Ši problema nutinka kas penktam vaikui, tačiau jos sunkumas yra įvairus. Paprastai kūdikis pradeda daužyti galvą antroje savo gyvenimo pusėje. Mažylio galvos trenkimas į lovelės laiptelius dažniausiai sukelia gana ekstremalias emocijas. Tėvai tokį elgesį traktuoja kaip keistą arba bijo, kad atsitinka kažkas tikrai blogo.
Dažniaumano galvaapie baldus atsitrenkia į berniukus. Tai vyksta epizodiškai arba kasdien. Nors toks elgesys gali būti nerimą keliančiųsutrikimųpranašas, daugeliu atvejų tai tik vystymosi stadija ir išnyksta be jokių pasekmių vėliausiai iki trečiojo gimtadienio. Tačiau tai nereiškia, kad problemą galima sumenkinti ir palikti be priežiūros.Tėvaigali pabandyti surasti tokio elgesio priežastį ir atitinkamais veiksmais sumažinti jų dažnumą.
Smūgis į galvą siunčia signalą
Prieš pradėdami panikuoti dėl to, kad kūdikis daužosi į galvą, stebėkite savo mažylį – vėliau jums bus lengviau tai aptarti su gydytoju ar kitu specialistu. Dažniausiai toks elgesys yra būdas parodyti aplinkai, kad vaikui kažkas netinka, kad jam kažko reikia. Juk kūdikis dar negali reikšti emocijų. Atkreipkite dėmesį, kuriuo paros metu ir kokiomis aplinkybėmis toks elgesys pasireiškia. Dažnai vaikai palengvėjimo ieško ritmingai daužydami galvą. Jie nori nuraminti emocijų perteklių ir nusiraminti. Galbūt mažylis taip elgiasi po pernelyg intensyvios dienos ar daugybės lankytojų. O gal ji taip reaguoja išėjus auklei, su kuria jai nejauku? Toks galvos trankymas tuomet vaikui gali priminti raminantį sūpavimą mamos glėbyje ar vežimėlyje – tai bandymas nuimti įtampą. Šios teorijos patvirtinimas gali būti smūgis į galvą prieš užmiegant, kai reikia nuraminti emocijas, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tuomet net ir maži pokyčiai, tokie kaip vakarinė maudykla tyloje su blankia šviesa, fone sklindanti švelni muzika ir lopšinės dainavimas švelniai mamos glėbyje, gali padaryti stebuklus. Galvos daužymas į baldus taip pat gali būti būdas nuobodžiauti. Galbūt taip nutinka, kai reikia gaminti vakarienę arba kai mažylis ilgą laiką vienas būna manieže ar lovelėje. Taip ji siunčia signalus, kad reikia veiklos, domėjimosi ir linksmybių kartu. Įsitikinkite, kad jūsų kūdikis per dieną daug juda ir duodate jam reikiamą kiekįdirgiklių kiekis vystymuisi. Galbūt jam reikia daugiau veiklos, skaityti knygas, žaisti su kaladėlėmis ar žaisti žaislus. Kartais mažyliai taip pat iškrauna pyktį ar maištą, net prieš nepopuliarią veiklą. Galvos daužymas gali būti būdas atkreipti tėvų dėmesį. Juk visada, kai kūdikis taip elgiasi, mama ar tėtis viską numes, tuoj pat bėgs, ištrauks kūdikį iš lovelės, nešios ant rankų, apkabins. Tai gal tai verksmas dėl artumo ir švelnumo poreikio?
