Kaip gyventi su šizofrenija sergančiu žmogumi? Reikia daug kantrybės, bet labiausiai žinių apie šią ligą – kas ji iš tikrųjų yra. Jei suprasite, ką jaučia mylimas žmogus, ir išmoksite elgtis sunkiais laikais, jums bus lengviau. Gaukite patarimų, kaip gyventi su šizofrenija sergančiu žmogumi.

Turinys:

  1. Kaip gyventi su šizofrenija sergančiu žmogumi
    • Skatinkite papildomą veiklą
    • Pabandykite įtikinti pacientą kreiptis į psichiatrą
    • Įsitikinkite, kad pacientas nepamiršta vaistų
    • Priimk ligonius
    • Būkite atsargūs kalbėdami toną
    • Verta įtikinti pasinaudoti psichoterapija
    • Skirkite laiko sau

Kaip gyventi su šizofrenija sergančiu žmogumi

Ryšio su tikrove sutrikimas ir neteisingas pasaulio suvokimas paverčia šizofrenija pacientų ir jų artimųjų dramą. Lenkijoje ja kenčia 400 tūkst. žmonių. Dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms (18-19 metų). Kuo anksčiau jis pasirodys, tuo jis sunkesnis ir tuo blogesnė prognozė. Dažniausiai diagnozuojama paranojinė šizofrenija.

Sergantis žmogus gali elgtis keistai, kalbėtis su savimi, atsidaryti elektros kontaktus, ieškoti namuose kamerų, niokoti kompiuterius, nes yra įsitikinęs, kad jį kažkas nori susekti. Dažniausiai nustoja miegoti, bijodamas, kad kas nors nebandys jam pakenkti. Jis gyvena neracionaliame pasaulyje, pvz., tiki, kad jam yra implantuoti lustai, kad žmonės girdi jo mintis. Jis tiki, kad filmai ar TV laidos kuriami remiantis jo gyvenimu, kad redaktorius iš ekrano į jį kreipiasi asmeniškai.

Sergantis žmogus pradeda girdėti balsus, pvz., komentuodamas įvykį: „Tu puikiai padarei“. Kai liga tęsiasi, haliucinacijos tampa vis žiauresnės. Dažniausiai jie kritikuoja sergantį žmogų (dažnai įžeidžiančiais žodžiais) arba nurodo jo seksualumą: „Visi žino, kad tu gėjus.“

Haliucinacijos atsiranda dėl to, kas vyksta aplink jus. Kadaise ligoniai bijojo policijos, mafijos, dabar – Centrinio tyrimų biuro, Centrinio kovos su korupcija biuro, „Islamo valstybės“. Jei kažkas garsiai, tai perkeliama į psichozinę patirtį. Baimė gimdo kančią, kartais agresiją, nes žmogus bando apsiginti nuo to, kas tariamai jį įskaudina.

Dėl neigiamų simptomų paplitimo pacientas serga šizofrenijapasitraukia iš gyvenimo . Tampa santūrus, uždaras, užima laiko pagalvoti. Emocinis paviršutiniškumas, sunkumai priimant sprendimus, apatija, judėjimo sulėtėjimas, mažesnis rūpinimasis savimi – tai yra vadinamasis. nematomi šizofrenijos simptomai.

Sergantis žmogus dažnai šokinėja iš temos į temą be loginio ryšio. Su tokiu žmogumi neįmanoma užmegzti dialogo. Kartais jis yra pseudofilosofiškas, vartoja keistus žodžius, kalbines struktūras. Jis nesijuokia iš anekdotų ir turi sunkumų su abstrakčiu mąstymu. Problema ta, kad toks elgesys būdingas sveikiems žmonėms, todėl jis užliūliuoja aplinkos budrumą.

Kliedesiai: kas juos gali sukelti?

Antipsichoziniai vaistai: poveikis ir šalutinis poveikis

Šizofrenija paveldima: ką genai turi bendro su šia liga?

Šizofrenijos gydymas: kokie jo metodai?

Sutaupykite papildomai veiklai

Šizofrenija neturi būti pašalinta iš socialinio gyvenimo. Žmonės, kurie gydomi, baigia mokslus, dirba ir kuria šeimas. Liga negali būti diskriminacijos pagrindas. Laimei, jis vis gerėja. Tai daugiausia lemia pacientų asociacijos, kurios skleidžia žinias apie šizofreniją ir aktyvina pacientus normaliam gyvenimui. Svarbu į savo gyvenimą įtraukti sportą, pakankamai išsimiegoti, neprisiimti per daug pareigų. Šizofrenija sergantys žmonės taip pat turi išmokti susidoroti su stresu.

Pabandykite įtikinti pacientą kreiptis į psichiatrą

Psichologas nenustatys diagnozės. Jei renkatės psichologą, rinkitės dirbantį ligoninėje ar turintį klinikinės patirties – jis geriau supras problemą ir įtikins, kad prireikus pasikonsultuoti su psichiatru. Esant ūmioms būklėms, verta kreiptis į psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių – yra gydytojų, galinčių konsultuotis.

Laukimas pas psichiatrą šioje vietovėje yra ilgas, o ankstyva diagnostika ir gydymas suteikia didesnę galimybę susidoroti su liga. Psichozės simptomus turintis žmogus dažniausiai galvoja, kad serga visas pasaulis, o ne ji, todėl pati pas gydytoją nesikreips. Kam eiti pas gydytoją, jei tikrai girdi balsus, nes smegenys juos gamina (šizofreniją sukelia smegenų biocheminės pusiausvyros sutrikimai)

Tačiau jei patologinį elgesį pastebėsite pakankamai anksti, vis tiek galite įtikinti savo artimuosius kreiptis į specialistą. Kaip? Verta atkreipti dėmesį į emocijas. Matau, kad bijai, neini pas žmones, negali užmigti, einam pas gydytoją, pažiūrėsim, kas vyksta. Galbūt tai depresija ar kita liga, gydytojas padės išspręsti problemą.

Nedvejodami įtikinėkite – pasveikę nuo psichozėsligoniai tai įvertins. Taip pat nek altinkite savęs, jei per vėlai kreipiatės į gydytoją – atminkite, kad šizofrenija yra klastinga liga. Kartais tėvai ar partneriai užsuka tik pas specialistą, kad sužinotų, ką daryti.

Kliedesių turintys žmonės paprastai blogai žiūri į savo artimuosius, sako: nori mane išprotinti, uždaryk į ligoninę. Jie bijo būti pažymėti. Bet galbūt draugas, su kuriuo sergantįjį palaiko geri santykiai, bandys įtikinti jį aplankyti. Kai sergantis žmogus kelia grėsmę sau ir aplinkai, pagal Psichikos sveikatos įstatymą taikomas priverstinis gydymas. Visa tai šeimai labai sunku. Atminkite, kad tai darote mylimo žmogaus labui, išgėrus vaistų sveikata paprastai pagerėja.

Užtikrinkite, kad pacientas nepamirštų vaistų

Šizofrenija pasireiškia fazėmis. Simptomams pablogėjus (psichotinė būsena), atsiranda remisija (stabilizavimosi fazė), po kurios vėl gali atsirasti ūmi būsena. Intervalai tarp nuoseklių psichozinių būsenų, jų trukmė ir simptomų sunkumas yra individualus dalykas. Gydymas sumažina atkryčio riziką. Naujos kartos vaistai mažina tiek teigiamus, tiek neigiamus simptomus, ženkliai pagerina savijautą, be to, jie turi mažiau šalutinių poveikių. Tai leidžia normaliai veikti, jei nuolat vartosite, kaip rekomenduojama.

Deja, 70-80% ligonių, kai jaučiasi gerai, nustoja vartoti vaistus ir liga atsinaujina, o kiekvienas psichozės atkrytis yra stipresnis nei ankstesnis ir yra sunkiau gydomas. Šiuolaikiniai ilgalaikio veikimo vaistai yra idealus sprendimas pacientams ir slaugytojams. Jie leidžiami į raumenis kas 2 savaites arba kartą per mėnesį ir net kartą per 3 mėnesius (deja, pastarųjų Lenkijoje vis dar nėra). Tačiau dėl kompensavimo apribojimų tokie vaistai mūsų šalyje nėra plačiai naudojami.

Priimk ligonius

Negalima ginčytis su kliedesiais, ginčytis - ligonio vis tiek neįtikinsi, o gali sukelti pyktį ir pabloginti jo būklę. Jei jis sako, kad girdi balsus, pabandykite suprasti, ką jis jaučia, o ne ar tai tikra, ar ne. Jis gali būti „baisiai išsigandęs“.

Neįtikinėkite paciento, kad niekas jo nekontroliuoja, kai jis įsitikinęs, kad taip yra, nes tokiu būdu tik sukelsite pasibjaurėjimą sau. Tokiose situacijose geriausia pasakyti: matau, kad bijai to, ką girdi. Aš tai suprantu ir tikiu. Jei jie būtų tu, visi bijotų – jei taip sureaguosi, įgausi pasitikėjimą. Pokalbyje turite būti sąžiningi. Neapsimesk, kad nėra problemų.

Verta žinoti

Sudėtingos ligos priežastys

Šizofreniją sukelia daug dalykų, niekada tik vienas. Labai svarbus polinkisgenetinė, bet ne paprasta paveldėjimo prasme. Šeimos našta padidina jos atsiradimo riziką, tačiau turi būti ir kitų veiksnių, kurie ją sukels. Tai gali sukelti daug streso. Jauniems žmonėms tai egzaminai, nelaiminga meilė, seksualinė iniciacija ar įsimylėjimas. Dažniau kenčia šizoidinės asmenybės žmonės, gyvenantys savo pasaulyje, asocialūs ir įtarūs.

Būkite atsargūs kalbėdami toną

Šizofrenija sergantis žmogus yra labai jautrus ir kiekvieną nekantrumą interpretuoja savo nenaudai. Nekelkite balso, nerodykite pykčio, tai tik padidina ir taip stiprią k altę. Stenkitės būti šilti ir malonūs, bet venkite būti pernelyg empatiški. Dėl prastai suprantamo saugumo ir per didelės savo artimųjų apsaugos pacientai yra nesąžiningai izoliuojami.

Verta įtikinti pasinaudoti psichoterapija

Psichoterapija daugiausia paremta individualiu pokalbiu, sprendžiant paciento problemas, tačiau be jokio detalaus temos nagrinėjimo, kad simptomai nepasikartotų (pacientai nedalyvauja grupinėje terapijoje, nes gali sukelti psichozė). Žmonės kalba apie santykius namuose, universitete, darbe – tai apie psichinių sunkumų mažinimą ir socialinių bėdų įveikimą. Su psichoterapeuto pagalba galite susitaikyti su savo liga ir persigalvoti. Svarbu, kad pacientas suprastų, kad tai, kas jam nutiko, buvo ligos simptomai ir kad jo veikla priklauso nuo to, ar jis vartoja vaistus.

Skirkite laiko sau

Šeimą vargina ne tik papildomos pareigos, gyvenimo destabilizacija, santykių šeimoje pablogėjimas, bet ir nuolatinė psichinė įtampa. Visa tai reiškia, kad kai kurie globėjai patys yra ant depresijos ribos arba jiems reikalinga specialisto pagalba. Štai kodėl svarbu savo priežiūrą organizuoti taip, kad rastumėte laiko pailsėti ir atsipalaiduoti.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichiatrija