Mola hydratidosa, hydratis (lot. Mola hydratidosa, hydratis – verčiama kaip „vandens lašas“) yra gerybinė gana dažnos nėštumo trofoblastinės ligos forma. Jis atsiranda dėl netinkamo kiaušinėlio apvaisinimo.
Šios anomalijos rezultatas yra sutrikęs gimdos funkcionavimas . Yra dviejų tipųgroniastego : pilnas ir dalinis.navikovystymasis dažnai neleidžia normaliam, gyvybinguivaisiaustinkamai augti. Tačiau tinkamai prižiūrint medikams galima susilaukti kūdikio ir pasveikti nuo auglio. Molinių apgamų dažnis įvairiuose žemynuose skiriasi. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje ši liga pasireiškia kartą per 1000 nėštumų, o Vakarų Afrikoje ir Azijoje apgamo diagnozavimo dažnis yra 1 iš 100 (pvz., Indonezijoje).
Pilnas krūminis dantis susidaro, kai apvaisinamas tuščias kiaušinėlis
Pilnas krūminis dantis atsiranda dėl tuščio kiaušinėlio apvaisinimo. Tokiu atveju 1 ar 2 spermatozoidai apvaisinami kiaušialąste, kuriai trūksta motininės genetinės medžiagos. Labiausiai paplitęs yra 46 XX arba 46 XY kariotipas – tokiais atvejais po apvaisinimo buvo padauginta tėvo genetinė medžiaga (pašalinta motinėlė). Kartais pasitaiko ir kariotipas 23 X. Dėl klaidingo apvaisinimo atsiranda placentos vystymosi anomalijų. Gimdoje atsiranda pūslelės iš trofoblastinio audinio masės kartu su stromos patinimu. Makroskopiniu požiūriu ši būklė vadinama vynuogių keke. Tyrimas taip pat rodo, kad yra didelė cista. Visiškai trūksta vaisiaus membranų po placentos ir vaisiaus.
Smailaus apgamo simptomai
Dažniausiai pacientė patenka į ligoninę su kraujavimu iš makšties ketvirtą ar penktą nėštumo mėnesį. Lydintys simptomai būdingi gresiančiam arba nepilnam persileidimui. Taip pat gali būti stiprus vėmimas. Totalus sinamas padidina ankstyvos gestozės riziką
Ligą diagnozuoti sunku, nes ultragarsu matomas būdingas pūgos (audros) vaizdas pirmąjį nėštumo trimestrą gali nepasirodyti. Biocheminiuose tyrimuosestebimas aukštas hCG lygis.
Dalinis acinaras – gydymas
Pusryčiai pašalinami chirurginiu būdu gimdos kaklelio ertmės ir kanalo kiuretažu. Toks gydymas suteikia gana gerą galimybę pasveikti – 80% esant pilnam apgamui ir 95% – esant daliniam apgamui. Visi spontaniškai ir iš lytinių takų išsiskiriantys audiniai tiriami histopatologiškai. Moterims, kurios neplanuoja daugiau nei vieno nėštumo, patariama apsvarstyti galimybę atlikti histerektomiją (gimdos pašalinimą). Manoma, kad 2,5-4% apgamų piktybiškai virsta chorioninėmis erkėmis. Atsižvelgiant į paciento būklę ir rizikos laipsnį, gali būti taikoma metotreksato monoterapija arba gydymas keliais vaistais.