Galvos smūgis kaip reakcija į skausmą
Pasitaiko, kad galvos smūgis į lovelės laiptelius yra nerimą keliančių pokyčių simptomas. Jeigu mažylis anksčiau to nedarė, o dabar jam tai nutinka dažnai, kelis kartus per dieną ir papildomai elgiasi taip, lyg jam skaudėtų, tai gali signalizuoti apie skausmą tokiu būdu. Smūgis gali būti būdas susidoroti su galvos skausmais, taip pat su ausų, gerklės ir skrandžio skausmais ir net dantų dygimo skausmais. Taigi visada pravartu pasimatuoti vaiko temperatūrą, pasitikrinti dantenas ir pažiūrėti, ar ji nurimsta nešiojant ant rankų. Tolygus smūgis į galvą atitraukia vaiko dėmesį nuo skausmo ir leidžia jam nusiraminti. Taip pat atsitinka (laimei, retai), kad tai yra vystymosi sutrikimų ar rimtos ligos simptomas. Tačiau dažniausiai galvos smūgis į baldus nėra vienintelis nerimą keliantis simptomas. Mažylis dažniau nei kiti vaikai gali būti susierzinęs arba, priešingai, tylus, tarsi pasinėręs į savo pasaulį. Vaikas, kuris nemėgsta glamonės, neieško švelnumo mamos glėbyje, nesidomi žaislais, turėtų kelti nerimą. Specialisto pagalbos prireikia tuomet, kai susidaro įspūdis, kad vaikas žiūri ne į tave, o „per“ tave. Jei mažylis yra unikalus kitų monotoniškų užsiėmimų, tokių kaip žaislo bakstelėjimas į žemę, reguliarus siūbavimas ir kartojimas, entuziastas – tai taip pat turėtų kelti nerimą.
Ką daryti, kai kūdikis trenkia galva?
- Pirma, jūsų vaiko saugumas turi būti užtikrintas siekiant sumažinti sužalojimo riziką. Pradžioje verta pasidairyti į lovelę: ar joje nėra išsikišusių varžtų, atplaišų, nestabilių laiptelių. Ant lovytės šonų geriau užsidėti apsaugas, kurios dažnai būna su kūdikių patalyne. Juos taip pat galima pakeisti antklode arba dygsniuota antklode, padėta tarp laiptelių (įsitikinkite, kad juos gerai surišate). Taip pat atsikratykite paveikslų ir kitų pakabų ant sienų virš lovytės, kad ant kūdikio niekas nekristų. Jei trenkia galva prie stalo, geriau atitraukti kūdikį nuo stalo, o maitinant net užsidėti kepurę.
- Antra, reikia stebėti vaiką ir įvertinti kuriameaplinkybės ir kurių veikiami dirgikliai ar įvykiai trenkia galvą į laiptelius. Tai labai svarbu, nes gydytojas ar vaikų psichologas tikrai to paklaus.
- Trečia, būtina apsilankyti pas gydytoją. Galbūt kūdikiui patinusios dantenos, serganti ausis ar kiti sutrikimai, galintys paaiškinti tokį elgesį. Skubus patarimas reikalingas, kai kūdikis daužo galvą, verkia, yra neįprastai susijaudinęs arba jam pasireiškia infekcijos simptomai.
- Ketvirta, stenkitės daugiau dėmesio skirti savo kūdikiui (bet ne tik tada, kai jis tranko galvą). Nieko nenutiks, jei vakarienę gaminsite kas dvi dienas. Geriau praleiskite daugiau laiko su savo mažyliu. Dažniau nešiokite ant rankų, parodykite aplinkiniam pasauliui, skaitykite knygas, įsijunkite švelnią, bet ritmingą muziką. Šokite su kūdikiu plakdami rankomis.
- Penkta, kai matai, kad vaikas tranko galvą, nerėk ir nebausk jo, o pasistenk, kad jis užimtų kuo nors kitu, kas būtų patrauklesnis.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei galvos trenksmas sustiprėja arba pastebėjote naujų elgesio būdų, kurie kelia nerimą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Pediatro konsultacija taip pat būtina, kai vaikas:
- vis daužosi į galvą, net jei jam skauda
- karščiuoja arba tuo pačiu metu verkia
- nemėgsta būti apkabintam ar nešiojamam, tai jo visai nenuramina
- praranda apetitą tuo pačiu metu
- taip pat turi kitų, pakartotinai pasikartojančių elgesio būdų, kurie kelia abejonių.
„M jak mama“ mėnesinis