Psichoanalitinė terapija orientuota į įvairių psichikos konfliktų paciento psichikoje, kurių jis pats nesuvokia, suradimą, dėl kurių jis patiria sunkumų kasdieniame gyvenime ar net psichikos sutrikimų. Pacientas kalba, terapeutas klauso – bet kaip tiksliai veikia psichoanalitinė terapija? Kokiose situacijose taikoma psichoanalitinė terapija?

Psichoanalitinė terapijayra viena iš psichoterapijos rūšių. Gana lengva padaryti išvadą, kad tai kyla iš psichoanalizės, kurios tėvas yra Sigmundas Freudas. Būtent psichoanalitinė terapija labiausiai atitinka bendrą suvokimą, kaip psichoterapija netgi gali vykti – psichoanalitinės terapijos metu pacientas iš tiesų gali gulėti ant sofos ir pasakoti terapeutui apie įvairius įvykius.

Psichoanalitinė terapija: prielaidos

Psichoanalitinė psichoterapija remiasi žmogaus proto padalijimu į tris dalis, atitinkančiais psichoanalizės prielaidas. Tai apima:

  • ID- struktūra, atsakinga už pavaros veikimą;
  • ego- vaidina ryšį su išoriniu pasauliu ir užtikrina ryšį tarp kitų psichikos komponentų;
  • superego- struktūra, atsakinga už įvairių normų ir taisyklių laikymąsi, taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skiriant gerus dalykus nuo blogų

Tinkamomis sąlygomis visos trys psichikos dalys sąveikauja viena su kita, išlikdamos dinaminėje pusiausvyroje. Tačiau sutrikus šiai pusiausvyrai, pacientams gali atsirasti įvairių psichikos sutrikimų – psichoanalitinės terapijos esmė šiuo atveju yra atstatyti pusiausvyrą tarp atskirų paciento psichikos dalių

Asmuo, kuriam taikoma psichoanalitinė terapija, gali sėdėti ar gulėti ant sofos – svarbiausia, kad jam būtų kuo patogiau ir terapijos kabinete liktų kuo patogesnėmis sąlygomis

Psichoanalitinės terapijos metu itin svarbų vaidmenį atlieka dėmesys šiems procesams, kurių kasdien visiškai nežinome. Pasak kūrėjųPsichoanalizėje įvairius emocinius konfliktus, kuriuos patiriame kasdien, galime sąmoningai išgyventi, nors ir nevisiškai – kai kurie iš jų „išdirbami“ pasąmonėje. Tai gali apsaugoti mus nuo psichologinio streso padarinių (pvz., užkertant kelią visiškam nervų suirimui), nors nežinojimas taip pat gali lemti įvairių problemų, susijusių su psichikos funkcionavimu, atsiradimą žmonėms.

Pasitaiko, kad įvairūs psichologiniai konfliktai – sukelti, pavyzdžiui, bendraamžių patyčių ar sunkaus, traumuojančio įvykio išgyvenimo – patenka į nesąmonę ir dažniausiai nėra tinkamai apdorojami. Tokia situacija apsaugo paciento psichiką nuo visiško sutrikimo, tačiau dėl to gali atsirasti įvairių problemų psichopatologijos srityje, tokių kaip įvairaus pobūdžio nerimas ar nuotaikos sutrikimai, kartais pasiekiantys depresiją atitinkantį intensyvumą.

Psichoanalitinės terapijos prielaida – gilesnis žvilgsnis į paciento psichiką ir tokių nesąmoningų konfliktų atradimas. Tai atsitinka per paciento susitikimus su savo terapeutu. Pokalbių temos nėra primetamos iš viršaus į apačią – pacientas kalba apie tai, apie ką nori kalbėti tam tikru momentu. Tai gali būti informacija apie jo dienos eigą, bet ir prisiminimai iš daugelio, daug metų senumo.

Psichoanalitinė terapija: kaip ji veikia ir koks jos tikslas?

