Kai kurios fobijos, tokios kaip aukščio baimė, klaustrofobija, vabzdžių ir gyvačių baimė, yra dažnesnės nei kitos. Laimei, fobijų galima neišmokti arba veiksmingai gydyti: lėtai – mažais žingsneliais arba, priešingai – šokinėjant į gilų vandenį.

Nerimo būsenoskartu su depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichologinių problemų. Fobijos kamuoja žmones nuo civilizacijos aušros. Taip pat įrodyta, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo fobijų, taip pat įvairių baimių kamuojamų žmonių. Laimei, šiandien buvo sukurti veiksmingi kovos su jais metodai.

Norsfobijosyra mokymosi produktas, evoliucija „paruošė“ žmones jas jausti. Kai kurias fobijas ypač lengva išmokti. Jei urviniai žmonės nebūtų pajutę baimės, jie nedvejodami būtų patekę į pavojų. Urviniams žmonėms buvo „pelninga“ bijoti (net perdėtai) vorų, gyvačių, bedugnių (aukštybių), patalpų be išeities (spąstų), purvo, tamsos, audros, vėjo, vabzdžių, įpjovimų ir t.t., nes jie visi yra pavojingas. Tie, kurie nejautė tokių baimių, neišvengė pavojingų situacijų ir turėjo mažiau galimybių išgyventi bei išlaikyti savo atžalas. Štai kodėl tam tikros fobijos pasireiškia dažniau nei kitos, pvz., tamsos, vabzdžių, gyvačių, audrų, purvo, ateivių, bedugnių ir tt baimė. Taigi mes esame tų žmonių, kurie bijojo, genų paveldėtojai.

Fobijų sutramdymo metodai

Vienas iš tokių metodų yra vadinamasis desensibilizacija. Dažniausiai tai grindžiama tuo, kad žmogus pamažu pripranta prie to, kas jame kelia baimę. Pavyzdžiui, jei bijote šunų, pirmiausia turėtumėte paglostyti mažytį, aklą šuniuką (arba žaislą). Tada ji paliečia gražų šuniuką. Kai ji nebebijo šio šuns, glostyti gauna didesnį šunį. Palaipsniui jis gali priprasti net prie labai baisiai atrodančio gyvūno ir tada baimė dingsta.

Visą procedūrą galima atlikti tik vaizduotėje (tai yra vadinamasis desensibilizavimas vaizduotėje), su sąlyga, kad žmogus gali susikurti plastinius vaizdinius arba to išmoksta terapijos metu (hipnoterapeutas Miltonas Ericksonas tokių technikų naudojimo meistras). Kitasfobijų gydymasyra implosyvi terapija – įmetimas į gilų vandenį. Ši terapijajis pagrįstas ilgalaikiu ir intensyviu dirgiklių, sukeliančių nerimą, poveikiu. Tai pasirenkama terapija – pavyzdžiui, žmogus, kuris bijo nešvarumų, skatinamas maudytis purvo voniose. Šioje situacijoje jūsų pradinis nerimas yra stipriausias, tačiau laikui bėgant jis silpnėja. Galiausiai žmogus išmoksta, kad nepaisant kontakto su „grėsmingu“ dirgikliu, nėra ko bijoti, tada baimė dingsta.

Svarbu

Fobija gali būti kitų sutrikimų (pvz., depresijos) simptomas, ji gali būti siejama ir su asmenybės konstravimu bei vidiniais konfliktais, kai žmogus kažko nori ir tuo pačiu tiki, kad tai kažkas negerai. Tokiais atvejais psichoterapija veikia geriau.

Įveikti fobijas

Ką daryti žmogui, kuris bijo aukščio, jei visą kelionę reikia keltis keltuvu? Arba kažkas, sergantis arachnofobija, pastebėjęs vorą viešbučio kambaryje ir mano, kad jų yra daugiau? Kaip gali susidoroti mokinys, kuris bijo kalbėti, bet turi skaityti popierių?

Kas 10-as žmogus patiria fobiją. Iškart po depresijos tai yra vienas dažniausių psichikos negalavimų.

Terapija ne visada būtina, tačiau ją atlikti tikrai verta, net jei nerimas ir ne itin vargina. Taip yra todėl, kad išsivadavus nuo fobijų visa psichika veikia geriau, tačiau yra keletas terapinių metodų, kuriuos galite naudoti patys. Bendra rekomendacija yra tokia: nevenkite to, ko bijote. Kuo daugiau to vengsite, tuo ilgiau tęsis jūsų fobija. Pavyzdžiui, jei žmogus, sergantis klaustrofobija (uždaros erdvės baime), neįlipa į liftą, jo baimė išlieka. Jei ji nuspręstų eiti į 10 aukštą, ji paliktų liftą išgydytą. Dvidešimt tokių kelionių žymiai sumažins jūsų fobiją, o jei keliausite 100 kartų, fobija išnyks!

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Kaip pačiam susitvarkyti su fobija?

Tačiau norint apsispręsti dėl tokio gydymo, reikia daug ryžto ir „stipraus ego“. Kartais treniruotėms tiesiog nelieka laiko. Kas tada? Galite išbandyti kitus gydymo būdus.

  • Fobijos susilpnėja, kai esame su mylimu žmogumi, žmogumi, kuriuo pasitikime ir su kuriuo jaučiamės saugūs. Jei, nepaisant akrofobijos, turite važiuoti keltuvu – susitarkite su mylimu žmogumi, kuris leis jums jaustis labiau pasitikintis .
  • Gera išmokti atsipalaiduoti. Psichologai išsiaiškino, kad baimės patirti neįmanoma, kai žmogus atsipalaidavęs ir atsipalaidavęs. Žmonės, kurie gali sukelti atsipalaidavimo būseną, taip pat gali tai padarytiužkirsti kelią fobijų atsiradimui. Taip gali elgtis žmogus viešbučio kambaryje, kuriame išsigandęs voras – atsigulus ant lovos ir atsipalaidavus, jo nerimas susilpnės .
  • Įdomią, nors ir prieštaringą nemalonių emocijų terapiją sukūrė Francine Shapiro. Metodas vadinamas EDMR ("Akių judesių desensibilizacija") ir susideda iš greito akių judinimo aukštyn ir žemyn bei įstrižai. Daugeliui žmonių šis metodas sumažina nemalonias emocijas, nors patikimų mokslinių tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų jo veiksmingumą, nėra.
  • Kartais padeda išsiblaškymas. Aukščio bijantis žmogus gali jausti nerimą žiūrėdamas pro langą. Tačiau jei ji sėdi nugara į tą langą, jos baimė dingsta. Socialinio nerimo sutrikimą turintiems žmonėms, kuriems reikia pasirodyti viešumoje, patariama išvis nežiūrėti į publiką (akių kontaktas padidina narkotikų kiekį) arba įsivaizduoti publiką nuogą. Atitraukiant dėmesį nuo nerimą sukeliančių dirgiklių, sumažėja nerimo jausmas.
  • Nerimas, susijęs su fobija, taip pat sumažina galimybę matyti žmones, kurie nebijo. Jei žmogus, pavyzdžiui, bijo purvo (mizofobija), turi galimybę stebėti, pavyzdžiui, santechniko darbą ar purve besitaškančius žmones, jo nerimas susilpnės – kaip ir fobijos galima išmokti. stebint jį taip pat galima sumažinti stebint.

Fobija gali būti gydoma farmaciniu būdu

Kai kuriais atvejais fobijos gydomos vaistais. Taip yra todėl, kad smegenys veikia kitaip, kai patiria intensyvias nerimo būsenas. Tam tikros jo sritys (pvz., limbinė sistema ar migdolinis kūnas) tampa pernelyg aktyvios, o kitų veikla nuslopinama. Todėl atstačius biocheminę pusiausvyrą smegenyse vaistais pagerėja fobijų kamuojamų žmonių būklė.

Jums tai bus naudinga

Fobijos galima išmokti

Kai žiūrime į vyrą, kuris bijo patekti į liftą (klaustrofobija) arba išeiti į balkoną (aukščio baimė - akrofobija) arba panikuoja pamatęs katę (aylurofobija), galvojame, kad kažkas turi būti negerai su juo. Juk nėra jokios racionalios priežasties bijoti. Tuo tarpu daugybė eksperimentų parodė, kad fobijų galima išmokti! Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad matote didžiulį stiprų lokį, kuris tupi matydamas vorą, bando pabėgti ir jam pasireiškia visi įmanomi nerimo simptomai. Ar nepadarytume išvados, kad lokys išprotėjo? Tačiau mums užtenka priversti gyvūną vorą susieti su kokiu nors pavojumi, ir gali atsirasti arachnofobija. Pavyzdžiui, jei lokiui uždėtume elektrinį antkaklį ir prieš kiekvieną elektros smūgį parodytume jam vorą, gyvūnas sužinotų, kad voras yraskausmingo šoko pranašas, ir būtų pradėta jo bijoti – dideliam stipriam lokiui atsiras arachnofobija! Verta paminėti, kad meškos požiūriu voro baimė yra pagrįsta. Tai tikrai reiškia artėjantį pavojų. Tačiau jei kas nežino, kokią patirtį turi gyvūnas, su juo elgsis kaip su pamišusiu lokiu. Taip pat verta paminėti, kad lokys, kaip ir žmogus, neturi „suvokti“, iš kur kilo jo fobija – jis neprivalo prisiminti ar suprasti savo išgyvenimų su antkakliu. Žmonės, kaip ir gyvūnai, gali išmokti fobijų ir tada, kai pastebi, kad kam nors nutinka kažkas blogo (toks mokymasis vadinamas pakaitiniu kondicionavimu). Taip Katažina išmoko bijoti vorų – pastebėjo, kad mama panikuoja, kai voras ropoja jai aplink kaklą.

Negąsdinkite savo vaiko, kitaip jam išsivystys fobija

Jau žinome, kad fobijų galima išmokti – už bausmę į spintą uždarytas vaikas bijo uždarų patalpų (klaustrofobija), jei skaudžiai įkando vapsvos, jis bijo zvimbianti musė ar kiti vabzdžiai (insektofobija). Šis mokymosi mechanizmas psichologijoje vadinamas reaktyviuoju kondicionavimu. Tačiau psichologai išsiaiškino, kad apsaugoti žmogų nuo fobijų taip pat galima kažkuo, pavyzdžiui, vakcina. Pavyzdžiui, jei vaikas namuose turi jam patinkantį šunį ir jam įkando koks nors kitas šuo, fobija vargu ar kils. Tačiau, jei jūs niekada neturėjote reikalų su gražiais šunimis, be to, matėte filmą, kuriame kam nors įkando šuo, arba suaugęs žmogus jiems grasino šunimi (pvz., tikrai išmoks fobijos. Tai reiškia, kad vaikų gąsdinimas, gąsdinimas (taip pat baudžiant ar šaukiant) gali padidinti pasirengimą išmokti fobijų. Žmonėms išmokus fobijų, laikui bėgant jos gali pablogėti ir „užkrėsti“ vis daugiau sričių. Pavyzdžiui, vorų bijanti Katažina nemėgsta gyvatvorės iš spygliuočių – „nes joje yra vorų“. Audros bijantis vaikas gali pradėti bijoti vėjo, tamsių debesų ir stipraus lietaus. Taip yra todėl, kad viskas, ką mes siejame su pavojumi, pradeda būti pavojinga mums.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichiatrija