Kraniotomija yra procedūra, kurios metu (laikinai) pašalinama dalis kaukolės kaulo, kad būtų galima patekti į smegenis. Procedūra atliekama sergant daugybe skirtingų ligų – jos dėka galima tiek gydyti smegenų aneurizmas, tiek rezektuoti centrinės nervų sistemos navikus.

Kraniotomija– tai procedūra, pagrįsta kaukolės kaulo fragmento iškirpimu, kurios dėka gaunama prieiga prie smegenų audinių. Greičiausiai kraniotomija buvo atlikta labai tolimais laikais. Tokia išvada leido pateikti XVII amžiuje Prancūzijoje rastus kaulų likučius, kurių kilmė siekia 8000 m. pr. Kr. Šiose liekanose buvo pėdsakų, leidžiančių manyti, kad į kraniotomiją panašios operacijos jau buvo atliktos tokioje tolimoje praeityje. Šiais laikais ši procedūra – žinoma su daugybe modifikacijų – vis dar atliekama, be to – jos atlikimo indikacijų skaičius yra gana didelis.. Kraniotomiją reikėtų aiškiai atskirti nuo panašaus skambesio pavadinimo procedūros, t.y. nuo kraniektomijos. Pirmosios metu nupjautas kaulo fragmentas vėliau grąžinamas į vietą, o atliekant kraniektomiją kaulo dalis, kuriai atliekama ši procedūra, pašalinama visam laikui.

Kraniotomija: procedūros eiga

Atliekant kraniotomiją pacientams paprastai taikoma bendroji anestezija. Prieš atliekant kraniotomiją, būtina nuskusti galvos odos vietą, kurioje bus atidaryta kaukolės ertmė. Procedūra gali būti atliekama įvairiose kaukolės vietose – laikinai gali būti rezekuojamas priekinio, parietalinio ar smilkininio kaulo fragmentas, taip pat kelių skirtingų kaukolės kaulų fragmentai. Tačiau prieš tai įvykstant reikia atskleisti kaukolės paviršių. Norėdami tai padaryti, odoje (pvz., aplink ausį) padaromas pjūvis, o tada odos atvartas (vadinamas galvos oda) atskiriamas nuo kaulo. Šiuo metu galima pereiti prie pagrindinės procedūros dalies, ty atidaryti kaukolės ertmę. Pradinis etapas yra kelių mažų skylių gręžimas kaule. Tada tarp padarytų skylių chirurgas švelniai pjauna kaulą. Atlikus visas šias veiklas, kaulo plokštelė yra atskiriama ir tinkamai pritvirtinama. Tada reikia atskirti padangąstipriai priglunda prie smegenų paviršiaus, taip pat perpjaunama kieta medžiaga, o kraniotomija atliekama norint pasiekti smegenų audinį. Kita chirurgų atliekama veikla priklauso nuo kraniotomijos indikacijų. Paskutinis kraniotomijos procedūrų etapas – anksčiau nupjauto kaulo fragmento atstatymas. Jis sujungiamas su likusiais kaukolės kaulais siūlių ar specialių plokštelių pagalba. Atlikus šiuos veiksmus, odos atvartas, nukrypęs pačioje procedūros pradžioje, vėl susiuvamas į vietą.

Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko užtrunka kraniotomija – dažniausiai tai yra vienas iš sudėtingesnės procedūros elementų. Visuotinai pripažįstama, kad kraniotomijos operacijos paprastai trunka nuo keturių iki šešių valandų.

Kraniotomija gali būti atliekama naudojant diagnostinę vaizdavimo įrangą (šiuo atveju daugiausia naudojama magnetinio rezonanso tomografija) ir specializuotus kompiuterinius analizatorius. Tokie prietaisai naudojami tam, kad būtų galima tiksliai apibrėžti vietą, kurioje bus atskleistas smegenų paviršius. Šis kraniotomijos tipas žinomas kaip stereotaksinė kraniotomija.

Kraniotomija: indikacijos

Prieiga prie smegenų per kraniotomiją gali būti naudinga sergant daugeliu įvairių smegenų ligų, tokių kaip:

  • centrinės nervų sistemos navikai (šiuo atveju kraniotomija gali būti naudojama ir šioms ligoms gydyti, ir biopsijos medžiagai rinkti smegenų proliferacinių ligų diagnostikai)
  • smegenų abscesai
  • smegenų kraujagyslių aneurizmos
  • smegenų kraujagyslių apsigimimai
  • intrakranijinės hematomos
  • padidėjęs intrakranijinis spaudimas

Kitos kraniotomijos indikacijos yra:

  • židinių, atsakingų už epilepsijos priepuolių atsiradimą, pašalinimas
  • poreikis gauti prieigą prie smegenų struktūrų, kad būtų galima implantuoti tokius prietaisus kaip smegenų elektrinio aktyvumo stimuliatorius arba pilvaplėvės vožtuvas

Kraniotomija: kontraindikacijos

Tikriausiai nėra tipiškų kontraindikacijų kraniotomijai – kontraindikacijos gali būti susijusios su tam tikros rūšies operacija, kurią turi lydėti kraniotomija. Tačiau yra tam tikrų veiksnių, galinčių padidinti kraniotomijos riziką. Minimi šie dalykai:

  • paciento senatvė
  • bendra paciento bloga sveikata
  • širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligos (ypač nereguliuojamos jų formosrida)

Kraniotomija: atsigavimas po operacijos

Po kraniotomijos pacientai yra atidžiai stebimi. Po procedūros reikalingas hospitalizacijos laikas yra įvairus, daugiausia priklauso nuo pagrindinės paciento ligos ir bendros būklės. Vienam ligoniui po kraniotomijos pakaks 3 paras gulėti ligoninėje, kitam stacionare turės trukti 2 savaites.Išrašant iš ligoninės pacientas gauna nemažai rekomendacijų. Pirmąsias kelias dienas po kraniotomijos jis turėtų:

  • venkite didelių pastangų – po gydymo turėtumėte daugiausia pailsėti
  • nevairuokite automobilio, kol gydytojas nedavė tam leidimo
  • susilaikyti nuo operuotos vietos plovimo maždaug 3-4 dienas (nebent gydytojas nurodys kitaip)
  • susilaikyti nuo alkoholio vartojimo

Pacientai gali išeiti iš ligoninės su rekomendacija vartoti įvairius vaistus. Rekomenduojami vaistai nuo skausmo ir antiepilepsiniai preparatai – pastarieji neva sumažina priepuolių, galinčių atsirasti po kraniotomijos, riziką. Taip pat pacientai yra alergiški tam tikriems simptomams, kuriems pasireiškus būtų galima spręsti apie būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją. Tai karščiavimas, pūlių atsiradimas pooperacinėje žaizdoje, galvos svaigimas, taip pat dideli raumenų jėgos sutrikimai, stiprūs galvos skausmai ir stiprus vėmimas.Pirmasis stebėjimas po kraniotomijos paprastai vyksta praėjus 7-14 dienų po operacijos – tai yra kai Siūlės paprastai dedamos operacijos pabaigoje. Siūlių pašalinimas nesibaigia sveikimo periodu – jo bendra trukmė vidutiniškai yra 4–8 savaitės. Jos metu pacientai turėtų palaipsniui didinti savo aktyvumą, taip pat lankyti reabilitaciją

Kraniotomija: galimos komplikacijos

Kiekviena chirurginė procedūra kelia tam tikrų komplikacijų riziką – tas pats pasakytina ir apie kraniotomiją. Komplikacijų po kraniotomijos pavyzdžiai:

  • intrakranijinė hematoma
  • intrakranijinis pneumotoraksas
  • smegenų patinimas
  • chirurginės vietos infekcija
  • insultas (atsiranda, kai procedūros metu pažeidžiamos kai kurios smegenų kraujagyslės)
  • smegenų skysčio nutekėjimas į kaukolės išorę
  • sunkumai atidarant burną ir kramtant maistą (atsiranda pažeidus raumenis, atsakingus už apatinio žandikaulio funkciją, ši komplikacija dažniausiai yra laikina)

Kategorija:

Neurologija