Plaučių biopsija yra dažniausia plaučių vėžio ir kitų krūtinės vėžio formų procedūra. Tačiau plaučių biopsija taip pat naudojama sergant pneumonija, tuberkulioze ir sarkoidoze. Kokios yra plaučių biopsijos indikacijos ir kontraindikacijos? Kokia tai procedūra? Kokios komplikacijos gali kilti?

Plaučių biopsijayra procedūra, kurios metu paimamos plaučių ląstelės arba audinio gabalas (pjūvis) histologiniam, citologiniam (tepinėlio) arba mikrobiologiniam tyrimui, siekiant įvertinti pobūdį. visų plaučių pažeidimų.

Priklausomai nuo plaučių biopsijos metodo, išskiriami:

  • perkutaninė plaučių biopsija – smulki arba didelė adata (TNB)
  • transbronchinė plaučių biopsija (TBLB);
  • videotorakoskopija (VATS);
  • atvira plaučių biopsija (BOP);

Plaučių biopsija – indikacijos

Perkutaninės plaučių biopsijos indikacija visų pirma yra plaučių vėžys, ypač toks, kurio negalima diagnozuoti atliekant bronchoskopiją. Tyrimas taip pat atliekamas, jei tarpuplautyje (krūtinės ląstos tarpas tarp plaučių) yra navikas, įtariama, kad navikas į plaučius išplito iš kito organo (pvz., krūties) arba jei navikas. nebuvo aiškiai nustatytas pagal gabalėlį ar infiltratą plaučių audinyje, skreplių ar kraujo pasėlius, serologiją ar bronchoskopiją. Taip pat gali būti užsakyta perkutaninė plaučių biopsija dėl pleuros ar krūtinės sienelės pakitimų.

Savo ruožtu bronchų plaučių biopsija naudojama ne tik sergant plaučių vėžiu, bet ir sergant kitomis ligomis, tokiomis kaip plaučių sarkoidozė, histiocitozė, tuberkuliozė, pneumonija. Šio tipo tyrimai taip pat atliekami po plaučių transplantacijos.

Videotorakoskopija nurodoma diagnozuojant pleuros pakitimus, pvz., pleuros metastazes, intersticines plaučių ligas.

Atvira plaučių biopsija pirmiausia nurodoma esant difuziniams plaučių pažeidimams. Tačiau dėl to, kad ji yra pati invazinė iš visų minėtųjų atliekamos, kai yra kontraindikacijų biopsijai kitu būdu arba kai dėl šių metodų neįmanoma atliktigalutinė diagnozė.

Plaučių biopsija – kas tai?

1. Perkutaninė plaučių biopsija (kontroliuojama tk arba rentgeno spinduliais)

Perkutaninė smulkios adatos biopsija atliekama, kai gydytojas nori gauti medžiagos Pap tepinėliui. Savo ruožtušerdies adatos biopsijanaudojama plaučių audinio gabalėliui paimti histologiniam tyrimui

Gydytojas atlieka vietinę nejautrą. Tada rentgeno spinduliu, kompiuterine tomografija ar ultragarsu vizualizuoja plaučių fragmentą, kurį reikia pradurti. Pacientas sulaiko kvėpavimą, o gydytojas įkiša specialią adatą į tarpą tarp šonkaulių ir čiulpia ląsteles (smulkios adatos biopsija) arba paima plaučių pjūvį (adatos šerdies biopsija).

Iškart po procedūros ir praėjus 24 valandoms po jos pabaigos, pacientui turi būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, kad būtų išvengta galimų komplikacijų, galimų pneumotorakso forma.

2. Transbronchinė plaučių biopsija (TBLB)

Pirma, vaizduojama plaučių dalis, iš kurios bus paimtas mėginys tyrimui (dažniausiai taikant fluoroskopiją, t. y. naudojant fluorescencines medžiagas). Tada atliekamabronchoskopija . Gydytojas lanksčiu vamzdeliu (bronchoskopu) įkiša specialias žnyples į kvėpavimo takus (dažniausiai per burną), kurios dėka jis gali nupjauti nedidelį plaučių minkštimo fragmentą.

3. Vaizdo torakoskopija (VATS)

Anesteziologas atlieka bendrąją nejautrą. Tada gydytojas padaro 2–4 pjūvius tarp šonkaulių ir per krūtinės sienelę įveda specialius įrankius bei prietaisą su maža kamera. Jo dėka jis gali atidžiai ištirti plaučių paviršių ir paimti tikslius mėginius tyrimui.

4. Atvira plaučių biopsija (BOP)

Pacientui taikoma bendroji anestezija. Tada chirurgas padaro pjūvį krūtinės ląstos sienelėje ir paima atitinkamą plaučių dalį ištirti.

Svarbu

Plaučių biopsija – komplikacijos

30 % Tais atvejais išsivysto pneumotoraksas, o tai reiškia, kad pleuros ertmėje yra oro. Taip pat galite kreiptis į:

  • plaučių oro embolija;
  • kraujavimas į pleuros ertmę;
  • hemoptizė;
  • vėžys plinta punkcijos kanale;

Kai kuriais atvejais (0,1 %) pacientas miršta.

Plaučių biopsija – kontraindikacijos

  • perkutaninė plaučių biopsija: sunki LOPL, pneumotoraksas, mažas trombocitų skaičius (mažiau nei 50 000);
  • bronchų plaučių biopsija: kraujo krešėjimo sutrikimai, plautinė hipertenzija, fistulėsarterioveninė, pažengusi emfizema;
  • videotorakoskopija: sunkus kvėpavimo nepakankamumas, pažengęs širdies nepakankamumas, dekompensuoti krešėjimo sutrikimai;
  • atvira plaučių biopsija: kai galima nustatyti diagnozę naudojant mažiau invazinius metodus;

Kategorija:

Tyrimai