Alzheimerio liga dažniausiai išsivysto vyresniems nei 65 metų žmonėms (95 proc. atvejų). Ligos priežastis iki šiol nežinoma, greičiausiai jos išsivystymas priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių. Moterys Alzheimerio liga serga dažniau. Ji priklauso vadinamųjų grupei demencijos ligos. Azheimerio ligos priežastys, simptomai, gydymas.

Alzheimerio ligasukelia laipsnišką atminties praradimą, loginio mąstymo sutrikimą ir amžiams keičia žmogaus elgesį. Lenkijoje šia liga serga apie 250 000 žmonių, o visame pasaulyje net 21 mln. Pirmąjį ligos atvejį 1907 metais aprašė gydytojas Aloisas Alzheimeris.

Alzheimerio ligos priežastys

Mokslininkai daugelį metų bandė atrasti jos priežastį. Juose atsižvelgiama į šias teorijas:

  • Genetinis polinkis. 15-20 proc. atvejų liga plinta šeimose. Už jo vystymąsi atsakingi mažiausiai keturi skirtingi genai.
  • Amžius. Vyresniems nei 85 metų amžiaus žmonėms šia liga serga kas dešimtas senjoras. Sergamumo padidėjimas yra susijęs su žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimu.
  • Aplinkos veiksniai. Žmonėms, turintiems žemą išsilavinimą, gresia pavojus.
  • Kraujagyslių ligos. Mokslininkai teigia, kad tam tikros sąlygos prisideda prie ligos vystymosi. Jie apima, be kita ko hipertenzija, diabetas ir didelis cholesterolio kiekis.
  • Nervinių ląstelių išnykimas smegenyse. Su amžiumi neuronai pamažu miršta – tai natūralus reiškinys. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad sergant Alzheimerio liga šis procesas progresuoja labai greitai: per 7-12 metų miršta beveik pusė ląstelių. To rezultatas, be kita ko laipsniškas atminties ir pažintinių gebėjimų praradimas.
  • Būdingų plytelių buvimas. Sergančiose ląstelėse gydytojai randa nenormalių elementų, sudarytų iš netirpių b altymų fragmentų.
  • Susipainiojimų buvimas. Kitas tyrinėtojų atradimas – klasteriai, pagaminti iš vadinamųjų tau b altymai, randami sveikose ląstelėse. Jie nėra kenksmingi, tačiau esant palankioms sąlygoms gali išprovokuoti organizmo gynybinių mechanizmų vystymąsi, dėl kurių miršta smegenų nervinės ląstelės.

Alzheimerio ligos simptomai

Pirmieji Alzheimerio ligos simptomai gali būti lengvai nepastebėti.Juk pamiršti terminus, vardus, pasimetimus ar laikinas sumaištis nutinka kiekvienam. Tačiau kai tokios situacijos pasitaiko dažnai, tai turėtų nerimauti šeimai. Ankstyva ligos diagnostika suteikia galimybę sulėtinti jos vystymąsi ir sumažinti kai kuriuos nemalonius simptomus. Deja, dažnai artimieji, matydami Alzheimerio ligos simptomus, galvoja, kad jie susiję su senėjimo procesais ar progresuojančia depresija.

  • Pamirškite apie naujausius įvykius. Mylimas žmogus negali prisiminti, ką valgė praėjusią dieną ar su kuo susitiko. Sunku rasti tinkamą datą. Tačiau jis gali sugrįžti į tolimesnius laikus – pvz., jis noriai prisimena savo jaunystės laikus.
  • Problema su žodžių pasirinkimu. Kai jūsų auklėtinis negali pasirinkti tinkamų žodžių, sunku sudaryti teisingą sakinį arba neatsimena tam tikrų žodžių, tai gali būti demencijos vystymosi požymis.
  • Bėdos dėl kasdienės veiklos. Įprasti darbai, pavyzdžiui, vakarienės gaminimas, sergančiam žmogui pradeda būti sunkūs. Patiekalus ne tik pamiršta patiekti, bet ir neprisimena, kad būtų juos gaminęs. Tai pavojinga, nes maistas gali kepti daug valandų ir sukelti gaisrą.
  • Orientacijos jausmo praradimas. Alzheimerio liga sergantys žmonės dažnai pasiklysta savo gatvėje, gerai žinomoje kaimynystėje. Jie negali patys grįžti namo. Būna, kad jie išeina iš namų ir praranda laiko nuovoką, be tikslo klajoja valandų valandas.
  • Permaininga nuotaika. Ypatingas humoro kintamumas būdingas Alzheimerio ligai. Pavyzdžiui, nuo ašarojančios nuotaikos jis staiga pereina į euforiją arba iš gilios svajonės supyksta. Svarbu tai, kad nuotaika keičiasi be jokios aiškios priežasties.
  • Prarandami daiktai. Artimas žmogus gali paslėpti kasdienius daiktus, tokius kaip raktai, piniginė ar piniginė neįprastose vietose, pvz., šaldytuve. Jis akimirksniu pamiršta, ką su jais padarė.
  • Nesugebėjimas įvertinti temperatūros. Pavyzdžiui, susirgęs žmogus žiemą gali išeiti iš namų vilkėdamas tik pižamą arba pasivaikščioti per karštį apsivilkęs penkis megztinius. Alzheimerio liga sergantys žmonės dažnai negali priderinti drabužių prie oro sąlygų. Tas pats pasakytina ir apie vandens temperatūrą – jie gali nusiprausti verdančiame arba lediniame vandenyje.
  • Sunku skaičiuoti. Sergantys negali atlikti paprastų skaičiavimų, pavyzdžiui, atimti iš atminties. Jiems taip pat sunku nustatyti pinigų vertę – pasitaiko, kad į šiukšlių dėžę meta banknotus.
  • Keistas elgesys. Ligai progresuojant mylimas žmogus gali tapti įtarus, nerimastingas, apatiškas. Kartais jis turi netinkamą seksualinį elgesį, pvz.Jis atsiskleidžia nepažįstamiems žmonėms.
  • kliedesiai. Sergantis žmogus dažnai k altina šeimą pavogus įvairius daiktus ar pinigus. Jis taip pat gali skųstis, kad buvo apleistas ir niekas juo nesirūpina. Pasitaiko ir taip, kad toks žmogus „mato“ žmogaus ar gyvūno figūrą – kalbasi su vaiduokliais, gestais ir pan.
  • Valgymo sutrikimai. Kartais globojamas praranda apetitą ir valgo mažesnėmis porcijomis. Arba, priešingai, persivalgo. Kai kurie žmonės bando valgyti nevalgomus daiktus, tokius kaip kreida. Besaikis alkoholio vartojimas taip pat gali būti problema.

