Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Streso simptomai, ilgalaikiai arba labai intensyvūs, gali turėti įtakos viso kūno sveikatai ir būklei. Gyvenimas nuolatinėje nervinėje įtampoje sukelia rimtų negalavimų, kurie kartais tik paūmėja pasibaigus stresinei situacijai. Širdies priepuolis, aterosklerozė, diabetas, nutukimas, alopecija – tai kai kurie nepageidaujami ilgalaikio streso simptomai.

Lėtinio streso simptomas: galvos skausmai ir lėtiniai galvos skausmai

Galvos skausmai yra pernelyg ilgos įtampos ir raumenų susitraukimų, kuriuos sukelia adrenalinas ir nervų sistemos stimuliacija, rezultatas. Pulsuojantis skausmas smilkiniuose atsiranda jau stresinėje situacijoje ir pamažu didėja, apimdamas visą galvą.

Pacientai jaučiasi taip, lyg ant galvos būtų suveržiamas lankas. Tai gali lydėti sustingęs kaklas (kaklas), fotofobija, jautrumas triukšmui. Įtampos skausmas paprastai nėra per stiprus. Tai trunka keletą minučių ir kartojasi kelis kartus per dieną arba trunka savaites. Tada susidaro įspūdis, kad skauda galvos odą ar plaukus. Lėtinis skausmas trunka mėnesius ir metus. Tada menkiausias stresas sustiprina silpną galvos skausmą.

Lėtinio streso simptomas: širdies ir kraujotakos sistemos ligos

Veikiant kortizoliui ir adrenalinui, pakyla simpatinių ir parasimpatinių skaidulų tonusas, turintis įtakos širdies ir periferinių kraujagyslių darbui. Simpatinių skaidulų stimuliavimas pagreitina širdies plakimą iki 3 kartų, o parasimpatinės – sulėtina. Tai sukelia širdies plakimą, aritmijas (prie to prisideda ir streso metu sutrikusi magnio apykaita) ir net širdies sustojimą. Streso hormonai taip pat yra atsakingi už uždegimo žymens, t. y. C reaktyvaus b altymo (CRP), skatinančio širdies ir kraujagyslių ligas, nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo iki širdies priepuolio, lygio padidėjimą.

Didelis kortizolio, adrenalino ir aldosterono kiekis (šis hormonas sutrikdo vandens ir elektrolitų pusiausvyrą) skatina aukštą kraujospūdį, dėl kurio gali ištikti širdies priepuolis ir insultas. Kortizolis padidina trigliceridų kiekį ir mažina gerojo cholesterolio (DTL) kiekį, todėl kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis ir kiti riebalai apnašų pavidalu. Galiausiai indas susiaurėja tiek, kad kraujas negali pasiekti širdies. Kraujo susilaikymas venose (dėl padidėjusio krešėjimo)sukelia kraujagyslių pažeidimus ir kraujo krešulių susidarymą, kurie trukdo kraujotakai ir sukelia užsikimšimus.

Lėtinis streso simptomas: virškinimo problemos

Dėl emocinės įtampos sutrinka autonominė nervų sistema. Jis siunčia komandas, kurios sutrikdo virškinimo sistemos veiklą, nors yra tinkamai pastatytas ir tinkamai atlieka savo funkciją, t.y. virškinimas ir įsisavinimas yra normalūs. Ūgiavimas ir skausmas įvairiose pilvo vietose, dujų kaupimasis, pilnumo jausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali būti dirgliosios žarnos sindromo (tuštinimosi sutrikimo) požymiai. Savo ruožtu rėmuo (refliukso liga) dažnai atsiranda dėl nenormalių stemplės ar skrandžio raumenų susitraukimų.

Lėtinis streso simptomas: dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos

Didelis adrenalino kiekis ištempia šių organų gleivinę, trukdo aprūpinti krauju ir sutrikdo epitelio ląstelių regeneraciją, todėl padidėja jų jautrumas druskos rūgščiai. Visa tai veda prie epitelio imuniteto susilpnėjimo ir gleivinės uždegimo, erozijų ar pepsinės opos ligos išsivystymo. Netgi kalbama apie stresines opas, kurios, veikiamos stiprios įtampos, gali atsirasti per naktį.

Lėtinis streso simptomas: odos problemos

Kartais tai yra raudonos dėmės ant veido ir dekoltė, kartais - dilgėlinė. Stresas taip pat skatina rožinės atsiradimą ir pablogina jos simptomus. Visi odos pokyčiai yra hormoninio kraujagyslių žaidimo rezultatas. Androgeniniai streso hormonai nepadeda odai.

Lėtinio streso simptomas: nugaros skausmas

Nugaros skausmai yra raumenų įtampos ir perkrovos rezultatas, kurie, veikiami adrenalino, tampa kieti kaip akmuo. Pavojaus akimirką paslėpiame galvą ant rankų ir pakreipiame atgal. Gimdos kaklelio ir krūtinės ląstos slanksteliai linksta. Norint išlaikyti taisyklingą laikyseną, turi dirbti kiti raumenys. Paprastai tai sukelia skausmą gimdos kaklelio arba juosmens srityje.

Išmokite natūralių ir paprastų būdų, kaip sumažinti stresą

Lėtinis streso simptomas: intymių vietų mikozė

Mikozės vystymąsi skatina organizmo imuniteto sumažėjimas ir tuo pačiu androgeninių hormonų perteklius. Dėl to pažeidžiama moterų organų gleivinės natūrali bakterinė flora ir dauginasi patogeninės bakterijos.

Lėtinis streso simptomas: plaukų slinkimas

Androgeninių hormonų perteklius dažnai sukelia moterų plaukų slinkimą ir alopeciją. Stiprus stresas gali sukelti plaukų slinkimą per naktį.

Lėtinis streso simptomas: spaudimas gerklėje

Užspringimo jausmas, pasunkėjęs rijimas, gumbelio pojūtis gerklėje – atsiranda ne tik streso metu, bet ir tada, kai nervingumo priežasčių jau seniai nebėra. Jie atsiranda dėl gerklės ir gerklų raumenų įtampos.

Lėtinis streso simptomas: diabetas

Neuronų, reguliuojančių kūno svorį ir aukštą adrenalino, kortizolio ir augimo hormono, atsakingo už gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą ir organizmo ląstelių naudojimo sutrikimą, darbo sutrikimai prisideda prie atsparumo insulinui vystymosi ir 2 tipo diabetas.

Lėtinio streso simptomas: ciklo sutrikimas, nevaisingumas

Taip yra dėl sutrikusio pagumburio „generatoriaus“ darbo, gaminančio hormonus, kurie kontroliuoja mėnesinį ciklą, t.y. skatina hipofizę išskirti tropinius hormonus, kurie savo ruožtu veikia kiaušidžių, gaminančių estrogenus ir progesteroną, darbą – įvairiose koncentracijose, priklausomai nuo ciklo fazės.

Vyksta hormonų žaidimas, dėl kurio menstruacijos retėja ir būna gausios. Be to, dėl streso hipofizė gamina prolaktiną – hormoną, kuris natūraliai išsiskiria nėštumo ir žindymo metu, stabdantis ovuliaciją. Tada, esant kitų lytinių hormonų pusiausvyrai, apvaisinimas neįmanomas.

Lėtinio streso simptomas: nutukimas

Lėtinio streso metu didėja tik smegenyse veikiančio NPY hormono, atsakingo už riebalų kaupimą ląstelėse, kiekis. Kartu su kortizoliu jie sukelia nutukimą, vadinamąjį pilvo, ir ne tik dėl didesnio apetito. Riebaliniame audinyje aplink pilvą yra jautriausi kortizoliui receptoriai, kurie „atidaro“ riebalines ląsteles, leidžiančias kaupti kurą. Stresinėse situacijose sumažėja leptino – riebaliniame audinyje gaminamo hormono, kuris turi priešingą poveikį nei NPY (suteikia sotumo jausmą) – gamyba, todėl mes ir priaugame svorio.

Lėtinio streso simptomas: osteoporozė

Kortizolio perteklius sutrikdo kalcio apykaitą ir jo kaupimąsi kauluose. Be to, jis padidina mineralo išsiskyrimą per inkstus. Visa tai gali sukelti ligą arba ją pabloginti.

Taip stresas veikia kūną!

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichologija