Kritimas slidinėjant ar čiuožiant snieglente gali baigtis rimta trauma – greitą jos atsigavimą dažnai lemia tai, ką darome praėjus kelioms minutėms po nelaimingo įvykio. Kaip atpažinti traumą ir ką daryti iškart po nelaimingo atsitikimo, kad nesužalotumėte savęs? Žr. žingsnis po žingsnio instrukcijas ir patarimus iš Dr. Krzesimiras Sieczychas, ortopedas iš Karolinos medicinos centro.

Turinys:

  1. Slidinėjimo traumos – kaip išvengti lūžio?
  2. Slidinėjimo traumos – kada yra š altas kompresas?
  3. Slidinėjimo traumos – kada kreiptis į greitąją pagalbą?
  4. Slidinėjimo traumos – lūžis
  5. Slidinėjimo traumos – kada kreiptis pagalbos?
  6. Slidinėjimo traumos – kada kreiptis į ortopedą?
  7. Slidinėjimo traumos – kada reikalinga operacija?

Slidinėjimo traumosarba snieglenčių traumos dažniausiai susijusios su kelių ir čiurnos sąnarių traumomis bei lūžiais. Pasitaiko, kad ponelaimingo atsitikimo ant šlaitomums sunku atpažinti sužalojimo tipą, su kuriuo susiduriame; Savo darbą atlieka ir potrauminio šoko būsena, kuri gali blokuoti skausmo suvokimą. Todėl prieš pakildami nuo slidžių ar lentų, net jei jaučiamės pakankamai stiprūs, atlikime toliau nurodytus veiksmus, kad sumažintume komplikacijų riziką ir per daug nesusižalotume.

Skaitykite patarimus iš dr. Karolinos medicinos centro ortopedas Krzesimiras Sieczychas, ką daryti po nelaimingo atsitikimo šlaite.

Slidinėjimo traumos – kaip išvengti lūžio?

Kai nukritome ant šlaito, pirmiausia patikrinkime kojas ir rankas. Patikrinkime, ar galūnės nenatūraliai sulinkusios, ar nenupjauta oda. Jei galime laisvai judinti rankas, verta paliesti skirtingas kūno vietas, kad patikrintume savo savijautą. Visi šie gydymo būdai padės išvengti lūžių.

Atsiminkite, kad iškart po kritimo mus vis dar gali ištikti „potrauminis šokas“ ir ne iš karto pajuntame, kad mums kažkas galėjo nutikti – pavyzdžiui, ta pati situacija galioja ir autoavarijų aukoms kurie praneša pas gydytoją dėl sužalojimo simptomų. Be to, dėl žemos temperatūros lauke pirmieji negalavimų požymiai gali pasirodyti anksčiausiai po kelių valandų.

Skaityti: Apšilimas ant šlaito

Slidinėjimo traumos – kai š altasuvynioti?

Jei mums nieko neskauda, ​​galime judėti ir keltis, galime tęsti nusileidimą. Tačiau jei slidinėdami pradedame jausti skausmą (ypač slidinėtojams tai galioja kelių sąnariams), geriausia nusileisti į kurortą ir skaudamą vietą uždėti š altu kompresu. Iš karto po traumos pažeistą kūno vietą patartina vėsinti, o ne šildyti, nes š altis mažina uždegimą ir patinimą

Ant šlaito tokį š altą kompresą galima padaryti supylus sniegą į plastikinį maišelį. Namuose ledo kubelius pakanka suvynioti į rankšluostį ar medvilninį audinį. Gerai veikia ir gelio įvyniojimas (vadinamoji cool pack), užtenka atvėsinti šaldiklyje. Š altis mažina uždegimą, kuris stabdo edemos susidarymą ir pagreitina audinių gijimą.

Taip pat skaitykite: Saugumas slidinėjimo trasoje arba slidininko dekalogas

Slidinėjimo traumos – kada kreiptis į greitąją pagalbą?

Š altas kompresas nepadeda, vis dar skauda kelį ir pradeda tinti? Ilgiau laukti neverta, bet kuo greičiau vykite į artimiausią greitosios pagalbos skyrių. Ten gydytojai nustatys pirmąją diagnozę ir padarys rentgeno nuotrauką, kad pašalintų arba patvirtintų lūžį. Sužalojimo atveju gydytojas uždės gipsą arba nukreips jus į operaciją. Jei rentgeno tyrimas nepatvirtina sužalojimo, o pacientas ir toliau jaučia skausmą, gydytojas sumontuos įtvarą, vadinamąjį įtvarą. ortopedinė ortozė, kuri atitinkamai sustingins slidininko kelio sąnarį arba snieglentininko riešą – kelio traumos dažniausiai pažeidžia slidinėjimo atramą, o snieglentės riešo traumos

Slidinėjimo traumos – lūžis

Vykstant į kalnus verta su savimi turėti paprastą trikampę skarelę, iš kurios galima pasidaryti stropą. Esant reikalui palaikys lūžusią ar išnirusią ranką, atpalaiduos ir imobilizuoja raumenis bei sąnarius. Taip pat parduodami jau paruošti medicininiai stropai ir įtvarai, kurie taip pat naudojami lūžusioms galūnėms standinti. Suvynioti turistiniai putplasčio bėgiai yra puodelio dydžio, todėl lengvai telpa bet kurioje kuprinėje.

