- Kokie yra depresijos su melancholijos požymiais simptomai?
- Kodėl melancholiška depresija pavojinga?
- Kaip padėti melancholiška depresija sergančiam žmogui
Iš esmės bet kokia depresija gali būti laikoma rimta problema. Viena iš pavojingiausių depresinių sutrikimų rūšių yra depresija su melancholiniais bruožais. Tam yra kelios priežastys – kokios jos ir kuo padėti melancholiška depresija sergančiam žmogui?
Šiuo metu yra įvairių depresijos tipų – iš esmės ji išskiriama, be kita ko, pavieniai depresijos epizodai, pasikartojantys depresijos sutrikimai arba tipinė ir netipinė depresija. Skirtingo amžiaus pacientams depresinių sutrikimų eiga taip pat skirtinga. Vaiko depresija gali pasireikšti padidėjusiu paciento dirglumu. Vyresnio amžiaus depresija savo ruožtu gali būti susijusi su visiška izoliacija nuo artimųjų ir sunkiu pažinimo sutrikimu.
Gana dažnas klausimas – tiek pacientų, tiek jų artimųjų – koks yra depresinių sutrikimų sunkumas. Sunku vienareikšmiškai nuspręsti, ar tam tikro paciento depresija yra rimtesnė už kitą. Tačiau apskritai minima, kad kai kurios svarbios grėsmės yra susijusios su vadinamuoju depresija su melancholijos bruožais.
Kokie yra depresijos su melancholijos požymiais simptomai?
Šiais laikais terminas melancholija vartojamas retai, bet anksčiau jis buvo labai populiarus. Jis kilęs iš graikų kalbos ir jį vartojo Hipokratas, kuris, kaip melancholikai, apibrėžė žmones, kurie, inter alia, kovoja su intensyvi depresija.
Melancholinė depresijataip pat sunkiai įžvelgiamas šiuolaikiniuose psichiatrijos vadovėliuose vartojamas terminas, tačiau jis buvo vartojamas kaip sunkių depresinių sutrikimų terminas, kurio metu buvo aiškiai išreikšti depresijos simptomai. Tai apima:
- anhedonija (visiškas nesugebėjimas jaustis laimingam dėl to, kad veikla, kurią pacientas kadaise mėgo, visiškai nustojo juo mėgautis),
- reikšmingų miego sutrikimų (pvz., labai dažnas, ankstyvas pabudimas iš miego ir negalėjimas vėl užmigti),
- stiprus apetito sumažėjimas (dėl to smarkiai sumažėja kūno svoris).
Galimi depresijos simptomai su melancholijos požymiais taip pat apima stiprią prislėgtą nuotaiką (supolinkis pasireikšti labiausiai mažėja ankstyvomis paros valandomis), psichomotorinis sulėtėjimas arba abejingumas.
Taip pat skaitykite: Depresija – priežastys, simptomai, tipai ir gydymas. Atlikite testą ir pažiūrėkite, ar nesergate depresija
Kodėl melancholiška depresija pavojinga?
Jei negydoma, bet kokios rūšies depresija yra pavojinga gyvybei, o depresija su melancholijos požymiais keliais aspektais laikoma didžiausia grėsme.
Viena iš jų yra ta, kad gana dažnai tai yra endogeninė depresija, t.y. tokia, kurią gali sukelti paciento organizmo veiklos sutrikimai (pvz., netinkama neuromediatorių koncentracija centrinėje nervų sistemoje). Jos priešingybė yra egzogeninė depresija, kurią sukelia įvairūs įvykiai, pavyzdžiui, partnerio palikimas ar darbo praradimas.
Egzogeninė depresija kartais laikoma mažesne rizika nei endogeninė, nes jos atveju, pacientui išgyvenus sunkų įvykį, depresijos simptomai gali susilpnėti.
Didelė problema, susijusi su melancholiška depresija, yra ta, kad jos simptomai gali tapti labai intensyvūs. Dėl šios priežasties gali būti sunku priversti su juo kovojantį asmenį imtis reikiamo gydymo. Depresija sergantis pacientas, turintis melancholijos bruožų, gali neturėti jėgų išeiti iš namų ir kreiptis į specialistą, taip pat gali jausti, kad jam visiškai niekas negali padėti.
Kaip padėti melancholiška depresija sergančiam žmogui
Depresiją su melancholijos bruožais, kaip ir kitas depresijos rūšis, ne tik galima, bet ir reikia gydyti. Paciento būklę galima pagerinti vartojant antidepresantus ar lankantis psichoterapijoje. Kita vertus, kaip minėta pirmiau, gali būti labai sunku paskatinti pacientą apskritai priimti sprendimą, kad jis gautų reikiamą pagalbą.
Jei norite paremti žmogų, sergantį melancholiška depresija, pirmiausia turėtumėte jį patikinti, kad tai yra sveikatos problema, kaip ir daugelis kitų, kurią galima išgydyti. Netgi teoriškai paprasta veikla gali būti naudinga, pvz., susitarti su psichiatru arba nuvesti jį pas specialistą.
Lygiai taip pat, kaip sunkios depresijos pacientas dažnai nenori palaikyti bet kokių santykių, jo aplinka tikrai neturėtų vengti kontakto su juo. Depresija sergantis pacientas, paliktas vienas, gali dar labiau sugriūti, o tai blogiausiu atveju gali net atimti gyvybę.