Verksmas lydi žmogų beveik nuo pirmųjų jo gyvenimo akimirkų. Neretai tai yra viena pirmųjų žinučių, kurias gimęs kūdikis siunčia pasauliui ir būtent šio verksmo laukia mama, norėdama žinoti, kad kūdikis kvėpuoja ir yra stiprus. Dažniausiai poreikį verkti lydi poreikis tvarkytis su įtampa, stresu. Ašaros, jei joms leidžiame, gali būti mūsų sąjungininkė, suteikianti apsivalymo jausmą ir pasakanti, kad su mumis vyksta kažkas svarbaus. Skaitykite toliau, ko mums reikia verkti, ir sužinokite, kodėl verkiame!
Turinys:
- Kas verkia?
- Kodėl mes verkiame?
- Verk kultūroje
Kas verkia?
Verkimas , o tiksliau ašaros, fiziologiškai apsaugo akį, saugo ją nuo išsausėjimo ir užteršimo. Pačios ašaros daugiausia pagamintos iš fiziologinio tirpalo ir baktericidinių medžiagų ir jas gamina ašarų liaukos.
Kodėl mes verkiame?
Emocijų reguliavimas
Verksmas vaidina svarbų vaidmenį sudėtingoje emocinio reguliavimo sistemoje, kuri, be kita ko, atsispindi dviejų pakopų verkimo teorijoje. Pirmiausia būna didelio susijaudinimo būsena, kai aktyvi simpatinė sistema, po to seka pusiausvyros būsena ir padidėjęs parasimpatinės sistemos aktyvumas. Tai greitas pokytis, lydimas atsipalaidavimo jausmo, emocijų paleidimo ar pasidavimo joms – tai sukelia staigus adrenalino kritimas.
Tai taškas, kai dažniausiai atsiranda ašaros. Turbūt kiekvienas turi patirties, kai didelės įtampos situacijoje pavyko išlikti budriems, atlikti visas užduotis ir tik pasibaigus krizei atsiranda tokios organizmo reakcijos kaip verksmas ar raumenų drebulys. Pirmoji pagalba, automobilio avarija ar net kivirčas dažnai vyksta pagal panašų scenarijų.
Kūno ir emocijų lygmenyje atsiranda susijaudinimas, lydimas mobilizacijos būsenos, o jam praeinus ir organizmui sugrįžus į pusiausvyrą, atsiranda ašaros. Kūnas turi išlaisvinti perteklinę įtampą, o verkimas yra vienas iš būdų tai padaryti.
Emocijų slopinimas – kartais naudinga, bet poveikis sveikatai gali būti didžiulis
Tarpasmeninis bendravimas: kas tai yra ir kas tai apsunkina?
Minčių minia: kaip aš patssusidoroti su juo?
Šio mechanizmo dažnis priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant temperamentą, atvirumą ar emocionalumą, tačiau verta leisti sau pasinaudoti verkimo privalumais. Aplinka, kurioje verkiame, yra veiksnys, stiprinantis verksmo funkcijos reguliavimą.
Jei ašaras sutiks kiti, palaikomas mylimas žmogus, tai greičiausiai sustiprins palengvėjimo jausmą. Tačiau verksmas nepalankioje, priešiškoje ar agresyvioje aplinkoje gali neturėti galimybės sureguliuoti emocinės įtampos, tik didina liūdesio, nesusipratimo ar įtampos jausmą.
Jei verkimas neatneša palengvėjimo ar pusiausvyros jausmo, o yra tik būdas apmąstyti sudėtingas situacijas, neverta to nuvertinti. Tam tikrą verkimo kilpą, kuri panardina į liūdesį ar ilgalaikę nuotaikos depresiją ir tuo pačiu negalėjimą verkti, galima pasikonsultuoti su psichologu.
Pavyzdžiui, žmones, sergančius depresija, dažnai lydi negalėjimas verkti, o sutrikimus, atsiradusius dėl trauminių išgyvenimų, dažnai patiria per didelis ašarojimas, kuris nesuteikia palengvėjimo jausmo ar pusiausvyros būsenos. Per didelis verksmas ar jo trūkumas yra vienas iš rodiklių, rodančių, kad reikia rūpintis psichofizine būkle ir tokioje situacijoje verta pasinaudoti specialisto pagalba.
Ašaros, skirtos apsaugoti akis ir atsirandančios dėl emocinės reakcijos, skiriasi savo sudėtimi.
Ryšio funkcija
Anot antropologų, humanoidai verkė savo elgsenos repertuare dar gerokai prieš kalbėdami. Tada jo vaidmuo buvo pranešti kitiems asmenims, kad mums reikia pagalbos. Faktas yra tas, kad mes turime įgimtą norą reaguoti, kai matome verkiantį žmogų. Kultūrose, kuriose nėra arba labai ribotas leidimas verkti, jis gali perduoti žinią „Aš pasitikiu tavimi, jaučiuosi saugiai su tavimi“, kai galiu sau leisti ašaras jūsų kompanijoje.
Verk kultūroje
Daugelis tyrinėtojų patvirtino, kad verksmas ir polinkis verkti labai priklauso nuo kultūros, kurioje esame užaugę, taip pat nuo lyties ir socialinių lūkesčių jos atžvilgiu. Lyčių dažnio ar noro verkti skirtumai daugiausia yra biologinės kilmės. Daugeliu atvejų prolaktinas yra atsakingas už tai, kad moterys dažnai verkia, o vyrų verkimą mažina testosteronas.
Kaip ir daugelyje žmogaus gyvenimo sričių, biologijos sluoksniui turėtų būti taikomas kultūros sluoksnis. Tai vienas iš veiksniųtodėl vyrams sunku mėgautis laisvo verkimo privalumais. Šios priklausomybės intensyvumas įvairiose kultūrose skiriasi, tačiau vyraujanti tendencija atgraso vyrus nuo verkimo. Daugelyje kultūrinių sluoksnių yra ir kultūriškai propaguojamų homo sapiens vyrų bruožų drąsa, savikontrolė ar racionalumas. Tokioje situacijoje spontaniškoms ašaroms vietos mažai, ypač viešoje situacijoje. Ši tendencija palaipsniui keičiasi, bet vis tiek mažas berniukas gali išgirsti: „Vyrai neverkia“, „Viskas gerai, neverk“ arba „Neverk“.
Verta žinotiKaip reaguoti į kažkieno verksmą?
Lydėjimas ką nors verkiant, nepaisant to, ar jis yra šalia jūsų, ar ne, yra susijęs su nerimo, tam tikro bejėgiškumo ar nesaugumo jausmu. Baimė, ką pasakyti ir kaip elgtis, dažnai sukelia didesnę įtampą.
Verta atsiminti, kad pakanka būti šalia, saugiai ir priimti. Žinutė: "Aš su tavimi", "Norėčiau išgirsti iš tavęs" arba "Ko tau dabar reikia?" užtenka. Kartais gali kilti pagunda rasti sprendimą dėl situacijos, dėl kurios iškart verksite, tačiau atminkite, kad turėsite laiko veikti ir išspręsti problemą.
Pirmiausia leiskite ašaroms atkurti kūno pusiausvyrą ir kurį laiką pailsėkite po patirtos įtampos. Tik tada, kai tai atsitiks, gali būti naudinga pasiūlyti sprendimus. Verksmas tarnauja kaip fiziologinė apsauga, žinutė aplinkai, bet labiausiai tai sveika organizmo reakcija į emocinę įtampą, skatina sugrąžinti pusiausvyrą, suteikia apsivalymo ir ramybės jausmą. Verta pasinaudoti gamtos suteikta nauda ir kritiniu momentu leisti sau ašaroti.