Jei prieš patekdami į ligoninę turime patiems apsirengti lūžusią galūnę, tiesioguždėkite ją ant kieto elemento (pvz., slidinėjimo lazdos ar net šakos gabalo) ir nepririškite. per ankšta, pvz., skara. Kraštutiniu atveju lūžusią koją galima pririšti prie kitos sveikos kojos – surišant aplink klubus, kelius, kulkšnis ir kojų pirštus. Sulaužytą ranką galima priglausti prie liemens ir panašiai surišti, kad ji nejudėtų.

Sulaužytos galūnės gydymo principas yra labai paprastas:

  • Kaulų lūžių atvejuimobilizuojame du gretimus sąnarius , pvz., kai įtariame dilbio lūžį, imobilizuojame riešą ir alkūnę.
  • Jei susiduriame su sąnario trauma, imobilizuojame du gretimus kaulus , pvz., kelio sąnario pažeidimo atveju blokuojame blauzdą ir šlaunį.

Niekada nemėginkite jėga ištiesinti ar sulenkti sužalotos galūnės, bet palikite ją tokią, kokia yra!

Atsiminkite, kad pagrindinis imobilizacijos vaidmuo yra pritvirtinti galūnę, kad nebūtų tolesnio išnirimo, ir sumažinti skausmą, kuris gali padidėti su kiekvienu menkiausiu judesiu.

Jums tai bus naudinga

Slidinėjimo traumos – kada kreiptis pagalbos?

Nesėkmingas bandymas atsistoti arba nestabilumo jausmas, pvz., pabėgimas nuo kelio, reiškia, kad mums reikia pagalbos. Jei visai negalime pajudėti, tai gali reikšti, kad gali būti sužalotas stuburas – laimei, tokios rimtos traumos statistiškai pasitaiko rečiausiai ir dažniausiai nukenčia snieglentininkams ar slidininkams, atliekantiems sudėtingus triukus sniego parkuose.

Nepriklausomai nuo to, ar esame tokios avarijos auka, k altininkai ar liudininkai, visada verta savo telefone turėti vietinį pagalbos numerį, kuriuo paskambinę iškviesime kalnų gelbėtojus. Poilsiaudami Lenkijos kalnuose skambinkite985arba601 100 300 , kurie jus sujungs suTOPR irMountain Rescue , taip pat galite skambintivisos Europos pagalbos numeriu 112 . Tačiau lankantis užsienio kurortuose, ypač už Europos Sąjungos ribų, geriausia iš anksto pasitikrinti vietinių pagalbos tarnybų numerius

Slidinėjimo traumos – kada kreiptis į ortopedą?

Jei skausmas ar patinimas nepraeina po kelių dienų, būtinai būtina apsilankyti pas ortopedą ir pakartoti tyrimus. Patyrus kelio sąnarį, gydytojas tikriausiai dar kartą paskirs rentgeno ir MRT (magnetinio rezonanso tomografiją), kad nustatytų kelio sąnario raiščių ar meniskų pažeidimus. Esant kelio pažeidimams ultragarsu rekomenduojama atlikti rečiau, nes šis tyrimas yra labai paviršutiniškas ir nepakankamai atspindi kelio menizus ir kryžminius raiščius. Vietoj to, jis atliekamas patyrus riešą, siekiant įvertinti raištį ir trikampę kremzlę.

Verta žinoti, kadMRT ir ultragarso tyrimų rezultatai bus patikimi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio , todėl slidinėjimo kurortuose, kuriuose pacientams teikiama pirmoji pagalba, dažniausiai jie neatliekami, diagnozė pirmiausia grindžiama rentgeno spinduliais. Taip yra dėl paprastos taisyklės – iškart po traumos sąnariai ir raumenys stipriai ištinsta, todėlTurint MRT ar ultragarsą, sunku atskirti, kuri dalis ištempta, o kuri sulūžusi. Po kelių dienų, mažėjant patinimui, tokio tyrimo rezultatas yra tikslesnis.

Svarbu, kad pacientai atkreiptų dėmesį ir į tai, ar atliktas MRT yra kokybiškas – magnetinio lauko stipris aparate turi būti ne mažesnis kaip 1,5 Tesla (T), o pačiame aparate turi būti komplektas. spiralių , skirtų ortopediniams tyrimams .

Verta žinoti

Slidinėjimo traumos – kada reikalinga operacija?

Sunkūs poslinkiai arba transsąnariniai lūžiai paprastai rodo operaciją. Tačiau bijoti tokios procedūros vizijos neverta, nes kiekvieno paciento būklė visada vertinama individualiai ir galutinė diagnozė bei gydymas priklauso nuo daugelio faktorių, kuriuos gydytojas visada įvertins prieš siūlydamas pacientui tolesnį gydymą.

Daktaras Krzesimiras Sieczychas pabrėžia: "Svarbiausia nenuvertinti skausmo ar tinimo. Nedangstykime rimtų traumų nuskausminančiais vaistais, kad tik neprarastume dar vienos dienos atostogų ant šlaito, nes pasekmės toks bravūras bus dar skausmingesnis ir greitesnis. ".

Š altinis: Karolinos medicinos centro medžiaga spaudai

Kategorija:

Žiemos sportas