Proteinurija pasireiškia b altymų buvimu šlapime. Kadangi proteinurija nesukelia ryškių simptomų, ją galima diagnozuoti atliekant periodinius tyrimus arba kai organizme yra aiškus b altymų trūkumas. Signalai apie trūkumą skiriasi priklausomai nuo b altymo, kuris atsiranda šlapime.

Proteinurija(proteinurija, nefrozinis sindromas) yra b altymų buvimas šlapime, kurį sukelia fiziologinės priežastys, pvz., padidėjęs fizinis krūvis ( fiziologinė proteinurija) arba dėl patologinių priežasčių ( patologinė proteinurija ), pvz., sunkios inkstų ligos. Kūnas natūraliai su šlapimu išskiria tokius b altymus kaip albuminas, globulinai, Tamm-Horsfall b altymai (uromodulinas), kappa ir lambda imunoglobulino lengvosios grandinės, proksimaliniai kanalėlių šepetėlio krašto antigenai, sekrecinė IgA ir urokinazė. Sveiko žmogaus šlapime minėtų b altymų per parą gali būti iki 150 mg (paauglystėje – iki 300 mg). Sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti b altymų, todėl šlapimo analizės spaudoje b altymų padėtis turi būti lygi nuliui.

Proteinurijos tipai

  • funkcinis – sukelia per didelis krūvis, širdies nepakankamumas, glomerulų pažeidimas, nušalimas, karščiavimas

Su proteinurija gali būti matomas putotas šlapimas

  • ortostatinis – atsiranda ilgai stovint stovint
  • kanalėlių – atsiranda dėl b altymų reabsorbcijos trūkumo ir inkstų kanalėlių pažeidimo
  • glomerulų – atsiranda sergant glomerulų ligomis
  • mikroalbuminurija – ankstyvose inkstų ligos stadijose
  • nuo perkrovos – sergant sistemine liga ir padidėjusiu mažų molekulių b altymų kiekiu plazmoje.
Svarbu

Rinkdami šlapimo mėginius, ypač moterims, atminkite, kad į mėginių ėmiklį turi patekti tik šlapimas iš vidurinės srovės (pirmasis srautas turi eiti į tualetą). Priešingu atveju bandymas gali būti sutrikdytas. Moterys neturėtų šlapintis tirti perimenstruaciniu laikotarpiu, nes dėl raudonųjų kraujo kūnelių neįmanoma ištirti nuosėdų.

Proteinurija: diagnozė

Norint diagnozuoti proteinuriją, reikia atlikti 24 valandų šlapimo surinkimą ir bendrą tyrimą. Kai nustatomas tam tikras b altymų tipas, gydytojas paskiria tinkamągydymas.

Proteinurija pasižymi dideliu b altymų praradimu, kurie iš kraujo patenka į šlapimą ir išsiskiria iš organizmo

Turėtumėte kreiptis į specialistą, t. y. nefrologą, kai glomerulų filtracijos greitis (eGFR) sumažėja daugiau nei 5 ml/min per metus arba daugiau nei 10 ml/min per 5 metus arba b altymų / kreatinino kiekis yra didesnis nei 100 ml / mmol arba 50 ml / mmol esant hematurijai.

Būtinai turėtumėte kreiptis į specialistą gydytis, taip pat ir esant lėtinei inkstų ligai 4 ar 5 stadijoje. Taip pat verta atsiminti, kad proteinurija, be visiškai savarankiška liga, gali būti ir simptomas. nefrozinio ar neretinio sindromo.

Galime apsiginti nuo proteinurijos. Daugiausia rekomenduojama:

  • išlaikyti sveiką kūno svorį
  • mesti rūkyti (jei kas nors rūko)
  • tinkamai sureguliuotos fizinės pastangos
  • diabetu sergančių žmonių – tikslesnė gliukozės kontrolė.

Be to, yra periodiškai atliekami savo kūno tyrimai ir kruopštus stebėjimas

Kategorija:

Urologija ir nefrologija