Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Gydytojai trečiadienį sakė, kad kraują skystinantys vaistai gali padėti išgelbėti kai kuriuos pacientus, sergančius sunkiu COVID-19.
Sinajaus kalno ligoninės komandos išvados galėtų padėti išspręsti nerimą keliančią problemą, sukėlusią iššūkį gydytojams, gydantiems koronaviruso pacientus visame pasaulyje. Tai visame kūne susidarę kraujo krešuliai, kurie apsunkina ir taip sunkiai gydomą ligą.
Tyrėjų komanda dabar teigia atliekanti eksperimentus, siekdama išsiaiškinti, kurie antikoaguliantai gali veiksmingiau ir kokiomis dozėmis.
– pacientams, kurie gavo antikoaguliantų, sekėsi geriau nei tiems, kurie negavo, CNN sakė Sinajaus kalno širdies direktorius ir Sinajaus kalno ligoninės vyriausiasis gydytojas Valentinas Fusteris.
– Manau, kad žmonės turėtų gydyti šiuos pacientus antikoaguliantais, pridūrė jis. Išvados dar nėra pakankamai aiškios, kad būtų galima pateikti rimtų rekomendacijų. Grupė pastebėjo, kad pacientai, kurie jau buvo sunkiai sergantys, dažniau gaudavo kraują skystinančius vaistus.
Rekomenduojame: Antikoaguliantai (antikoaguliantai): indikacijos, kontraindikacijos, rūšys
Dr. Fuster ir jo komanda išanalizavo 2700 pacientų, gydytų Niujorke. Nuo kovo mėnesio kai kurie pacientai, remdamiesi gydytojų sprendimais, vartoja antikoaguliantus. Komanda pradėjo sistemingai tikrinti, ar narkotikai buvo prasmingi.
– Mūsų išvados rodo, kad sisteminiai antikoaguliantai gali būti susiję su geresniais rezultatais pacientams, hospitalizuotiems dėl Covid-19, rašoma savo ataskaitoje, paskelbtoje Amerikos kardiologijos koledžo žurnale.
Tyrėjai nenustatė, kad pacientams, vartojusiems kraują skystinančius vaistus, žymiai didesnis kraujavimo problemų dažnis – viena iš vaistų keliamų pavojų. Skirtingi pacientai vartojo skirtingas dozes ir skirtingų tipų kraują skystinančius vaistus, todėl bus svarbu sistemingai išsiaiškinti, kuris dozės ir vaisto derinys geriausiai veikia.
Fuster taip pat norėtų ištirti, ar kraują skystinantys vaistai gali padėti pacientams, kurie nepakankamai serga, kad būtų hospitalizuoti. Kai kurios ligoninės pranešė apie nerimą keliantį insultų skaičiaus padidėjimą tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmoniųpaprastai jiems nekiltų pavojus. Daugelis šių pacientų vėliau užsikrėtė koronavirusu.
Dar neaišku, kodėl virusas sukelia kraujo krešėjimą, tačiau padidėjęs krešėjimas gali būti šalutinis stipraus kai kurių virusinių infekcijų uždegimo poveikis.