Trys Alzheimerio ligos stadijos

Anksti -Lengva demencija . Atmintis susilpnėjusi, bet nesukelia problemų kasdienėje veikloje. Pacientas pamiršta, pavyzdžiui, kur padėjo piniginę ar raktus, kaip vadinasi tolimas draugas, dažnai kartoja klausimus, pradeda daryti skaičiavimo klaidas ir pan.. Jis nesugeba įsisavinti iš kitų žmonių išgirstos esamos informacijos, per radija. Taip pat yra kalbinių problemų – jis ieško tinkamų žodžių, bet neatsimena žodžių. Yra tam tikrų problemų keliaujant po miestą.

Vidutinis -Vidutinė demencija . Pacientas turi problemų su savarankišku funkcionavimu. Jis pasiklysta gerai pažįstamame rajone ir net savo namuose nustoja atpažinti savo šeimą, sunkiai prisimena ne tik nesenus, bet ir praeities įvykius. Atsiranda apatija, dirglumas ir depresija. Negali užmigti arba pernelyg mieguistas – visą dieną guli lovoje. Jai pradeda kilti problemų apsirengti ir suprasti kalbą. Jis taip pat negali valdyti pinigų ir priimti sudėtingesnių sprendimų.

Sunkus -labai pažengusi demencija . Pacientas praranda gebėjimą savarankiškai vaikščioti (dažniausiai vedamas už rankos) ir atlikti nesudėtingus veiksmus. Jis negali valgyti pats, maistą laiko burnoje ir reikalauja paskatinimo nuryti, nevaldo savo fiziologinių poreikių, nustoja kalbėti, neatpažįsta artimųjų. Taip pat prarandamas ryšys su pasauliu. Taip pat pablogėja apatija, dirglumas ir depresija. Kai kurie pacientai gali būti net agresyvūs.

Alzheimerio ligos diagnozė

Jei įtariate, kad mylimam žmogui suserga Alzheimerio liga, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą. Tai gali būti neurologas, psichiatras ar geriatras. Jis ne tik rekomenduos tinkamą gydymą, bet ir duos nurodymus, kaip elgtis su pacientu. Esant arterinei hipertenzijai, jis taip pat nukreips pas kitą specialistą, pavyzdžiui, kardiologą. Prieš taikydamas tinkamą gydymą, gydytojas, be kita ko, atliks: diagnostiniai tyrimai, leidžiantys greitai diagnozuotidemencija ir atminties sutrikimo sunkumo nustatymas. Jis taip pat tikriausiai užsisakys smegenų kompiuterinę tomografiją arba MRT. Jei kyla abejonių, diagnozė gali būti išplėsta, kad būtų atliktas smegenų skysčio, kraujo ir EEG tyrimas (elektroencefalografija).

Svarbu

Alzheimerio liga yra įžymybių liga

Alzheimerio liga palietė daug žinomų žmonių, įskaitant. buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, prancūzų aktorė Annie Girardot, amerikiečių aktorė Rita Hayworth ir amerikiečių dainininkas bei aktorius Deanas Martinas.

Alzheimerio ligos gydymas

Deja, dar nebuvo išrastas nė vienas veiksmingas vaistas, kuris sustabdytų ar bent sustabdytų Alzheimerio ligos progresavimą. Tačiau ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti valdyti kai kuriuos jo simptomus. Dėl to pagerėja ne tik paciento, bet ir jo slaugytojo gyvenimo kokybė. Laimei, mokslininkai kuria formulę, kuri padėtų sutramdyti ligą. Kol kas rinkoje yra dviejų rūšių vaistai, palengvinantys ligos eigą. Jie yra:

  • acelilcholinesterazės inhibitoriai. Jie padidina acetilcholino kiekį, kurio kiekis pacientams žymiai sumažėja. Tai medžiaga, dalyvaujanti nervų ląstelių komunikacijos ir atminties procesuose. Šios grupės vaistai vartojami ligai palengvinti ankstyvose jos stadijose.
  • NMDA receptorių antagonistai. Jie apsaugo smegenų ląsteles nuo per didelio glutamo rūgšties stimuliavimo, kuri jas pažeidžia.

Pensininko sveikatos enciklopedija

Kategorija: