Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Lenkijoje 15 žmonių per dieną bando nusižudyti – 11 iš jų pasiseka. Žmonių, kurie atima sau gyvybę, skaičius auga nerimą keliančiu greičiu. Kodėl žmonės ryžtasi tokiam žingsniui? Ar yra kokių nors artėjančios tragedijos požymių?

Kiekvienais metais daugiau žmonių žūsta savižudybėse nei kelių eismo įvykiuose. Dar 1998 metais jie buvo aštunta mirties priežastis pasaulyje, tačiau dabar jie pakilo į ketvirtą vietą. Beveik kiekvienas toks atvejis turi savo individualų veidą.

Savižudybės dažniausiai nenori mirti, bet negali gyventi ilgiau, nes kasdienybė juos per daug skaudina, prarado viltį pagerinti savo padėtį. Kai pasaulis išgirdo žinią apie milijonų dievinamo aktoriaus Robino Williamso savižudybę, daugelis žmonių buvo šokiruoti.

Jie sakė, kad jis toks laimingas, nieko netrūko, kad jis būtų laimingas. Taip atsitinka, kad žmonės, kurių artimieji taip atsidūrė, teigia nepastebėję jokių blogesnės savijautos ar gedimo simptomų konkrečioje situacijoje.

Bandymai žudytis dažniausiai planuojami ilgam laikui, bet taip pat įvyksta impulsyviai, pvz., išgirdus nepagydomos ligos diagnozę ar paauglių meilės širdgėlą.

Bandymo nusižudyti priežastys

Pasitaiko, kad realybė mus pranoksta, kad nematome šviesos tunelyje. Pasitaiko, kad mirtis, regis, yra vienintelis išsigelbėjimas nuo kasdienybės skausmo. Didžioji dauguma žmonių, kurie nemato tolesnio egzistavimo prasmės ir nori jį nutraukti, įspėja ir siunčia signalus. Tačiau jie dažnai nepaisomi.

Daugelis žmonių nesėkmingai bando nusižudyti, apie kuriuos nepranešama ar net laikomi paslaptyje. Tarp jų yra daug fiktyvių bandymų. Toks žmogus nori padaryti įspūdį aplinkai, taip pat nori signalizuoti, kad jo problema jam tikrai rimta. Taip pat atsitinka, kad bandymai nusižudyti yra tikri, tačiau nusik altėliui kyla mintis dėl to būti išgelbėtam.

Pasak ekspertoAleksandra Urbaszek, psichologė, psichoterapeutė, www.aleksandraurbaszek.com

Kiekvienam žmogui ta pati situacija gali reikšti kažką skirtingą. Labai individualus reikalas, kas kam nors bus stiprus stresas, pvz., artimo žmogaus mirtis, skyrybos, sunki liga arfinancinės problemos. Bandymas nusižudyti dažniausiai yra pagalbos šauksmas. Tai, kas vienam pakenčiama, gali būti kito „neperšokta“. Alkoholis gali būti palankus gyvybei, tačiau pagrindinė priežastis dažniausiai yra depresija, gili konkretaus žmogaus išgyvenama krizė – sako psichologė Aleksandra Urbaszek, pridurdama, kad savižudybės rizikos veiksniai yra ir lytis (vyras!) bei amžius (iki 20 m. vyresni nei 45 metų), ankstesni bandymai nusižudyti, vienatvė, sunkios fizinės ligos (pvz., vėžys) ir racionalaus mąstymo praradimas, lydimas psichozių. Taip pat dažnai tai pabėgimas iš traumuojančių situacijų, pagalbos šauksmas po nesėkmingų bandymų bendrauti su artimaisiais, reakcija pabėgti nepakeliamoje situacijoje.

Tai, kaip žmonės nusižudo, skiriasi priklausomai nuo lyties. Moterys renkasi ne tokius drastiškus mirties būdus (pvz., apsinuodijimą narkotikais, dujomis), o vyrai – žiauresnius, pvz., mesti po greitį lekiančios transporto priemonės ratais, šaudyti iš šaunamojo ginklo ar šokti nuo aukštų grindų. Lenkijoje šešioms vyrų savižudybėms tenka viena moteris, nors prieš kelerius metus ši proporcija buvo penki prieš vieną.

Mes taip pat kiekvienais metais nusižudo vaikai. Savižudybių skaičius tarp jauniausių didėja. Šiuo atžvilgiu esame Europos priešakyje. KGP duomenimis, 2022 metais 28 vaikai nuo 7 iki 12 metų ir 702 vaikai nuo 13 iki 18 metų bandė nusižudyti, kurie 116 vaikų atveju baigėsi mirtimi.

Vis jaunesni lenkai atima sau gyvybę. Jauniausiam savižudžiui buvo … 7 metai. Tačiau rekordas priklauso JAV ir Kinijai, kur nusižudė vos 5 metų vaikai. Dauguma tokio amžiaus vaikų iš tikrųjų sulauks suaugusiųjų dėmesio, ne visiškai žinodami, ką reiškia mirti.

Jaunuoliai dažnai ryžtasi savižudybei, nes yra įsitikinę, kad negali pateisinti savo ar savo tėvų lūkesčių, dažnai kilę iš netvarkingų šeimų ir negali susidoroti, pavyzdžiui, su tėvų alkoholizmu ar seksualinis priekabiavimas. Jie gyvena gyvenimo pralaimėjimo ir pažeminimo jausme, kai lygina save su bendraamžiais, jiems sunku pamatyti savo gyvenimą ateityje kitaip nei dabar, jie sutelkia dėmesį į dabartinę kančią.

Tarp seniausių žmonių, vyresnių nei 75 metų, galime stebėti sparčiai mažėjantį savižudybių skaičių, ypač tarp vyrų.

Bandymas nusižudyti ir gailestis

Savižudybės auka yra ne tik žmogus, kuris atėmė sau gyvybę. Taip pat jos artimieji, šeima, draugai, kaimynai, gydytojai ir terapeutaijie stengėsi padėti ir užkirsti kelią nelaimei. - Likę laiškai gali suteikti vertingos informacijos apie savižudybių jausmus ir mintis. Būna tokių, kuriuose dėl gyvybės besiderantis žmogus priima paskutinius sprendimus, pvz., prašo artimųjų grąžinti kažkam skolą, kai kurie įrašai yra kažkas panašaus į testamentą, – sako ekspertas.

Antroji laiškų grupė yra savotiškas sprendimo atimti gyvybę pateisinimas, pvz., „Nebegalėjau pakęsti, kad mano vyras mane skriaustų“. Vieni k altina, o kai kurie labiausiai skaudina, nes nieko negali sau paaiškinti. Patyrę šią traumą artimieji dažniausiai visą gyvenimą gyvens su klausimu „kodėl?“. ir k altė. Jie analizuoja savo santykius su nebėrančiu žmogumi, galvoja, kaip galėjo užkirsti kelią tragedijai, dažnai gailisi, kad nebuvo pakankamai atsargūs, kad neklausė, kad nepasisekė…

O savižudybę skelbia simptomai: depresija, liūdesys, prasta nuotaika, nesirūpinimas išvaizda, kontaktų vengimas ar skubus savo reikalų reguliavimas. Filosofiniai apmąstymai apie mirtį, teiginiai „tau būtų geriau be manęs“, staigus testamento parengimas taip pat gali, bet nebūtinai, skelbti tokius planus.

Sunkus gyvenimas po bandymo nusižudyti

Visuomenėje yra daug klaidingų nuomonių apie savižudišką elgesį. Pasitaiko, kad tokie teismai prisideda prie nusižudyti bandžiusio asmens diskriminacijos. Jūs negalite paaiškinti save naikinančių veiksmų „blogomis“ žmogaus charakterio savybėmis. „Stipriems“ žmonėms taip pat būdingi palūžimo periodai, jie yra taip priblokšti problemų ar tiesiog ligų, kad praranda viltį ir norą gyventi.

Egoizmo ir silpnumo mitas reiškia, kad išgelbėtieji, kurie vėliau gydomi, pavyzdžiui, nuo depresijos, turi kovoti su k altės jausmu ir gėda dėl bandymo nusižudyti, todėl jiems sunku pasveikti. Taip pat vis dar gajus požiūris, kad kas kalba apie gyvybės atėmimą, tikrai to nepadarys. Kitas mitas yra įsitikinimas, kad neturėtumėte kalbėti su tokiu žmogumi apie jo mirties troškimą.

Svarbu

Kaip susidoroti su potencialia savižudybe?

"Kodėl buvau išgelbėtas, kai visą laiką turiu tą pačią problemą?" – Būsimieji savižudžiai dažnai užduoda šį klausimą savo išgyvenusiems. Ir tai yra didžiausias skausmas, nes vis dar yra bėdų, susijusių su gyvybės atėmimo priežastimi ir motyvacija gyventi išgelbėjus. Kol yra aplinkybių, kurios palaiko motyvaciją nusižudyti, mes su tuo susidorosime, nors dažnai ir kitomis formomis nei pirmą kartą.

Kai kas nors kalba apie mirtį ar būdus nusižudyti, turėtume būti ypač atsargūs ir veiktisu didžiausiu atsargumu. Turėtumėte pabandyti suprasti jo jausmus. Susitvarkyti su potencialia savižudybe yra menas, jūs turite skirti jam tiek laiko ir paramos, kiek jam reikia, ir būti atsargiems, kad nesustiprintumėte save naikinančių sprendimų.

Pokalbio metu jis turi būti įsitikinęs, kad jo tikrai išklausoma ir suprantama. Negalime pasisakyti iš teisėjo pozicijų ar pateisinti jo veiksmų, net kai jis to tikisi iš mūsų. Kai beviltiškas žmogus pasitiki mūsų gerais ketinimais, yra didelė tikimybė, kad jis pasinaudos pasiūlymu kreiptis pagalbos į specialistą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichologija