Ergoterapija – tai žmonių su negalia reabilitacijos forma, kuri apima dalyvavimą meno, judėjimo ir integracijos dirbtuvėse. Jo tikslas – lavinti paciento rankinius, intelektualinius ir fizinius įgūdžius. Dalyvavimas ergoterapijoje turi didelę reikšmę žmonių, turinčių funkcijų sutrikimų, psichikai – leidžia pamiršti savo ribotumą, ugdo jautrumą, ugdo savigarbą ir prisitaiko prie gyvenimo visuomenėje.

Ergoterapijapadeda žmonėms su fizine ir intelekto negalia geriau funkcionuoti socialiniame, profesiniame ir kasdieniame gyvenime. Tai apima įvairių rūšių veiklą, dažniausiai meninio ir fizinio pobūdžio. Jie vyksta specialiose laboratorijose ligoninėse, slaugos namuose, reabilitacijos centruose, neįgaliųjų, psichikos, motorinių ir socialinių problemų turinčių žmonių centruose. Jas gali atlikti tik apmokyti terapeutai, kurie nustato veiklų tvarkaraštį, prižiūri jų organizavimą ir skatina pacientus imtis gydytojo paskirtos veiklos. Dirbtuvių tipas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į neįgalaus asmens disfunkcijos laipsnį

Dalyvavimo ergoterapijoje pranašumai

  • nepriklausomybės didinimas (pvz., efektyvesnis kasdienės veiklos atlikimas, pvz., asmeninė higiena, apsirengimas, valgio ruošimas ir kt.);
  • pasiruošimas profesionaliam darbui;
  • fizinės būklės gerinimas (įskaitant rankų ir koordinacijos tobulinimą);
  • mažina nervinę įtampą;
  • atitraukia paciento dėmesį nuo ligos ir susijusių problemų;
  • pomėgių, aistrų ugdymas;
  • gerinti tarpasmeninius įgūdžius.

Ergoterapijos rūšys

Pagrindinės ergoterapijos rūšys yra:

  • ergoterapija – terapija per darbą, apimanti rankinę veiklą (pvz., tapyba, drožyba, audimas, siuvimas, vytimas, sodininkystė);
  • meno terapija – terapija per plačiai suprantamą meną – muziką, knygas, teatrą, šokį;
  • estetoterapija – terapija per kontaktą su gražia aplinka ir objektais (pvz., lankymasis muziejuje, pasivaikščiojimas miške, pasivaikščiojimasprie jūros);
  • kineziterapija – terapija judesiu (pvz., gimnastika, komandiniai žaidimai, šokiai ir ėjimas);
  • socialinė terapija – terapija per žaidimus ir žaidimus su kitais dalyviais bei veikla, kuria siekiama lavinti tarpasmeninius įgūdžius;
  • relaksacijos užsiėmimai – terapija naudojant atsipalaidavimo technikas. Jo tikslas – sumažinti nervinę įtampą, palengvinti streso, depresijos simptomus ir pašalinti nerimą.

Pavyzdiniai ergoterapijos seminarai

Kaip ergoterapijos dalis organizuojami įvairių meno, sporto ir integracinių užsiėmimų užsiėmimai. Pavyzdžiai:

  • meninių rankdarbių dirbtuvės – mokiniai įvairiomis technikomis (audimas, dekupažas, origami, siuvinėjimas, papuošalai) kuria savo kūrinius, kurie vėliau eksponuojami studijoje. Taip jie lavina savo rankų įgūdžius, mokosi tikslumo, kantrybės ir nusiramina;
  • dailės dirbtuvės - dalyviai piešia ir piešia, tobulina savo dirbtuves ir mokosi reikšti emocijas per meną;
  • teatro dirbtuvės – mokiniai ruošia savo teatro spektaklį. Žaisdami vaidmenimis jie jautriai reaguoja į kitų jausmus ir geriau susidoroja su bendradarbiavimo užduotimis;
  • poezijos dirbtuvės – tai poezijos skaitymas, deklamavimas dalyvaujant kitiems grupės nariams, taip pat eilėraščių rašymas savarankiškai;
  • integracijos seminarai – dalyviai kartu leidžia laiką žaisdami, linksmindamiesi ir diskutuodami. Tai padeda stiprinti mokinių ryšius, ugdyti bendravimo įgūdžius ir padaryti juos jautresnius kitų emocijoms ir poreikiams.

Ergoterapeuto vaidmuo

Sėkminga seminarų eiga labiausiai priklauso nuo terapeuto įgūdžių – ar jis sugebės sukurti draugišką, simpatišką atmosferą, kurioje kiekvienas neįgalusis jaustųsi gerai. Vykdytojas turėtų skatinti dalyvius imtis tam tikrų veiklų, bet jokiu būdu neturėtų priversti jų ką nors daryti. Panašiai jis neturėtų skirstyti savo k altinimų į blogesnius ir geresnius arba girti tik atrinktus žmones. Svarbu, kad kiekvienas pacientas vienodai palaikytų, suprastų ir sudarytų saugias sąlygas darbui ir integracijai.

Kategorija:

Psichologija