • SSRI, pavyzdžiai yra fluoksetinas, escitalopramas ir sertralinas),
  • serotonino norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI, įskaitant venlafaksiną ir duloksetiną),
  • monoaminooksidazės inhibitoriai (sutrumpinti MAOI, jų atstovas, be kita ko, yra moklobemidas),
  • tricikliai antidepresantai (sutrumpintai TLPD, į šią grupę įeina, pvz., opipramolis ir klomipraminas),
  • selektyvūs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (sutrumpintai NARI, reboksetinas yra šios grupės atstovas),
  • neįprastos struktūros ir veikimo mechanizmo vaistai (tokie kaip, pavyzdžiui, tianeptinas arba mirtazapinas).

Sunku aiškiai nurodyti, kurie iš turimų antidepresantų gali būti laikomi veiksmingiausiais – kiekvienas iš šių vaistų turi skirtingą veikimo profilį.

Rekomenduojant bet kurią iš šių priemonių pacientui, reikia atsižvelgti į jo amžių, lydinčias ligas ir kitus vaistus, bet labiausiai į tai, kokie depresijos simptomai dominuoja pacientui. Taip yra todėl, kad kai depresija prasideda:

  • reikšmingas slopinimas ir energijos trūkumas – pirmenybė teikiama, be kita ko, venlafaksinas, bupropionas arba moklobemidas,
  • reikšmingas nerimo sustiprėjimas – vaistai iš serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės, venlafaksinas,
  • obsesijos – pageidaujama klomipramino arba SSRI vaistų,
  • nerimas – tricikliai antidepresantai, trazodonas ir mirtazapinas yra daugiausia veiksmingi,
  • miego sutrikimai – pacientams rekomenduojamas mirtazapinas, mianserinas arba trazodonas,
  • skausmas – pirmenybė teikiama venlafaksinui ir duloksetinui,
  • pažinimo sutrikimas – vortioksetinas ir agomelatinas laikomi naudingiausiais.

Depresija yra rimtas sutrikimas – apie jos gydymo ir diagnostikos metodus, psichologės Katarzynos Kucewicz akimis, interviu su Michał Eska Rock.Poklękowski:

Depresijos gydymas: farmakoterapijos principai

Depresijos gydymo atveju svarbu ne tik parinkti paciento poreikius atitinkantį vaistą, bet ir nuodugniai su juo aptarti terapijos principus – tai padidina tikimybę, kad jis laikysis gautų rekomendacijų nuo gydytojo. Visų pirma, būtina informuoti pacientą, kad antidepresantai nėra nuskausminamieji ir neveikia iš karto – paprastai jų poveikio reikia laukti 2-4 savaites

Antidepresantų gydymas pradedamas mažomis vaistų dozėmis ir palaipsniui didinamas, kol pasiekiama gydomoji dozė. Pacientas turi būti informuotas apie galimą šalutinį gydymo poveikį.

Jie yra intensyviausi pradiniame gydymo etape, o vėliau, laikui bėgant, jų intensyvumas žymiai sumažėja. Būtina atkreipti paciento dėmesį į minėtą priklausomybę, nes kartais atsitinka taip, kad dėl to, kad iš pradžių jis jaučiasi blogiau pavartojęs vaistų, nusprendžia jų atsisakyti pats.

Daugelį pacientų domina klausimas, kiek laiko jie turės vartoti antidepresantus. Čia verta paminėti, kad yra keli depresijos farmakoterapijos etapai, kurie yra:

  • ūminė fazė (aktyvus gydymas): paprastai trunka nuo 6 iki 8 savaičių ir jos tikslas yra nustatyti vaisto dozę, kuri palengvintų paciento depresinių sutrikimų simptomus,
  • tęstinė fazė (palaikomasis gydymas): fazė, trunkanti, vienų autorių teigimu, mažiausiai 6, o kitų – 9 ar net 12 mėnesių, jos tikslas – pasiekti visišką paciento psichinės būklės stabilizavimą,
  • profilaktinis gydymas: naudojamas pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, ir žmonėms, sergantiems pasikartojančiais depresijos sutrikimais, jo tikslas yra užkirsti kelią sutrikimų pasikartojimui.

Kai kurie pacientai, sužinoję, kad jiems teks vartoti antidepresantus iki metų, nenoriai gydosi vaistais, nes baiminasi, kad taps priklausomi nuo antidepresantų.

Čia reikia pabrėžti, kad nė vienas iš psichiatrijoje naudojamų antidepresantų nesukelia priklausomybės. Simptomai, kurie gali atsirasti nutraukus šių vaistų vartojimą, gali atsirasti dėl antidepresantų vartojimo nutraukimo sindromo – jų išsivystymo galima išvengti, pavyzdžiui, laipsniškai, atsižvelgiant į laiką, mažinant vaisto dozę, kurią pacientas išgėrė prieš gydymą. visiškas nutraukimas.

Depresijos gydymas: psichoterapija

Įvairiuose š altiniuose pabrėžiama, kad taip, farmakologinis gydymas yra pagrindinė įtakaesant depresiniams sutrikimams, jis duoda naudingiausią poveikį, kai yra derinamas su psichoterapine sąveika.

Kaip farmakoterapija gali išspręsti problemą, kai ji turi biologinį pagrindą, ji nebūtinai gali turėti įtakos kitoms galimoms depresijos priežastims, tokioms kaip konfliktai šeimoje, patyčios mokykloje ar traumuojantis įvykis.

Depresija sergantiems pacientams gali padėti įvairios psichoterapijos rūšys – pavyzdžiui, psichodinaminė psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, psichoanalitinė terapija arba sisteminė terapija.

Depresijos gydymas: psichoedukacija

Apskritai psichoedukacija yra svarbus psichiatrijos terapinio valdymo elementas, įskaitant depresijos gydymą. Ji turi apimti ir pacientą, ir jo artimiausią aplinką. Psichoedukacija – tai paciento informavimas apie savo sveikatos problemą, galimus jos š altinius, gydymo metodus ir prognozes.

Į ją pirmiausia reikėtų įtraukti sergančiojo šeimą, kad jie suprastų juos kankinančios problemos esmę ir išmoktų elgtis su depresija sergančiais artimaisiais, kad nepakenktų jiems padėti.

Depresijos gydymas: vaikų ir paauglių gydymas

Kadangi depresija gali pasireikšti iš esmės kiekvienam žmogui, tam tikroms specifinėms pacientų grupėms ji reikalauja specialaus gydymo. Pirmoji iš šių grupių yra vaikai ir paaugliai, kuriems pagrindinis depresijos gydymo metodas yra terapinės intervencijos.

Šeimos terapija šioje pacientų grupėje vaidina didelį vaidmenį – gana dažnai paaiškėja, kad šeimos konfliktai lemia vaiko ar paauglio nuotaikos sutrikimus, kuriuos galima išspręsti bendrai dalyvaujant terapijoje visiems šeimos nariams.

Farmakologinis vaikų ir paauglių depresijos gydymas taip pat galimas, tačiau tai daug sunkesnis nei suaugusių pacientų atveju. Sunkumai daugiausia kyla dėl to, kad jauniausių pacientų depresijos sutrikimams gydyti patvirtinta nedaug antidepresantų.

Tai yra fluoksetino ir sertralino registracija Lenkijoje, tačiau ne visada šios priemonės yra veiksmingos – tokiose situacijose depresijai gydyti naudojami ne pagal paskirtį, kiti antidepresantai

Nėščiųjų depresijos gydymas

Nėščiųjų depresija taip pat reikalauja kitokio gydymo nei įprastai. Kai pasireiškia depresija, tai dažniausiai būna nėštumo metu, iš pradžių – ypačsu nedideliu depresijos simptomų sunkumu – problemą bandoma išspręsti taikant psichoterapiją.

Jei vis dėlto būtinas medikamentinis gydymas, siekiama vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę, be to, pirmenybė teikiama tiems preparatams, kurių vartojimas siejamas su santykinai mažiausia rizika vaisiui (dažniausiai nėščių moterų depresija, vaistai su SSRI grupėmis).

Depresijos gydymas: mankštos, dietos ir kitų sąveikų vaidmuo

Priešingai nei atrodo, depresija sergantiems pacientams gali padėti ne tik vaistai ir darbas su terapeutais, bet ir kiti metodai. Kartkartėmis medicininiuose leidiniuose pranešama, kaip reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia pacientų būklę.

Depresija sergantiems žmonėms svarbu tinkama, subalansuota mityba, o sergantiesiems gali padėti ir gana neįprasti metodai, tokie kaip akupunktūra ar jonažolių gėrimas. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad taip – ​​šie metodai gali duoti gerų rezultatų – vis dėlto jie turėtų būti naudojami kaip palaikomoji priemonė ir niekada nėra pagrindiniai depresijos gydymo metodai.

Depresijos gydymas: vaistams atspari depresija ir psichozinė depresija

Klausimas, kurį tikrai verta paminėti kalbant apie depresinių sutrikimų gydymą, yra specifinės depresijos formos – vaistams atsparios depresijos – gydymas. Jo metu naudojamos įvairios terapinės strategijos, be kita ko, skirtingų antidepresantų deriniai vienam pacientui (dažniausiai tai yra skirtingo veikimo mechanizmo vaistai).

Tačiau depresijos gydymas taip pat gali būti pagrįstas tuo, kad pacientas vartoja antidepresantą kartu su preparatu iš visiškai kitos vaistų grupės, pvz., su nuotaikos stabilizatoriumi (pvz., ličio druskomis) arba antipsichoziniais vaistais (pvz. pavyzdžiui, kvetiapinas arba aripiprazolas).

Gydymo skirtumai taip pat taikomi psichozinei depresijai, t. y. tokiai depresijos formai, kuriai būdingi ir depresijos simptomai, ir psichozės simptomai (kliedesių ar haliucinacijų pavidalu). Pacientams, kenčiantiems nuo šios problemos, vien antidepresantų vartojimas paprastai nepagerina – jiems rekomenduojama kartu su jais vartoti antipsichozinius vaistus

Depresijos gydymas: elektrošokas

Psichiatrijoje vis dar naudojamas depresijos gydymo metodas yra elektrokonvulsinė terapija. Tačiau elektrokonvulsinė terapija tikrai nėra pirmos eilės depresinių sutrikimų gydymo būdas – dažniausiai ji taikomavaistams atspari depresija, depresija su labai stipriu polinkiu į savižudybę ir depresiniais sutrikimais sergantiems pacientams, kurie atsisako gerti ir gerti.

Elektrokonvulsinis šokas kelia susirūpinimą daugeliui žmonių, tačiau praktikoje jis yra ir saugus (gali būti naudojamas net sergantiesiems širdies ligomis), ir veiksmingas gydymo metodas – skaičiuojama, kad elektrokonvulsinės terapijos efektyvumas gali svyruoti nuo 70 iki 90 procentų.

Depresijos gydymas: šiuolaikiniai metodai

Dėl didėjančio depresinių sutrikimų paplitimo ir to, kad kai kurie pacientai kenčia nuo vaistams atsparių formų, įvairūs mokslininkai bando ieškoti modernių depresijos gydymo metodų.

Viena iš jų yra transkranijinė magnetinė stimuliacija, kuri savotiškai primena elektrošoką – šis metodas suaktyvina nervines ląsteles, sukeldamas elektrinius reiškinius stimuliuojamose smegenų dalyse

Vadinamasis psichochirurgija – jos tikslas – nutraukti nervinius ryšius, kurie gali veikti netinkamai ir taip sukelti depresijos simptomus, tačiau šiuo metu chirurginis gydymas psichiatrijoje taikomas itin retai.

Čia verta pridurti, kad pokyčių vyksta ir gydant depresiją vaistais. Atsirado naujų preparatų, kurių veikimo mechanizmas panašus į jau žinomų ir jau daugelį metų vartojamų antidepresantų veikimo mechanizmą, tačiau minima ir apie galimybę naudoti vaistus gydant depresinius sutrikimus, kurių anksčiau nebuvo. įtariamas, kad turi antidepresinį poveikį.

Vienas iš tokių preparatų, pastaraisiais metais vis dažniau minimas, yra ketaminas – šiuo metu vyksta įvairūs klinikiniai tyrimai dėl galimybės jį plačiau panaudoti gydant depresiją

Depresijos gydymas: ambulatorinis gydymas ir hospitalizacija

Kartais kyla daug abejonių – ne tik tarp pacientų, bet ir tarp gydytojų – ar depresiją reikia gydyti ambulatoriškai, ar ligoninėje. Laimei, daugumai pacientų depresijos simptomai yra tokie intensyvūs, kad jiems gali būti naudinga ambulatorinė priežiūra.

Tačiau kai pacientui pasireiškia žymiai sustiprėję depresinių sutrikimų simptomai, pvz., stiprios mintys ir ketinimai apie savižudybę arba stiprūs psichozinės depresijos simptomai, hospitalizacija tampa būtina.

Verta pridurti, kad viena iš galimų depresijos pasekmių yra savižudybė, todėlartimiausiems susirūpinus artimojo būkle, nėra ko laukti – tiesiog būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos.

Depresijos gydymas: kas turėtų ją gydyti?

Tiesą sakant, šio klausimo apskritai nereikėtų kelti – depresiją turėtų gydyti psichiatrai. Tačiau tikrovė Lenkijoje kitokia, todėl dėl šios specialybės gydytojų trūkumo depresija sergantys pacientai dažnai pirmiausia kreipiasi į kitus specialistus, pvz., savo šeimos gydytoją.

Visiškai toks gydytojas gali pasiūlyti ir pristatyti pacientui antidepresantą, tačiau reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Visų pirma, kilus abejonių, ar pacientas tikrai serga depresija, ar nuo kito asmens, jį reikia skubiai nukreipti pas psichiatrą, turintį daugiau patirties ir jam lengviau atlikti tinkamą diferencinę diagnostiką.

Pacientai taip pat turėtų būti nukreipti pas psichiatrą, kurie, nepaisant kitų specialybių gydytojų rekomendacijų vartoti antidepresantus, nesilaiko laukiamo gydymo poveikio, ir tuos, kurie patyrė sunkų depresijos epizodą.

Kur kreiptis pagalbos

Svetainės www.forumpróbdepresja.pl skirtuke „Kur ieškoti pagalbos“ galite rasti:

1. SVARBIAUSI TELEFONAI nuo depresijos, įskaitant:

Anttydepresacyjny Telefono forumas prieš depresiją (22 594 91 00) – dirba trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17-19 ITAKA fondo Antidepresacyjny pagalbos linija (22 484 88 01) – skambinti galite pirmadieniais ir ketvirtadieniais tarp 17. ir 20.

ir daug kitų telefono numerių, kuriais gali gauti pagalbos žmonės, sergantys depresija, psichikos sutrikimais ir nukentėję nuo smurto.

2. PAGALBOS TAŠKO ŽEMĖLAPIS

Tai visos šalies duomenų bazė, kurioje yra kontaktų su Psichikos sveikatos klinikomis, klinikomis, kuriose dirba psichiatrai, ligoninėse su psichiatrijos skyriais ir privačiais psichiatrijos specialistų kabinetais. Tiesiog įveskite miestą arba pašto kodą, kad rastumėte filialą arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos.

Be to, pagalbos ir informacijos apie ligą galima rasti www.stopdepresja.pl

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Kategorija:

Psichiatrija