Prisilietimas – tai pojūtis, leidžiantis pažinti mus supantį pasaulį. Manoma, kad yra penki pojūčiai – regėjimas, klausa, lytėjimas, skonis ir uoslė. Jei pažiūrėtume atidžiau, padarytume išvadą, kad yra daugiau. Nes prisilietimas iš tikrųjų yra keli skirtingi pojūčiai… Kaip veikia jutimo nervai, dėl kurių esame jautrūs prisilietimui?
Lytėjimo pojūtisleidžia mums atsidurti mūsų aplinkoje. Jaučiame lengvąprisilietimą , stiprų spaudimą, skausmą, karštį ir š altį, vibracijas, o per gilų jausmą suvokiame savo kūno judesius. Pastarųjų dėka žinome, pavyzdžiui, ar raumuo atsipalaidavęs, ar įsitempęs. Nežiūrėdami žinome ir rankų, kojų bei viso kūno padėtį. Užmerkę akis nosį galime liesti po vieną visų pirštų galiukais.Jausmasgiliai yra glaudžiai susijęs su pusiausvyros pojūčiu, kurio nepaisoma keičiantis pojūčiais. Ir būtent jis leidžia mums stovėti tiesiai ir neapvirsti. Konkrečiai, pusiausvyros palaikymas yra derinys to, ką mums sako vidurinės ausies pusiausvyros organai, ką mato akys, registruojasi oda (paviršinis pojūtis) ir raumenys (gilus pojūtis).
Palieskite – ką ir kaip jaučiame?
Nervų pakraščiai yra specializuoti – vieni jautrūs lengvam prisilietimui, kiti skausmui ar vibracijai, treti karščiui ir šalčiui. Galinio kūno dirginimas sukelia elektrinį impulsą prijungtame jutimo nerve. Impulsas praeina per periferinius jutimo nervus į nugaros smegenis, o paskui į smegenų žievę. Ten lyginami lytėjimo dirgikliai ir dirgikliai, ateinantys iš kitų pojūčių. Tokiu būdu atpažįstame daiktus arba, pavyzdžiui, suvokiame pavojų (skausmas + karštis=nudegimas).
- Jautrūs pirštų galiukai
Mūsų oda ne visur vienodai jautri. Jautriausi yra pirštų galiukai – ten yra daugiau nervų galūnėlių nei bet kur kitur ant odos. Todėl užtenka ką nors labai švelniai paliesti, kad sužinotum formą, tekstūrą ir kietumą. Yra daug jutiminių galūnių liežuvyje, lūpose, nosies gale, apatinėje veido dalyje ir kojų pirštuose. Mažiausiai – rankų, šlaunų ir nugaros odoje.
SvarbuDėl plataus lytėjimo pojūčio galime iš dalies pašalinti kitų pojūčių trūkumus, pvz., aklieji pirštų galiukais skaito Brailio raštą, o Bethovenas, praradęs klausą, galėjo „klausytis“ muzikos, jausdamas. jo galvos virpesiaipritaikytas prie fortepijono.
Lytėjimo pojūčius jaučiame dėka vadinamųjų jutimo nervų galiniai kūnai, esantys giliau arba sekliau odoje. Yra svogūniniai, lameliniai, lytėjimo, lytinių nervų kūnai ir lytėjimo meniskiai. Jie suvokia tokius pojūčius kaip prisilietimas, skausmas (ir panašiai: perštėjimas, deginimas, niežulys), karštis ir š altis.
Giliai kūne yra gilaus jausmo organai. Taigi, pavyzdžiui, sąnarinuose maišeliuose randame sąnarinių nervų kūnus. Raumenų inervacija (audinys, supantis raumenų ryšulius), raiščiai, fascija ir periostas taip pat turi turtingą jutiminę inervaciją. Dėl to – be raumenų ar sąnarių skausmo – galime įvertinti, pavyzdžiui, užfiksuoto objekto kietumą, svorį, atsparumą, lankstumą ir kt.
Sensoriniai receptoriai turi galimybę prisitaikyti, ty „priprasti“ prie dirgiklio veikimo. Receptoriai, kurie greitai prisitaiko, yra, pavyzdžiui, jautrūs prisilietimui ir spaudimui. Ilgas dirgiklio poveikis lemia, kad jis jaučiamas vis rečiau. Kai kurie termoreceptoriai lėtai prisitaiko prie receptorių. Įdomu tai, kad skausmo receptoriai neprisitaiko. Jie negali – nes skausmo dirgiklių tikslas yra informuoti, pvz., apie ligą.
mėnesinis "Zdrowie"