Psichoanalitinės terapijos metu pacientas turi pasakoti, ką tuo metu veikia jo terapeutas? Terapiją atliekantis žmogus visų pirma turi atidžiai klausytis, bet ir daryti išvadas – psichoanalitinės terapeuto užduotis yra parodyti pacientui, kaip jo patirti įvykiai praeityje įtakoja tai, kaip jis elgiasi ir mąsto dabar.

Tačiau prieš daugybe pokalbių seansų terapijos kambaryje pirmiausia įvyksta pirminiai paciento susitikimai su terapeutu. Visų pirma, jų tikslas yra išsiaiškinti, kokią konkrečią problemą pacientas norėtų spręsti. Vėliau nustatomi terapijos principai, tiksliau – terapiniai santykiai tarp tiriamojo ir jo psichoterapeuto

Pacientas pasakoja, terapeutas klauso – kas svarbu, klausytojas nešališkas ir neutralus (o tai nereiškia, kad terapeutas turi būti abejingas – jis turi prieiti prie to, ką girdi, nesmerkdamas paciento, o tik rodydamas pirštu). įvairūs mechanizmai ir sutrikimai, kurie lemia jo elgesį).

Galiausiai terapijos tikslaspsichoanalitinis metodas – tai nuolatinis paciento asmenybės pasikeitimas.

Šio tipo psichoterapijos metu pacientai yra traukiami į įvairius psichologinius konfliktus, kurie lemia jų elgesį ir kuriuos jie turėtų išspręsti. Tai dažnai siejama su įvairiais sunkumais, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu būti psichoterapeuto priežiūroje – specialisto vaidmuo yra padėti pacientui šiomis sunkiomis akimirkomis

Nors psichoanalitinės psichoterapijos metu pacientui iš tikrųjų gali būti gana sunku, galiausiai įmanoma pasiekti terapijos tikslus, užsibrėžtus pačioje pradžioje. Visų pirma, terapijos poveikis pagerina paciento veiklą kasdieniame gyvenime ir geriau susidoroja su kasdienėmis psichikai sunkiomis situacijomis. Psichoanalitinė terapija taip pat gali padėti išlaisvinti pacientą nuo jo patiriamų psichikos sutrikimų.

Svarbu

Psichoanalitinė terapija: kokiais atvejais ji naudojama?

Psichoterapija paprastai yra antras – be farmakoterapijos – pagrindinis įvairių psichikos sutrikimų ir ligų gydymo metodas. Psichoanalitinės terapijos atveju jis paprastai naudojamas pacientams, kenčiantiems su:

  • depresinis sutrikimas,
  • nerimo sutrikimai,
  • obsesinis-kompulsinis sutrikimas,
  • asmenybės sutrikimas,
  • psichosomatiniai sutrikimai.

Psichoanalitinė terapija taip pat atliekama pacientams, kurie susiduria su sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Tokio tipo psichoterapija gali būti taikoma ir tiems žmonėms, kurie patiria įvairių sunkumų dėl draugystės ar santykių problemų.

Psichoanalitinė terapija: kiek ji trunka ir kaip dažnai pacientas lankosi pas psichoterapeutą?

Konkrečios psichoanalitinės terapijos trukmės nurodyti negalima – vienam pacientui psichoterapiją reikia atlikti ilgiau, kitam trumpiau. Tačiau bendrai galima teigti, kad psichoanalitinė terapija trunka gana ilgai – kartais terapijos seansai trunka kelis mėnesius, kartais net kelerius metus

Psichoanalitinės terapijos seansai vyksta, jei įmanoma, nustatytu laiku, dažniausiai du keturis kartus per savaitę. Vieno susitikimo laikas yra iš anksto nustatytas ir paprastai trunka apie 45-50 minučių.

Psichoanalitinė terapija: kas gali tai padaryti?

Psichoterapiją paprastai atlieka psichoterapeutai, kurie gali būti išsilavinę žmonėspsichologai ar gydytojai. Tačiau čia verta pabrėžti, kad psichoanalitinę terapiją atlieka specialistai, kurie patys yra taikę psichoterapiją – tokia būtinybė atsirado, nes manoma, kad pagrįsta, kad psichologines problemas išsprendusiems žmonėms turėtų padėti žmonės, kurie patys išsprendė bet kokias kankinančias psichologijas. jų problemos.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija