Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Biseksualas yra asmuo, kurį fiziškai ir psichiškai traukia abi lytys. Ir moteris, ir vyras gali būti biseksualūs, o pats biseksualumas šalia heteroseksualumo ir homoseksualumo yra viena iš psichoseksualių orientacijų. Apie biseksualumą kilo daug mitų: kad biseksualai iš tikrųjų yra neryžtingi, kad jiems patinka šokinėti nuo gėlės ant gėlės, kad jie negali nieko atsisakyti. Skaitykite, kas yra biseksualus ir kaip atpažinti biseksualumą.
biseksualus: kas jis?
Biseksualus– šis terminas yra dviejų žodžių junginys: graikiškai „bi“, reiškiančio „oboje“ ir lotyniškai „sexualis“, reiškiančio „seksualus“. Biseksualą seksualiai traukia abiejų lyčių atstovai, tačiau, verta pabrėžti, tai ne apie patį seksą – biseksualus žmogus gali sukurti ilgalaikius santykius su moterimi ar vyru – lygiai kaip homoseksualai kuria santykius su tos pačios asmenybės žmonėmis. seksas, o heteroseksualai – su priešingos lyties žmonėmis.
Biseksualas nėra žmogus, kuris negali apsispręsti, palaikyti santykius su moterimi ar vyru. Jis taip pat nenori naudoti varianto „kartą mergina, kartą berniukas“, nekuria santykių su dviem skirtingos lyties žmonėmis vienu metu – jam/jai tiesiog patinka ir vyrai, ir moterys. Tačiau jis gali jausti didesnį potraukį vienai iš lyčių. Verta prisiminti, kad biseksualumo kaip orientacijos nepainiokite su biseksualiais epizodais – kylančiais iš smalsumo arba noro eksperimentuoti su trumpalaikiais santykiais, kuriuose dalyvauja homoseksualūs ar heteroseksualūs žmonės.
Be to, tai, kad, pavyzdžiui, moteris, kuri save apibūdina kaip biseksualią, palaiko ilgalaikius santykius su vyru, nereiškia, kad ji „tapo“ heteroseksualia. Tas pats pasakytina ir apie jos santykius su kita moterimi – nors visuomenė ją apibūdina kaip heteroseksualią, o antrąją – lesbietę, ji vis tiek yra biseksuali.
Biseksualumas: kaip atpažinti?
Biseksualumo pripažinimas nėra pats lengviausias dalykas. „Nacionalinės sveikatos statistikos ataskaitos“1 , paskelbtos 2011 m. Jungtinėse Valstijose, rodo, kad 11,2% amerikiečių ir 6% amerikiečių teigia, kad jie taip pat turėjo lytinių santykių su tos pačios lyties asmeniu. Tuo tarpu biseksualių žmonių procentas Amerikos visuomenėje yra daug mažesnis. Tai kažkas kitanes homoseksualumo epizodas jo biografijoje, o buvimas biseksualiu asmeniu – kažkas kita. Ataskaitos „Kiek žmonių yra lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų“ autoriai2cituoja daugybę tyrimų, kurių rezultatai buvo skirtingi. 2004-2005 metais atliktame tyrime 0,7% dalyvių save įvardijo kaip biseksualus, kitame - 2006-2008 m. - 2,3% biseksualų, kitame - 2009 m. - 1,4% biseksualų, o 2010 metų tyrime - 0,5 % bi. Tačiau paprastai manoma, kad bendras neheteroseksualių žmonių skaičius yra apie 5% ne tik JAV, bet ir visose kitose pasaulio šalyse, o biseksualai sudaro pusę arba beveik pusę arba apie 2 -2,5 % gyventojų.
Rugsėjo 23 d. švenčiama Biseksualų orumo diena
Skirtumas tarp žmonių, deklaruojančių seksualinį kontaktą su tos pačios lyties asmeniu ir biseksualu, yra didžiulis. Biseksualumas yra orientacija, taigi nuolatinis konkretaus asmens tapatybės elementas ir kažkas visiškai kitokio nei eksperimentavimas, dažnai paauglystėje ir dažnai geriantis arba tiesiog iš smalsumo. Apie biseksualumą kalbame tada, kai po pirmųjų seksualinių kontaktų, bandymų užmegzti santykius su abiejų lyčių atstovais, žmogus atranda, kad gali būti santykiuose ir su vyru, ir su moterimi. Tačiau čia vėl kyla komplikacijų – nes gali būti ir biseksualus žmogus, vienodai nukreiptas į abiejų lyčių atstovus, arba labiau homoseksualus ar heteroseksualus. Biseksualių asmenų partneriai, žinodami apie savo partnerio/partnerio orientaciją, dažnai baiminasi, kad su jais yra laikinai, t. y. jei biseksualus asmuo užmezga santykius su moterimi, ji gali bijoti, kad partneris ilgainiui pasirinks „lengviau“. „tai yra heteroseksualūs santykiai, o biseksualus partneris gali pajusti grėsmę aplinkinėse moteryse. Kodėl? Nes teoriškai jai gali trūkti moteriškojo ar vyriškojo elemento. Tačiau taip nėra – biseksualiam žmogui jo asmenybė yra svarbesnė nei partnerio lytis. Jam partnerio keitimas asocijuojasi su asmenybės neatitikimu, o ne su išrinktojo lytimi.
Taigi kas galėtų būti biseksualumo įrodymas? Tikrai ne vienkartinis nuotykis su tos pačios lyties asmeniu. Kita vertus, jei dėl šio kontakto užsimezgė gilesni santykiai ar supratimas, kad norisi išbandyti daugiau, dažniau su kitais savo lyties atstovais, tai gali reikšti biseksualumą. Kaip ir teorinė galimybė išlikti santykiuose – gyventi kartu, tvarkyti kasdienius reikalus ir pan. – ne tik su priešingos pusės atstovu, bet irtos pačios lyties.
Verta pridurti, kad suaugusieji dažnai atranda savo biseksualumą, nes išreikšti savo susidomėjimą abiem lytimis yra sunkiau nei vienai iš jų.
Ar moterys biseksualesnės nei vyrai?
Populiaru sakyti, kad moterys labiau linkusios užmegzti santykius su kita moterimi nei vyrai su kitais vyrais. Tyrimai įrodo, kad… tame yra dalelė tiesos. Daktaras Gerulfas Riegeris iš Esekso universiteto netgi pareiškė, kad jokia moteris tikrai nėra heteroseksuali3 . Mokslininkas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 345 skirtingo išsilavinimo, pažiūrų ir profesinių pareigų moterys. Paaiškėjo, kad kiekviena iš savanorių panašaus lygio seksualinį susijaudinimą išryškino pamačius patrauklios moters ir patrauklaus vyro nuotrauką. Išimtis buvo lesbietės, kurios nesijaudino pamačiusi vyrą. Prieš tyrimą 72% moterų save laikė heteroseksualiomis, tačiau net 82% visų dalyvių parodė fiziologinį atsaką į abi lytis. Savo ruožtu studija prof. Elizabeth Morgan iš Boise Satte universiteto4įrodo, kad iš 454 tyrime dalyvavusių heteroseksualių moterų 60 % jautė seksualinį potraukį kitai moteriai, o 50 % turėjo erotinių fantazijų, susijusių su savo moterų atstovėmis. . Moterys taip pat daug labiau „užjaučia“ hipotetinę galimybę turėti lytinių santykių su moterimi nei vyrai – pastarieji dažniausiai stipriai laikosi savo heteroseksualios ar homoseksualios „pozicijos“. Net pats Sigmundas Freudas teigė, kad moterys iš prigimties yra biseksualios ir kad dėl socialinių reikalavimų žmonės praranda šį „biseksualumą“.
Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad moterys mažiau nei vyrai teikia reikšmę išvaizdai ir lyčiai, o jausmams, emocijoms ir bendriems potyriams – daugiau. Tačiau verta pridurti, kad daugumoje šio afektyvumo ir emocionalumo tyrimų visiškai neatsižvelgiama – tai daugiausia grindžiama fiziologine kūno reakcija į patrauklių tos pačios lyties žmonių žvilgsnį. Todėl apklaustų moterų atveju tikrai galima kalbėti apie trumpalaikį seksualinį potraukį, bet nebūtinai apie biseksualumą – seksualinę orientaciją, kuri yra nuolatinė būsena, apimanti ir emocinį potraukį tam tikram asmeniui.
Verta žinotiBiseksualių žmonių simbolis yra du persidengiantys trikampiai – rožinė (homoseksualių žmonių simbolis) ir violetinė (heteroseksualių žmonių simbolis). Tačiau daugeliui žmonių ši simbolika nelabai asocijuojasi – juk per Antrąjį pasaulinį karą rožinis trikampis žymėjo gėjus Vokietijos koncentracijos stovyklose.