Somatomorfiniai sutrikimai apima: hipochondrija, nuolatiniai psichogeniniai skausmai ir dismorfofobija. Juos sunku diagnozuoti ir pasitaiko, kad pacientas ilgus metus klajojo nuo gydytojo prie gydytojo, nesulaukęs psichoterapinės pagalbos. Kokios yra somatomorfinių sutrikimų priežastys ir simptomai? Kaip vyksta jų gydymas?

Somatomorfiniai sutrikimaidabartinėse psichiatrinėse klasifikacijose priskiriami neurotiniams sutrikimams. Anksčiau vartotame terminologijoje jie kartais buvo vadinami organų neurozėmis. Teoriškai gali atrodyti, kad psichologinės problemos neturėtų sukelti kūno negalavimų, tačiau praktiškai paaiškėja, kad žmogaus kūnai ir protai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Galiausiai pastebima, kad psichologiniai konfliktai gali sukelti, be kita ko, čia aprašytus somatomorfinius sutrikimus, bet ir vadinamuosius. psichosomatinės ligos.

Pasitaiko situacijų, kai pacientas jaučia tam tikrus simptomus (pvz., nuolatinius skausmo negalavimus), o gydytojai net ir atlikę daugybę įvairių tyrimų nesugeba rasti jų atsiradimo priežasties. Priežastis ne visada turi būti diagnostinės klaidos – yra tikimybė, kad tam tikram žmogui pasireiškiančius somatinius (kūno) simptomus sukelia… psichikos sutrikimai. Būtent taip yra su somatomorfiniais sutrikimais (taip pat vadinamais somatoforminiais sutrikimais).

Somatomorfiniai sutrikimai gali būti rimta problema, nes, kol pacientas negauna atitinkamos psichoterapinės pagalbos, jis gali (kartais daugelį metų) pakartotinai lankytis pas įvairius specialistus, kurie negalės paveikti patiriamų simptomų.

Somatomorfiniai sutrikimai: priežastys

Paprasčiausias būdas pasakyti, kad somatomorfiniai sutrikimai atsiranda dėl neišspręstų emocinių konfliktų. Į jiems sunkiai sekasi emocijas žmonės reaguoja skirtingai – kai kurie pacientai pasikalba su artimaisiais arba su sunkiais įvykiais sugeba susitvarkyti patys. Kitų žmonių savo ruožtu emocinis konfliktas „pereina" į kūną ir pasireiškia būtent per somatinius negalavimus. Neįmanoma išskirti vienos konkrečios somatomorfinių sutrikimų priežasčių grupės. Tai susiję su tuonet ir tuo, kad skirtingiems žmonėms būdingas visiškai skirtingas emocionalumo lygis. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems aleksitimija, t. y. turintiems problemų dėl emocijų supratimo, reiškimo ir įvardijimo, yra didesnė rizika susirgti aprašytais psichikos sutrikimais. Tokie žmonės gali pateikti savo jausmus per somatinius negalavimus.

Pastebima polinkis į somatomorfinių sutrikimų atsiradimą šeimoje. Analizuojant tokio ryšio pagrindą, daugiausia atsižvelgiama į du aspektus. Pirmoji – įtarimas, kad polinkis į somatoforminius sutrikimus gali būti nulemtas genetiškai. Antrasis galimas šių problemų atsiradimo šeimoje mechanizmas yra tai, kad vaikas, ateityje stebintis somatizuojančius tėvus, gali pats visiškai nesąmoningai pateikti panašius emocijų reiškimo ir įveikimo būdus. sutrikimai, daugumai žmonių, įvykiai. Pavyzdžiui, priekabiavimas iš aplinkos, tapimas išžaginimo ar mobingo auka darbe. Žmogus, sprendžiantis jam itin sunkias situacijas, savotiškai gali stengtis apie jas negalvoti ir niekam apie jas neužsiminti. Tačiau gali likti neišspręstas emocinis konfliktas, kuris ilgainiui gali sukelti vieno iš somatomorfinių sutrikimų atsiradimą.Pabrėžtina, kad somatomorfinį sutrikimą turintis pacientas nesimuliuoja. Nors iš tikrųjų simptomus sukelia psichikos problemos, o ne kai kurie organų defektai, pacientai jaučia jų simptomus – tai nėra įsivaizduojami negalavimai, todėl jie gali labai neigiamai paveikti kasdienę žmonių, turinčių somatomorfinių sutrikimų, veiklą.

Somatomorfiniai sutrikimai: tipai

Tiksliai problemų, kurios priskiriamos somatomorfiniams sutrikimams, klasifikacija dažnai skiriasi. Į šią psichikos sutrikimų grupę dažniausiai priskiriami: somatizacijos sutrikimai, hipochondriniai sutrikimai, dismorfofobija, taip pat nuolatiniai psichogeniniai skausmai ir konversijos sutrikimai.

  • Somatizacijos sutrikimai

Somatizacijos sutrikimai yra bene sunkiausiai diagnozuojama somatomorfinių sutrikimų forma. Pacientai gali jausti skausmą iš įvairių kūno dalių, taip pat daug kitų problemų, tokių kaip odos pakitimai, niežulys ar deginimas. Pacientai taip pat gali patirtiseksualinės problemos (pvz., sumažėjęs lytinis potraukis) arba neurologiniai negalavimai (pvz., jutimo sutrikimai). Būdingas somatizacijos sutrikimų požymis yra tas, kad pacientų skundai dėl sveikatos ilgainiui gali keistis – pavyzdžiui, pilvo skausmas gali būti pagrindinė problema, o po kurio laiko – lėtine nemiga ar sąnarių skausmais.

  • Somatomorfiniai sutrikimai: hipochondrija

Hipochondrijos sutrikimai (hipochondrija) yra susiję su nuolatiniu paciento rūpesčiu savo sveikata. Jis gali būti įsitikinęs, kad serga sunkia liga, todėl daug kartų lankosi pas gydytoją, tokių apsilankymų metu netgi gali pareikalauti, kad būtų nukreiptas tolesniems tyrimams. Hipochondrijai būdingas neteisingas organizmo signalų interpretavimas – pavyzdžiui, laikinai pasikeitusio širdies ritmo pojūtis gali būti suvokiamas kaip gyvybei pavojingos aritmijos signalas.

  • Somatomorfiniai sutrikimai: dismorfofobija

Dismorfofobija iš dalies panaši į hipochondriją. Šio somatomorfinio sutrikimo metu pacientai sutelkia dėmesį į tam tikros savo kūno dalies išvaizdą. Jie mano, kad tam tikras kūno elementas, pavyzdžiui, burna, nosis ar dantys, yra labai netinkamai pastatyti. Šis įsitikinimas gali būti toks stiprus, kad gali sukelti didelių kompleksų, bet ir – kartais net įkyrų – norą pakoreguoti tam tikros struktūros išvaizdą, pvz., atliekant plastines operacijas. Čia reikia pabrėžti, kad, deja, dismorfofobija neišgydysi pasitelkus plastikos chirurgus. Pirma, pacientų skundai yra susiję su tinkamai pastatytomis kūno dalimis. Kitas aspektas yra tai, kad dismorfofobijos metu – net jei tam tikros kūno dalies išvaizda iš tikrųjų pakitusi – pacientai vis tiek gali sutelkti dėmesį į kitą, jų nuomone, netinkamą kūno dalį.

  • Somatomorfiniai sutrikimai: nuolatiniai psichogeniniai skausmai

Nuolatiniai psichogeniniai skausmai taip pat kartais vadinami psichikos liga. Skausmas gali pasireikšti tik vienoje kūno vietoje, o skausmas gali pasireikšti keliose skirtingose ​​vietose. Simptomų intensyvumas esant nuolatiniams psichogeniniams skausmams yra toks, kad ženkliai sumažina pacientų funkcionavimo lygį – pacientai patiria problemų dėl skausmo, pvz. profesiniame ar šeimos gyvenime. Psichalgija gali sukelti daug rimtų komplikacijų, įskaitant priklausomybės nuo skausmą malšinančių vaistų riziką ir net rizikąsavižudis pacientas.

  • Somatomorfiniai sutrikimai: konversijos sutrikimai

Konversijos sutrikimai gali būti labai trikdantys, nes jų eigoje pacientas gali patirti tokius simptomus kaip regėjimo praradimas, kūno dalies paralyžius arba jutimo praradimas. Atsivertimas vis dar yra nepakankamai suprantama psichologinė problema, ji dažniausiai sukelia daug emocinių konfliktų.

Somatomorfiniai sutrikimai: diagnozė

Somatomorfinių sutrikimų nustatymas iš tikrųjų yra diagnozės nustatymas per atskirtį. Pavyzdžiui, pacientui, kuriam skauda pilvą, būtina atmesti įvairias galimas tokių problemų priežastis, tokias kaip tulžies pūslės akmenligė, vieno iš pilvo organų vėžys ar storosios žarnos divertikulitas. Todėl prieš diagnozuojant somatomorfinius sutrikimus, pacientas dažniausiai apsilanko pas daugelį (dažnai skirtingų specialybių) gydytojų.

Šiai psichikos sutrikimų grupei būdinga tai, kad pacientui atliekami tyrimai nenustato jokių nukrypimų, o net ir nustačius kokių nors nukrypimų, dažniausiai jie niekaip nepaaiškina negalavimų, kuriuos patiria tam tikras žmogus.

Somatomorfiniai sutrikimai: gydymas

Somatomorfinių sutrikimų turintys pacientai labiausiai nori, kad jų simptomai išnyktų. Akivaizdu, kad tai visiškai suprantama, tačiau šios grupės psichikos sutrikimų atveju gydymas yra nukreiptas ne į jų simptomus, o į priežastį, kuri juos paskatino, t.y. į kokį nors neišspręstą psichinį konfliktą. Dėl šios priežasties psichoterapija rekomenduojama žmonėms, turintiems somatoforminių sutrikimų. Tarp įvairių metodų kognityvinė elgesio psichoterapija (CBT) yra ypač svarbi. Jo tikslas – sumažinti paciento streso lygį, bet ir išmokyti jį susidoroti su somatiniais simptomais. CBT dėka taip pat galima sumažinti paciento nerimą dėl patiriamų negalavimų ir pagerinti bendrą jo gyvenimo kokybę.Somatomorfinių sutrikimų atveju farmakoterapija taikoma retai. Jei pacientams patariama vartoti kai kuriuos psichotropinius vaistus, tai greičiau tik tada, kai jiems atsiranda kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo sutrikimai.

Verta žinoti

Somatomorfiniai sutrikimai: ginčai ir problemos

Kai kurie gydytojai pabrėžia, kad sutrikimų diagnozėsomatomorfais gali būti piktnaudžiaujama ir dėl to pacientas gali būti guldomas į psichiatrinę ligoninę arba pacientas gali nepastebėti somatinės ligos. Štai kodėl kai kurie mokslininkai mano, kad net ir diagnozavus somatomorfinius sutrikimus pacientai turi būti nuolat prižiūrimi gydytojo ir karts nuo karto pasitikrinti.Kita su somatomorfiniais sutrikimais susijusi problema gali kilti nuo to, kas rūpinasi šia liga sergančiais pacientais. subjektas. Turbūt nieko keisto, kad pacientai dažniausiai pirmiausia kreipiasi ne pas psichiatrą ar psichoterapeutą, o pas šeimos gydytoją, internologą ar neurologą. Kiti nei psichiatrijos specialistai psichiatrijos srityje gali bandyti palengvinti pacientų skundus (pvz., patarti pacientams, kenčiantiems nuo skausmo, vartoti vaistus nuo skausmo). Tokia procedūra kažkaip pateisinama, tačiau jei pacientas serga kokiu nors somatomorfiniu sutrikimu, reguliarus vaistų skyrimas ar nuolatinis siuntimas atlikti kokius nors tyrimus gali pabloginti jo psichikos sutrikimus.

Kategorija:

Psichiatrija