Mielodisplaziniai sindromai (MDS) – tai kraujodaros sistemos neoplastinių ligų grupė. Mielodisplaziniai sindromai yra mažai žinomi ir yra dažnesni nei leukemija. Kokios yra mielodisplastinių sindromų priežastys ir simptomai? Kas yra gydymas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako prof. Wiesław Jędrzejczak, Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų skyriaus vadovas, ir daktaras Krzysztofas ​​Mądry iš Varšuvos medicinos universiteto.

Mielodisplaziniai sindromai(MDS – mielodisplazinis sindromas) yra kraujodaros navikų grupė, kuriai būdinga kaulų čiulpų displazija (struktūriniai anomalijos) ir hiperplazija (hiperplazija) ir, paradoksalu, vienos ar kelių tipų ląstelės periferiniame kraujyje.

– MDS yra liga, kurios eigoje vėžinių ląstelių perprodukciją atsveria priešlaikinis, per didelis jų mirtis – aiškina prof. Wiesław Jędrzejczak.

Mielodisplaziniai sindromai buvo nustatyti tik aštuntajame dešimtmetyje. Anksčiau buvo kalbama apie „priešleukemines būsenas“ – sakė prof. Wiesław Jędrzejczak, Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų katedros vedėjas, konferencijoje „Hematologija – mielodisplastiniai sindromai“. Kai kuriems pacientams laikui bėgant išsivysto leukemija.

Mielodisplaziniais sindromais dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės. Lenkijoje kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. serga. Vidutinis MDS pacientų amžius yra 70 metų. Tačiau jų galima rasti ir jauniems žmonėms. Jaunesniems žmonėms, skirtingai nei vyresnio amžiaus žmonėms, ligos eigai būdingas didesnis agresyvumas, trumpas išgyvenamumas ir didesnis transformacijos į leukemiją procentas.

Mielodisplaziniai sindromai – priežastys ir rizikos veiksniai

Mielodisplaziniai sindromai yra genetinio sutrikimo pasekmė, pvz., dalies arba visos chromosomos praradimo, dalies genetinės medžiagos perkėlimo į kitą chromosomą, chromosomos pertekliaus arba derinio tokių pakeitimų.

MDS rizikos veiksniai apima, be kita ko sąlytis su augalų apsaugos produktais, dirbtinėmis trąšomis, sunkiaisiais metalais, tabako dūmais. Pacientams taip pat gali išsivystyti mielodisplaziniai sindromaianksčiau gydyti jonizuojančia spinduliuote (radioterapija) ir citostatikais (vaistais vėžiui gydyti). Tai ypač pasakytina apie alkilinančius agentus ir topoizomerazės inhibitorius.

Mielodisplaziniai sindromai – simptomai

Kaip paaiškina Varšuvos medicinos universiteto mokslų daktaras Krzysztofas ​​Mądry, mielodoplastinių sindromų simptomai yra susiję su:

1) anemija, t. y. raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas (mažas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius paveikia iki 80–90 % pacientų):

  • silpnumas
  • pratimų tolerancijos pablogėjimas
  • blyškumas
  • koncentracijos sutrikimai
  • mieguistumas

Tačiau šie simptomai nėra būdingi MDS. Jie gali būti siejami su geležies, vitamino B12 trūkumu, – sako daktaras Wise'as. Savo ruožtu prof. Jędrzejczak priduria, kad anemiją gali sukelti kraujo netekimas dėl virškinimo sistemos vėžio, pvz., skrandžio ar storosios žarnos vėžio.

2) trombocitų skaičiaus mažinimas:

  • petechijos
  • mėlynės be sužalojimų
  • kiti hemoraginės diatezės požymiai

3) neutrofilų skaičiaus mažinimas:

  • dažnos, pasikartojančios infekcijos

Mielodisplaziniai sindromai – diagnozė

Įprastas kraujo tyrimas (turėtų būti atliekamas bent kartą per metus) gali padėti diagnozuoti būklę. Tačiau daugeliu atvejų mielodisplaziniai sindromai klaidingai diagnozuojami kaip anemija. Pasitaiko, kad dėl šios priežasties MDS sergantis žmogus ilgą laiką gauna geležies papildus arba vitaminą B12. Galutinė diagnozė nustatoma remiantis citogenetiniu tyrimu (chromosomų tyrimu).

Mielodisplaziniai sindromai – gydymas

Didžioji dauguma pacientų dėl senyvo amžiaus ir gretutinių ligų neatitinka kraujodaros ląstelių transplantacijos reikalavimų, – aiškina daktaras Krzysztofas ​​Mądry. Organizmą apsunkinanti kaulų čiulpų transplantacija galima tik jauniems žmonėms, kurių organizmas pakankamai stiprus. Tačiau „jaunystės“ linija vis slenka ir šiais laikais transplantacijos atliekamos net šešiasdešimtmečiams. Deja, daugiausia vyresni nei 60 metų žmonės kenčia nuo MDS. Šiems žmonėms skiriamas gydymas, kurio tikslas – pailginti gyvenimą ir palengvinti ligos simptomus. Perpilama raudonųjų kraujo kūnelių koncentratų, o kai kuriems pacientams skiriamas eritropoetinas, skatinantis šių kraujo kūnelių gamybą. Tačiau geležies perteklius organizme taip pat gali sukelti problemų. Štai kodėl naudojami vaistai, kurių dėka nereikia dažnai perpilti kraujo ląstelių ir kurie prailgina gyvenimą.

Lenkijoje per vėlai atpažįstami pavojingi kraujo vėžiai

Š altinis: lifestyle.newseria.pl

Kategorija:

Onkologija