Neurastenija pirmiausia pasireiškia lėtiniu nuovargiu, tačiau ji taip pat gali sukelti koncentracijos sutrikimus ir dirglumą, taip pat galvos ir pilvo skausmą. Tiesą sakant, neurastenija sergančių žmonių negalavimų spektras yra gana platus, tuo tarpu – nors apie neurasteniją buvo kalbama dar XIX amžiaus pabaigoje – iki šių dienų vis dar neaišku, kas sukelia neurasteniją. Neurastenija gali labai pabloginti pacientų funkcionavimą – ar yra kokių nors gydymo metodų?

Neurastenijayra vienetas, priklausantis neurozinių sutrikimų grupei. Tiesą sakant, literatūroje yra skirtingų nuomonių apie tai, kas pirmasis išskyrė šią problemą, tačiau dažniausiai koncepcijos kūrėjas yra George'as Beardas, neurologas iš Niujorko. Būtent šis specialistas 1869 m. apibūdino neurasteniją kaip vienetą, susijusį su daugybe psichikos ir žmogaus kūno negalavimų.

Neurastenija gali būti traktuojama kaip problema, kuri yra šiek tiek prieštaringa. Na, kaip neurastenija yra įtraukta į ligų subjektų sąrašą TLK-10 klasifikacijoje (ji įtraukta į kitų neurozinių sutrikimų grupę), taip Amerikos psichiatrinėje DMS klasifikacijoje šio termino nesusidursime – neurastenija nėra. pasirodo DSM keletą metų. šios klasifikacijos versija.

Pagrindinė neurastenijos problema yra ta, kad jos simptomai gali būti panašūs į kitą, šiais laikais vis dažniau pasitaikantį subjektą – lėtinio nuovargio sindromą. Yra net situacijų, kai dvi problemos – t. y. neurastenija ir lėtinio nuovargio sindromas – traktuojamos kaip ta pati. Tačiau iš tikrųjų tarp šių subjektų yra keletas reikšmingų skirtumų (pavyzdžiui, dėl jų patogenezės).

Tikslus neurastenijos dažnis, deja, nėra žinomas. Tokia situacija susidarė, pavyzdžiui, dėl neaiškumo stokos dėl neurastenijos diagnozavimo principų, taip pat dėl ​​to, kad kai kuriems pacientams, kurie kovoja su šia problema, ji tiesiog nediagnozuojama.

Neurastenija: priežastys

Tuo metu, kai atsirado terminas neurastenija, jo autoriai teigė, kad šis subjektas atsiranda dėl žmogaus „nervų resursų“ išeikvojimo. Tokiu atveju būtų neurastenijaišsivysto pacientams, kai jų plačiai suprantama nervų sistema būtų patiriama išskirtinio krūvio, pvz., susijusio su atliekamomis pareigomis ar lėtinio, didelio streso patyrimu.

Tačiau apskritai reikia pabrėžti, kad iki šiol – nepaisant to, kad aprašytas vienetas buvo išskirtinis ilgą laiką – nebuvo įmanoma aiškiai apibrėžti tikslių neurastenijos priežasčių. Įtariama, kad jos vystymuisi gali turėti įtakos genetiniai veiksniai (žmonėms, kurių šeimoje yra buvę neurastenijos atvejų, patiems yra didesnė šio individo rizika), taip pat įvairūs įvykiai, turintys didelę įtaką žmogaus psichikos funkcionavimui. Visų pirma, stresas laikomas veiksniu, skatinančiu žmonių neurastenijos atsiradimą.

Tiesą sakant, apie neurasteniją žinoma nedaug. Tačiau jau pastebėta, kam ši problema dažniausiai susergama – neurastenija dažniausiai diagnozuojama 20–55 metų pacientams. Šiam skyriui būdinga ir tai, kad ji dažniau išsivysto aukštas pareigas darbe užimantiems žmonėms, o neurastenija dažniau nustatoma žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą

Neurastenija: simptomai

Sergant neurastenija, pacientams pasireiškiantys negalavimai yra susiję tiek su psichine, tiek su fizine sfera. Pirmuoju iš šių atvejų nuovargis dažniausiai pasireiškia pacientams. Taip, po sunkios darbo dienos ar visą dieną prižiūrint mažus vaikus, kiekvienas žmogus pavargsta, tačiau neurastenijai būdinga tai, kad ja sergantys žmonės patiria lėtinį ir nepagrįstą nuovargį. Šis jausmas jiems gali pasireikšti net ir atlikus daug pastangų nereikalaujančią veiklą ir gali būti toks stiprus, kad labai apribos įprastą, kasdienį pacientų funkcionavimą.

Be nuovargio, neurastenijai taip pat būdingi kiti sutrikimai, tokie kaip:

  • koncentracijos ir dėmesio pablogėjimas
  • nuotaikos svyravimai (pacientai gali susierzinti ir patirti nepagrįstų verkimo ar pykčio priepuolių)
  • miego sutrikimai (ypač tokia forma, kai miegas – net ir pakankamai ilgas – neleidžia pacientui tinkamai pailsėti)
  • padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams (pvz., šviesiems ar garsesniems garsams)

Dėl dominuojančių psichologinių paciento neurastenijos simptomų yra du šio subjekto tipai. Pirmasis yra hiposteninis tipas, kai nuovargio jausmas yra ryškiausiasir silpnumas. Hipersteninis neurastenijos tipas, savo ruožtu, yra susijęs su tuo, kad pacientas pirmiausia patiria įtampą, dirglumą ir pykčio priepuolius.

Neurastenija – kaip jau minėta aukščiau – sukelia įvairius somatinius sutrikimus. Pacientai, kenčiantys nuo tokio tipo neurozinių sutrikimų, šiuo atveju gali kovoti su tokiais neurastenijos simptomais:

  • nepateisinamas kūno prakaitavimo padidėjimas
  • greito ar nereguliaraus širdies plakimo pojūtis
  • galvos skausmas
  • vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
  • skrandžio skausmai
  • pagreitintas kvėpavimas
  • potencijos sutrikimai
  • parestezija
  • raumenų ir sąnarių skausmas
  • krūtinės skausmai
  • galvos svaigimas

Neurastenija: diferenciacija

Neurastenija, kaip matote aukščiau, yra darinys su gana nebūdingais simptomais. Dėl šios priežasties būtina atmesti, kad pacientui nėra kitų ligų, ypač somatinių, kurios gali sukelti panašių negalavimų atsiradimą. Neurastenija turi būti diferencijuota, pvz. sergant kardiologinėmis ligomis (pvz., širdies aritmija) arba su įvairiais hormoniniais sutrikimais.

Kad būtų galima diagnozuoti neurasteniją, pacientas taip pat turėtų atmesti faktą, kad jo negalavimai atsiranda dėl kai kurių kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip, pavyzdžiui, depresija ar generalizuotas nerimo sutrikimas. Be jau minėtų, neurastenijos diagnozavimo kriterijai apima ir tai, kad norint diagnozuoti šią problemą, būtina nurodyti, kad pacientas jaučia nuolatinį nuovargį mažiausiai 3 mėnesius

Neurastenija: gydymas

Gydant neurasteniją – kaip ir kitų neurozinių sutrikimų atveju – psichoterapinė sąveika atlieka esminį vaidmenį. Pacientams gali būti rekomenduojamos įvairios psichoterapijos rūšys, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio psichoterapija. Neurastenija sergančių pacientų būklę gali pagerinti ir mankštos bei atsipalaidavimo metodai. Kartais, kai aplinkos veiksniai, tokie kaip sunki darbo aplinka, laikomi neurastenijos priežastimis, pacientams gali būti patariama pakeisti aplinką (jei įmanoma, žinoma).

Kalbant apie farmakologinį gydymą, jis iš tikrųjų retai naudojamas sergant neurastenija. Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojami antidepresantai, tačiau toks gydymas taikomas tik tiems, kurie turi ryškių nuotaikos sutrikimų.

Neurastenija: prognozė

Neurastenija yra, dejavienetas, kurį nėra lengva gydyti. Pati galimų neurastenijos simptomų apimtis rodo, kad ši problema gali žymiai pabloginti su ja kovojančių žmonių socialinį ar profesinį funkcionavimą. Neurastenijos gydymas gali užtrukti gana ilgai, tačiau pacientai neturėtų nusiminti, nes reguliari terapija kartu su kitais teigiamai pacientų savijautą veikiančiais metodais (pvz., fizine veikla ar atsipalaidavimo pratimais) gali ženkliai pagerinti tiek psichikos, tiek. psichinė sveikata. neurastenija sergančių pacientų somatinis sutrikimas. Š altiniai:1. Psichiatrija, t. 2. Klinikinė psichiatrija. Red. S. Pużyński, J. Rybakowski, J. Wciórka. Leidykla „Edra Urban & Partner“, Vroclavas, 2011 m.2. Crocq M-A., Generalizuoto nerimo sutrikimo kaip diagnostinės kategorijos istorija, Dialogues Clin. Neurologija, 2022 m. birželis; 19 (2): 107-116; prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5573555/

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija