Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Daugialypė asmenybė šnekamojoje kalboje yra susiskaldžiusi asmenybė. Šiam sutrikimui būdinga tai, kad viename asmenyje yra bent dvi nepriklausomos ir skirtingos asmenybės, kurios pakaitomis įtakoja paciento elgesį. Kokios yra daugybinių asmenybės sutrikimų priežastys? Kaip atpažinti šio sutrikimo simptomus? Koks jo gydymas?

Daugialypės asmenybės sutrikimasyra psichikos sutrikimas, kuris taip pat žinomas kaipasmenybės skilimas, daugiskaita asmenybė , kintama asmenybė ir suskilusi asmenybė. Jiems būdingas bent dviejų nepriklausomų ir skirtingų asmenybių buvimas tame pačiame asmenyje.

ĮDisociatyvaus tapatumo sutrikimą(DID) įtraukiami keli asmenybės sutrikimai, kuriems būdingas dalinis arba visiškas teisingos praeities prisiminimų integracijos, savijautos tapatybės praradimas, tiesioginiai pojūčiai ir bet kurio kūno judesių valdymas.

Daugialypės asmenybės sutrikimas neturėtų būti painiojamas su šizofrenija, nes tai yra atskiras dalykas. Nors šizofrenija pažodžiui reiškia „suskaldymą“, ne ta prasme, kad turi daugiau nei vieną asmenybę. Be to, šizofrenija klasifikuojama kaip endogeninė psichozė, o ne kaip disociacinis sutrikimas.

Daugybinis asmenybės sutrikimas (asmenybės suskaidymas) – priežastys

Dažniausios asmenybės skilimo priežastys yra gilios vaikystės traumos (pvz., išžaginimas, seksualinė prievarta, prievarta, taip pat stichinės nelaimės). Tam tikru momentu trauminiai išgyvenimai gali būti nustumti atgal į pasąmonę, iš kurios laikui bėgant gali atsirasti atskira tapatybė. Tokiu būdu tinkama asmenybė išsivaduoja iš dramatiškų įvykių ir turi erdvės normaliam funkcionavimui – tarsi šie įvykiai nebūtų įvykę. Todėl daugialypė asmenybė yra gynybos mechanizmas nuo pasąmonėje paslėptų traumų, protinis pabėgimas nuo patiriamos baimės.

Kai kurie daugybinį asmenybės sutrikimą sieja su potrauminio streso sutrikimu, kuris dažnai būna trauminio įvykio pasekmė.

Daugialypė asmenybė (asmenybės suskaidymas) – simptomai

Žmonės su įvairiomis asmenybėmis patiria disociaciją, t.y. nutraukia ryšius tarp minčių, prisiminimų,jausmus, veiksmus ir savo tapatybės jausmą. Tada atsiranda dvi (ar daugiau) atskiros asmenybės, kurios pakaitomis perima paciento elgesio kontrolę, o vienu metu atsiskleidžia tik viena iš jų. Šios asmenybės gali žinoti apie savo buvimą (nors ne visada), o pagrindinė asmenybė dažniausiai nežino apie savo egzistavimą. Verta žinoti, kad šios asmenybės dažniausiai drastiškai skiriasi charakteriu ir daugiau. Kiti taip pat gali turėti amžių, lytį, intelekto koeficientą ar net seksualines nuostatas.

Perėjimas iš vienos asmenybės į kitą dažniausiai būna staigus ir įvyksta kaip atsakas į dirgiklius, sukeliančius trauminius įvykius, pvz., stresinės situacijos metu arba terapijos metu (pvz., hipnozės). Tai dažniausiai pasireiškia aštriais nuotaikos pokyčiais. Gali būti net panikos priepuolių ar psichozės epizodų (įskaitant regos ir klausos haliucinacijas). Be to, asmenybės skilimo žmogus gali nukentėti nuo:

  • automatinė agresija;
  • prislėgtas;
  • miego sutrikimai (nemiga, košmarai, galbūt net vaikščiojimas lunatiniu būdu);
  • narkomanija, alkoholizmas;
  • įvairus kompulsyvus elgesys;
  • stiprus galvos skausmas;
  • amnezija;

Daugialypė asmenybė (asmenybės suskaidymas) – gydymas

Daugialypės asmenybės sutrikimo atveju hipnozės terapija naudojama emocinei būsenai nuo trauminės patirties atverti. Pacientas turi susidurti su įvykiais, kurie paskatino asmenybės skilimą, ir įtraukti juos į realaus gyvenimo įvykius. Tik tokiu būdu jis suras ryšius tarp atskirų tapatybių ir sujungs jas į vieną tapatybę, kuri yra terapijos tikslas.

Be to, terapija turėtų apimti mokymąsi susidoroti su stresu, kuris yra dažnas stimulas, sukeliantis dramatiškus išgyvenimus. Taip pat naudingi antidepresantai ir vaistai nuo nerimo.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichiatrija