Skilvelių virpėjimas (VF) iš lotynų kalbos. fibrillatio ventriculorum yra gyvybei pavojingas širdies ritmo sutrikimas. Jam būdingas netvarkingų, nekoordinuotų sužadinimų atsiradimas širdies raumens ląstelėse – kardiomiocituose. Kokios yra skilvelių virpėjimo priežastys ir simptomai? Kaip vyksta gydymas?
VF( VF ) lotynų k.fibrillatio ventriculorumyra gyvybei pavojinga aritmija, kuriai būdingi netvarkingi, nekoordinuoti širdies raumens ląstelių, kardiomiocitų, plakimai. Tai lemia labai dažną širdies susitraukimų dažnį, kurie, deja, nėra veiksmingi.
Taip sutrinka pagrindinė širdies funkcija – kraujo pumpavimas į kraujagysles ir jo apytaka mūsų organizme. VF gali atsirasti, pavyzdžiui, antrinis po miokardo infarkto arba būti susijęs su elektros šoku. Negydomas VF baigiasi mirtimi.
Kaip atpažinti skilvelių virpėjimą?
Pagrindinė VF ir kitų aritmijų diagnostikos priemonė yra elektrokardiografija (EKG). Šiame tyrime skilvelių virpėjimui būdinga mirgėjimo banga nuo 300 iki 800 / min. Ši banga yra netaisyklingos formos ir kintamos amplitudės sinusinės bangos formos.
Normalus širdies plakimas – fiziologija
Norėdami sužinoti skilvelių virpėjimo priežastis, turime žinoti šiek tiek daugiau apie tai, kaip veikia mūsų širdis. Širdies susitraukimus sukelia atskirų skersaruožių raumenų susitraukimai, kuriuos savo ruožtu stimuliuoja širdies laidžioji stimuliavimo sistema.
Ši sistema vaidina svarbų vaidmenį skatinant širdį dirbti. Jį sudaro specializuotos širdies ląstelės, kurios gali spontaniškai generuoti elektrinius impulsus ir juos toliau paskirstyti, todėl susitraukia širdies raumens ląstelės.
Viršutinis centras (pirminis) šiuo atveju yra sinoatrialinis mazgas, kuris vidutiniškai sukuria maždaug 72 tokius impulsus per minutę. Šis skaičius atitinka statistiškai suaugusio žmogaus širdies susitraukimų skaičių, kurį galima stebėti, pavyzdžiui, pulso pavidalu, išmatuotu radialinėje arba šlaunies arterijoje.
Žemutinis centras (antrinis),kuris taip pat turi galimybę generuoti potencialus yra atrioventrikulinis mazgas. Jis generuoja žemesnio dažnio impulsus – apie 50 dūžių per minutę. Purkinje pluoštai yra kitos struktūros, turinčios šį gebėjimą.
Paskutinis centras, galintis paskatinti širdį susitraukti, jei sugenda viršutiniai centrai, yra kardiomiocitai, t.y. širdies raumens ląstelės. Šiuo atveju širdies susitraukimų dažnis bus žemiausias ir gali būti apie 30 dūžių per minutę.
Apibendrinant galima teigti, kad fiziologinio širdies darbo metu elektriniai impulsai bėga iš kilmės vietos tam tikromis stimuliuojančios sistemos skaidulomis į širdies raumens ląsteles
Sinoatrialinio mazgo vieta dešiniojo prieširdžio sienelėje pirmiausiai susitraukia prieširdžius, priverčiant kraują patekti į skilvelius. Kitame etape skilveliai susitraukia ir kraujas patenka į kraujagysles ir juda po visą kūną. Jei ši fiziologija sutrinka bet kuriame impulsų generavimo ar laidumo etape, galime atpažinti širdies aritmiją.
Skilvelių virpėjimas – patofiziologija. Kaip atsiranda VF?
Sinusinis ritmas – tai ritmas, atitinkantis normalų širdies plakimą. Atsirandantys potencialai keliauja stimuliuojančios-laidžios sistemos keliais iš kilmės vietos, t.y. iš sinoatrialinio mazgo, per prieširdžių ląsteles, atrioventrikulinį mazgą, Purkinje skaidulas į širdies raumens ląsteles, kurios sudaro širdies kameras. ir sukelti jų susitraukimą. Tada potencialai nutildomi ir ląstelės yra pasirengusios priimti kitą stimuliaciją.
VF metu sutrinka impulso laidumas ir cirkuliacija širdyje. Sklindantis sužadinimas patenka į ką tik suaktyvintas ląsteles, kurios gali priimti kitą impulsą ir jį perduoti.
Yra vadinamasis pakartotinio įėjimo reiškinys – atbulinės eigos bangos reiškinys. Impulsai cirkuliuoja palei stimuliuojamus audinius bangų pavidalu labai dideliu dažniu, todėl neįmanoma koordinuoti širdies susitraukimų. Širdis pradeda trauktis labai greitai, bet chaotiškai.Dėl trumpo diastolės laikotarpio į skilvelius nepatenka pakankamai kraujo, todėl į aortą pumpuojamas tik nedidelis kiekis. Kai yra nulinis širdies tūris, tai vadinama širdies sustojimu. Dėl to kraujas negali pasiskirstyti visame kūne – atsiranda hipoksija ir dėl to hipoksinių audinių nekrozė.
Skilvelių virpėjimas, sukelia
Kaip viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančiųskilvelių virpėjimas, reikia atsižvelgti į labai dažną lėtinę ligą (kuriai dabar būdingos epidemijos), t.y. išeminę širdies ligą. Jei negydoma, tai gali sukelti širdies priepuolį. Uždarytos vainikinės kraujagyslės neaprūpina gyvybei būtinų deguonies ląstelių, miršta kardiomiocitai, todėl pažeidžiama visa širdies struktūra – tiek raumeninga, tiek susijusi su dirgiklius laidžia sistema. Ši patologija žymiai padidina aritmijų, įskaitant skilvelių virpėjimą, galimybę.
Verta pridurti, kad didžioji dauguma pacientų, patyrusių skilvelių virpėjimą, anksčiau sirgo širdies liga (ankstesnis infarktas; sunki vožtuvų liga). Miokardo infarktas ar skilvelių virpėjimas anamnezėje žymiai padidina šios aritmijos pasikartojimo riziką.
Kiti veiksniai, kuriuos reikėtų paminėti, būtų:
- visų rūšių kardiomiopatijos, įskaitant antrines dėl kitų širdies sutrikimų
- įgimtos širdies ydos, sukeliančios nenormalią jos struktūrą (taip pat ir dirgiklio laidumo sistemos atžvilgiu)
- Brugados sindromas – reta, genetiškai nulemta liga, susijusi su nenormalia jonų kanalų struktūra, kurios pirmieji simptomai gali pasireikšti suaugus ir baigtis mirtimi
- ilgo QT sindromas – trumpai paaiškinant šį paslaptingą pavadinimą, QT intervalas yra EKG įrašo fragmentas, leidžiantis įvertinti skilvelių raumenų depoliarizaciją ir repoliarizaciją. Kai jo reikšmė per didelė (milisekundėmis matuojamas intervalas yra per ilgas), galime tikėtis, kad pacientas turės polinkį į rimtas širdies aritmijas
- medžiagų apykaitos sutrikimai
- hormoniniai sutrikimai
- elektrolitų sutrikimai, ypač kalio (hipokalemija) ir magnio (hipomagnezemija)
- kai kurių vaistų (įskaitant amiodaroną, kai kuriuos antibiotikus, pvz., klaritromiciną, eritromiciną, trimetoprimą, antidepresantus: amitriptiliną, escitalopramą arba antipsichozinius vaistus, pvz., haloperidolį, kvetiapiną) poveikį. Jų gebėjimas sukelti skilvelių virpėjimą perdozavus yra susijęs su poveikiu širdies kalio kanalams ir QT intervalo pailgėjimu
- narkotikų, tokių kaip kokainas ar metamfetaminas
Taip pat galime išskirti idiopatinę skilvelinę tachikardiją, t. y. tachikardiją, kurios atsiradimo mechanizmo negalime paaiškinti.
Skilvelių virpėjimas gali būti kitos jau esančios aritmijos, vadinamosios, pasekmė. skilvelių plazdėjimas. Tai būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra 200-300 / min. To priežastis yra impulsaiširdies kamerose, o ne sinoatrialiniame mazge.
Skilvelių virpėjimas – simptomai
Skilvelių virpėjimo simptomai yra:
- staigus alpimas, kuris taip pat gali atsirasti situacijose, prieš kurias nebuvo atliktas fizinis krūvis
- galvos svaigimas
- širdies plakimo jausmas
Simptomai, ypač pradžioje, gali būti labai nebūdingi, o ir pats skilvelių virpėjimas retais atvejais gali išnykti savaime. Štai kodėl labai svarbu neignoruoti nerimą keliančių simptomų ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų galima diagnozuoti galimas negalavimo priežastis.
Vėlesniame etape VF simptomai yra staigaus širdies sustojimo simptomai. Tokiu atveju žmogus netenka sąmonės – nereaguoja į balsą ar prisilietimą, drebėjimą, nekvėpuoja arba jo kvėpavimas yra nenormalus (agonizuojantis), o didelių arterijų pulso nejaučiame.
Skilvelių virpėjimas – kaip gydome?
Pagrindinis VF gydymas pirmajame ikimedicininės priežiūros etape yra toks pat kaip ir kitų SCA (staigus širdies sustojimas) priežasčių gydymas. Standartas yra nedelsiant imtis širdies ir plaučių gaivinimo, t. y. sumaniai atliekamų veiklų, kurios žymiai padidina išgyvenimo tikimybę. Dėl šios priežasties labai svarbu visuomenėje skleisti gebėjimą laikytis pagrindinių pirmosios pagalbos teikimo principų. Vis dažniau įvairaus tipo įstaigose organizuojami pirmosios pagalbos mokymai, o mokyklos praturtina savo programą tokia veikla, kad net patys mažiausieji miestiečiai galėtų padėti gyvybei pavojingoje situacijoje
Atlikdami gaivinimą, vadovaukitės Europos gaivinimo tarybos (ERC) nustatytomis tarptautinėmis gairėmis. Naujausios gairės yra 2015 m. Teisingai atlikus šiuos veiksmus galima palaikyti ventiliaciją ir širdies ritmą laukiant atvykstant kvalifikuoto medicinos personalo.
Tai leidžia pagrindiniams organams, tokiems kaip smegenys, širdis ir inkstai, būti nuolat aprūpinami deguonimi. Atvykus Medicinos gelbėtojų komandai sprendžiama dėl tolesnio gydymo – defibriliacijos ir vaistų (adrenalino, amiodarono) skyrimo.Defibriliacijos metu atsiranda stipri elektros iškrova, dėl kurios vienu metu stimuliuojamos visos širdies raumens ląstelės. Tokiu būdu dirgikliai vėl pradeda teisingai judėti jiems skirtais takais. Tai vienintelis būdas atkurti normalų širdies ritmą. Kuo greičiaubus atlikta defibriliacija, tuo didesnė tikimybė išgyventi.
Tikimybė išgyventi širdies sustojimo metu taip pat žymiai padidėja dėl AED (automatinių išorinių defibriliatorių) pasirodymo viešosiose erdvėse. Šie prietaisai gali lengvai juos suprasti teikdami žodines ir vaizdines komandas, kad būtų lengviau atlikti saugią defibriliacijos procedūrą.
Šiuos prietaisus dabar galima rasti ir stotyse, ir prekybos centruose, kino teatruose, teatruose, vietose, kur dėl didelio žmonių skaičiaus didesnė širdies sustojimo tikimybė. Kameros skirtos naudoti bet kuriam asmeniui, kuris yra tokio įvykio liudininkas.
Vėlesnėje gydymo stadijoje, be farmakoterapijos, galima implantuoti kardioverterį – defibriliatorių, o visų pirma pradedamas pagrindinės ligos gydymas.