Hipomanija yra švelnesnė būklė nei manija, tačiau tai nereiškia, kad ji visiškai nekenksminga. Hipomanijos metu pacientai gali tapti daug kalbesni, daug trumpiau miegoti, taip pat kovoti su lenktyninėmis mintimis ir daugybe kitų sutrikimų. Negalima nuvertinti hipomanijos, nes ji gali reikšti, kad žmogus kenčia nuo bipolinio sutrikimo. Taigi, kokie yra hipomanijos simptomai ir jos priežastys? Koks gydymas taikomas norint subalansuoti hipomanija sergančio paciento nuotaiką?

Hipomanijair manija iš vienos pusės ir depresiniai sutrikimai iš kitos yra dviejų tipų nuotaikos sutrikimai, priklausantys dviem atskiriems poliams. Depresija yra prastos nuotaikos būsena, manija ir hipomanija, savo ruožtu - pakilios nuotaikos epizodai.

Manija ir hipomanija gali būti labai panašios, tačiau šioms būsenoms būdingi tam tikri skirtumai, kurie taip pat paaiškina jų atskyrimo teisėtumą. Pagrindinis šių dviejų nuotaikos sutrikimų atskyrimo kriterijus yra jų simptomų trukmė. Manija gali būti diagnozuota tik tada, kai susijusios problemos tęsiasi mažiausiai 7 dienas, o hipomaniją galima diagnozuoti anksčiau – po 4 dienų simptomų.

Hipomanijos priežastys

Ligonių hipomanijos atsiradimo mechanizmas iki šiol nebuvo aiškiai apibrėžtas. Į daugybę skirtingų veiksnių atsižvelgiama kaip į galimas hipomanijos priežastis. Pagrindiniai iš jų yra neuromediatorių smegenyse sutrikimai – pastebėta, kad stimuliuojamos sistemos, pvz. noradrenerginiai ir dopaminerginiai (pvz., vartojant vaistus, veikiančius šias sistemas) gali išprovokuoti hipomanijos epizodus.

Pacientų paveldėti genai taip pat gali turėti įtakos hipomanijos atsiradimui. Pasirodo, kad žmonės, kurių šeimos nariai kovojo su nuotaikos sutrikimais (pvz., hipomanija ar bipoliniu sutrikimu), taip pat turi didesnę riziką susirgti tokiomis problemomis. Tačiau yra daug daugiau galimų hipomanijos epizodų priežasčių. Jau buvo minėta, kad įvairių vaistų vartojimas gali sukelti patologinį nuotaikos pakėlimą – pateikiami preparatų, kurių vartojimo pavyzdžiaigali sukelti tokį poveikį, yra ir psichotropinių vaistų (pvz., antidepresantų), ir preparatų, vartojamų sergant vidaus ligomis, pvz., gliukokortikosteroidais.

Tarp kitų galimų hipomanijos priežasčių yra:

  • įvairios sisteminės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir AIDS);
  • neurologinės ligos (įskaitant smegenų sužalojimą, išsėtinę sklerozę ar smegenų auglį);
  • įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimo šalutinis poveikis;
  • kokio nors sunkaus gyvenimo įvykio patyrimas, su kuriuo paciento psichika nepajėgia susitvarkyti (toks įvykis gali būti, pavyzdžiui, išžaginimas, bet ir stichinė nelaimė ar net atleidimas iš darbo ar tapimas tėvais)

Kokie yra hipomanijos simptomai?

Pacientas, sergantis hipomanija, iš esmės gali turėti tokius pačius simptomus kaip ir manija sergantis asmuo, tačiau jie yra daug silpnesni. Paciento pakilią nuotaiką nesunkiai galima pastebėti jo aplinkoje: paciento artimieji aiškiai mato, kad žmogus elgiasi kitaip nei įprastai

Hipomanijos simptomai yra šie:

  • reikšmingas nuotaikos pagerėjimas;
  • žaismingumas;
  • daugiažodiškumas;
  • žymiai sumažino miego poreikį (pacientas gali miegoti net dvi ar tris valandas per dieną ir vis tiek jaučiasi labai žvalus);
  • dirglumas ir polinkis lengvai sprogti iš pykčio;
  • lenktyniauti mintimis ir pagreitinti mąstymo eigą;
  • išskirtinės savo svarbos jausmas;
  • paaštrina pojūčius (pvz., spalvos pacientui gali atrodyti ryškesnės ir skambėti daug garsiau);
  • kelių užduočių tvarkymas vienu metu;
  • linkę lengvai išsiblaškyti;
  • padidėjęs lytinis potraukis;
  • bendras socialinis „atrakinimas“ (be kita ko, pasireiškia tuo, kad pacientas nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų).

Čia reikia pabrėžti, kad manijos simptomų diapazonas yra daug mažesnis nei manijos – hipomaniją patiriantis pacientas paprastai gali tinkamai funkcionuoti (paprastai jis neapleidžia, pavyzdžiui, savo profesinių ar šeiminių įsipareigojimų). Dar viena ypatybė, išskirianti šias dvi pakilios nuotaikos formas, yra ta, kad hipomanijai nepasireiškia psichoziniai simptomai (manijos atveju šios problemos jau gali pasireikšti).

Kai kuriems žmonėms, kurie patiria hipomaniją dėl sutrikimų, atsirandančių jos eigoje (arba bent jaukai kurie iš jų) yra net… patenkinti. Skamba gana keistai, bet tai gana lengva paaiškinti – sumažėjęs miego poreikis kartu su aiškiai padidėjusia energija ir kitais kai kurių žmonių (pvz., menininkų) hipomanijos simptomais, be kita ko, sukelia žymiai padidinti kūrybiškumą. Teoriškai hipomanija gali būti laikoma naudinga, tačiau praktiškai ji yra tiesiog pavojinga. Hipomanija sergantiems žmonėms būdingas polinkis į rizikingą elgesį – jie gali nesunkiai prarasti visą turtą kazino, pasiimti labai didelę paskolą ar užsiimti rizikingais seksualiniais kontaktais. Dėl šios priežasties hipomaniją reikia gydyti, bet pirmiausia ją reikia diagnozuoti.

Hipomanija: diagnostika ir gydymas

Diagnostika

Hipomanijos diagnozė gali būti nustatyta atlikus psichiatrinę apžiūrą. Tyrimo metu svarbu atrasti hipomanijai būdingus simptomus – apie juos klausiamas ne tik pacientas, bet kartais ir jo artimieji (pats ligonis gali ir nepajusti, kad jam būdingi kokie nors nuotaikos sutrikimai). Be to, kad pacientas turi pakilusios nuotaikos ir kitų hipomanijai būdingų problemų, taip pat būtina nustatyti, kiek laiko jos buvo – laiko kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta aukščiau, yra ne mažiau kaip keturios dienos. hipomanijos simptomai. Labai svarbu susitelkti ne tik į esamus nukrypimus nuo paciento, bet ir į ankstesnę nuotaiką. Jei pacientas anksčiau sirgo depresijos epizodais, o dabar patiria hipomaniją, galima diagnozuoti II tipo bipolinį sutrikimą.

Gydymas

Pacientams, sergantiems hipomanija – ypač tiems, kuriems tai yra vienas iš bipolinio sutrikimo simptomų – ​​pirmiausia rekomenduojami nuotaikos stabilizatoriai (nuotaikos normalizavimas). Tokios medžiagos yra, pavyzdžiui, ličio druskos, taip pat karbamazepinas ir valproatai. Kiti vaistai nuo hipomanijos yra antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Psichoterapija yra pagalbinis gydymo metodas – pacientams gali būti rekomenduojama taikyti įvairias psichoterapijos rūšis, o gana dažnai jiems rekomenduojama kognityvinė-elgesio psichoterapija.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija