Alzheimerio liga yra viena paslaptingiausių nervų sistemos ligų. Yra daug hipotezių apie jo priežastis. Pastaruoju metu mokslo pasaulį paliečia informacija, kad galvos smegenų žievės funkcijų degradacijos pradžia gali atsirasti dėl … infekcijos. Apie šią hipotezę ir kitas su Alzheimerio liga susijusias problemas kalbamės su prof. Michaelas Davidsonas, visame pasaulyje žinomas Alzheimerio ligos tyrimų ekspertas.
Alzheimerio ligadomina daugelį tyrinėtojų. Yra žinomi kai kurie ligos vystymosi veiksniai, t. y. požymiai, kurių buvimas padidina statistinę ligos išsivystymo riziką. Tai vyresnis amžius, moteriška lytis, žemas išsilavinimo lygis, diabetas ir artimi santykiai su žmonėmis, kuriems anksčiau buvo diagnozuota ši liga. Tačiau nėra aiškumo dėl jo priežasčių. Naują tyrimų kryptį nustato Londono universiteto koledžo mokslininkų publikacija žurnalo „Nature“ puslapiuose (visą aptariamo straipsnio tekstą rasite Nature, 525 tomas, 7568, psl. 157-284, rugsėjo 10 d. , 2015, http://www.nature.com/news/ autopsies-reveal-signs-of-alzheimer-s-in-growth-hormone-patients-1.18331).
Apie tai kalbamės su prof. Michaelas Davidsonas, visame pasaulyje žinomas Alzheimerio ligos tyrimų ekspertas.
- Ar žurnale Nature paskelbtas tyrimas galėtų būti proveržis kovojant su šia liga?
Prof. Michaelas Davidsonas: Šis leidinys yra gerai dokumentuotas ir pirmasis, kuriame teigiama, kad Alzheimerio liga gali būti užkrečiama. Nors žinojome, kad tam tikra demencijos rūšis – Creutzfeldt-Jakob liga – buvo užkrečiama, tai tik dalis demencijos procento. Tikiuosi, kad Londono universiteto koledžo mokslininkai teisūs, nes infekcinę ligą gydyti daug lengviau nei daugiafaktorinę ligą, kuria laikoma Alzheimerio liga. Tačiau reikia prisiminti, kad net ir tokiuose prestižiniuose periodiniuose leidiniuose kaip „Nature“, „The Lancet“ ar „New England“ publikuotų tyrimų rezultatų puse atvejų neįmanoma pakartoti. Nesakau, kad taip bus šį kartą, tačiau statistika rodo, kad tai liečia beveik 2/3 mokslinius tyrimus pristatančių straipsnių.
- Ką reiškia, kad ši liga gali išsivystyti dėl infekcijos?
M.D .: Kalbama apie amiloido b altymo buvimą smegenyse,formuoja plokšteles, kurios ardo smegenų žievę. Londono universiteto koledžo mokslininkai šį b altymą aptiko žmonėms, kuriems buvo suleista augimo hormono. Žinoma, tai nereiškia, kad visi demencija sergantys žmonės, kurių smegenyse yra amiloidinių plokštelių, buvo užsikrėtę tokiu būdu – jiems liga galėjo išsivystyti visai kitaip. Manau, kad amiloido b altymas gali būti perduodamas chirurginiais instrumentais. Kad tai patvirtintume, mums reikėtų labai didelės imties – mažiausiai 1000 žmonių, kuriems jaunystėje buvo atliktos neurochirurginės operacijos. Galėtume atsekti jų gyvenimus iki vyresnio amžiaus ir palyginti juos su žmonių likimais po pilvo operacijos. Tada išsiaiškintume, ar pacientai po neurochirurginės operacijos dažniau serga Alzheimerio liga.
M.D .: Mes paveldime beveik viską, ką esame. Alzheimerio liga, kaip ir širdies priepuolis, tam tikru būdu yra paveldima, tačiau ne vienas genas, o jų derinys. Vienas genas gali sukelti tik retas ligas, o Alzheimerio liga yra dažna. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad jei turėsime pirmos eilės giminaitį, mūsų atveju rizika padidės – nelabai, bet vis tiek. Vienas genas gali būti atsakingas už daug mažiau nei 1% demencijos. Jei kalbame apie daugybę genų ar jų derinių, situacija keičiasi. Mokslininkai kuria matematinį genomo modelį, siekdami išsiaiškinti, kokios genų kombinacijos gali sukelti Alzheimerio ligą. Tačiau reikia atsižvelgti ir į aplinkos veiksnius – kiekvienas genų rinkinys skirtingai sąveikauja su tam tikru aplinkos veiksnių rinkiniu, ir tai užtemdo vaizdą. Amžius yra didžiausias Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Paprastai ja kenčia žmonės nuo 78 iki 82 metų.
M.D .: Anksčiau buvo manoma, kad taip yra dėl vieno neuromediatoriaus trūkumo, vėliau - kad jis išsivystė dėl daugelio neuromediatorių trūkumo, tada - kad k altas konkretus b altymas. Kas sukūrė smegenis, nesupaprastino mūsų užduočių – tai labai sudėtingas organas.
Alzhaimerio ligą palyginčiau su vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis – kaip tai yra daugelio veiksnių sukeliama liga. Kai mes juos nuodugniai pažinsime, galėsime sumažinti riziką, išgydyti simptomus ir sulėtinti progresą.
Aš palyginčiau Alzheimerio ligą su vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis – kaip tai yra ligasukelia daug veiksnių. Kai mes juos nuodugniai pažinsime, galėsime sumažinti riziką, gydyti simptomus ir sulėtinti progresavimą.
- Ar šiuo metu yra kokių nors eksperimentinių gydymo būdų, kurie suteikia viltį sėkmingam gydymui?
M.D .: Žinoma. Pastaruosius 20 metų mes išbandėme medžiagas, kurios skatina organizmą gaminti antikūnus, kovojančius su amiloido b altymu. Šie antikūnai veikia, tačiau pažinimo nepagerina. Kūnas neatgauna buvusio darbingumo, daugiausiai paciento būklė nepablogėja. Taigi daroma išvada, kad šio tipo vaistai turėtų būti skiriami vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dar nepatyrė ligos simptomų, kad būtų išvengta amiloido b altymų kaupimosi.
- Tai reiškia, kad farmakologinė prevencija gali išgelbėti mus nuo Alzheimerio ligos?
M.D .: Tai optimistinė versija. Pesimistas: kad amiloido b altymas nėra tikroji ligos priežastis. Pavyzdžiui, lyginant tai su diabetu, cukraus kiekis yra aukštas, tačiau jis nesukelia aklumo. O sergant Alzheimerio liga: amiloido b altymo yra, bet jis nesukelia demencijos. Tyrimai vyksta. Vaistai skiriami sveikiems žmonėms arba žmonėms, sergantiems ankstyvomis ligos stadijomis, kad būtų patikrintas jų veikimo poveikis.
- Ar manote, kad bus rastas vaistas, kuris pašalins šią ligą?
M.D .: Aš netikiu vienu vaistu. Čia kaip su hipertenzija, kurią galima gydyti daugybe preparatų. Bet tikiu, kad naudodami skirtingus metodus pasieksime pagerėjimo.
Pasak ekspertoprof. Michaelas DavidsonasAlzheimerio ligos tyrimų ir vaistų nuo demencijos kūrimo ekspertas. Tarptautinėje mokslinėje literatūroje paskelbė per 250 darbų. Jis yra Tel Avivo universiteto profesorius. Visapusiško Angelų priežiūros centro pagyvenusiems žmonėms Vroclave vienas iš įkūrėjų.
Verta žinotiTrys Alzheimerio ligos laipsniai
- Lengva demencija
Atsiranda dėmesio sutrikimai ir problemos įsimenant naują informaciją. Darbinė atmintis, t. y. atmintis apie šiuo metu atliekamą veiklą, sugenda. Susikaupimo sunkumai pablogina atminties pėdsako išsilaikymą smegenyse – pacientas nežino, kur dėti raktus, užduoda tuos pačius klausimus, nes neprisimena, kad atsakymas jau buvo duotas. Atsiranda depresija, nuotaikų svyravimai, asmenybės sutrikimai, izoliacija nuo aplinkos ir kt.
- Vidutinė demencija
Be atminties sutrikimų, taip pat yra dezorientacija (pirmiausia svetimose, o paskui ir pažįstamose vietose, pvz., pacientas painioja grindis, butus) ir kalba (sunku rasti tinkamą žodį ar įvardintiskirtingi dalykai). Pacientas neatpažįsta šeimos narių, yra agresyvus, irzlus ar apatiškas, turi haliucinacijų ir kliedesių, dažniausiai persekiojančio turinio ar santuokinės neištikimybės. Turi būti nuolat prižiūrimas.
- Labai pažengusi demencija
Sergantis žmogus praranda gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Jis negali apsirengti, ruošti valgio, nemoka naudotis stalo įrankiais ir pan. Jis negali atskirti aplinkinių žmonių, dienos ir nakties meto. Jo siluetas pasviręs į priekį. Jam sunku vaikščioti ir jis nenoriai pakelia
iš lovos. Yra problemų dėl šlapimo ir išmatų išlaikymo, taip pat rijimo sutrikimų, dėl kurių organizmas išsenka.
Smegenų skenavimas
PET (pozitronų emisijos tomografijos) skaitytuvo dėka galime apžiūrėti smegenis ir pamatyti, kaip atrodo smegenų žievę ardantis amiloido b altymas. Tyrimo rezultatai stebina: kai kurie žmonės neserga demencija, nepaisant gana didelio amiloido b altymo susikaupimo. Kitose šalyse demencija išsivysto nepaisant mažo b altymų kaupimosi. Be to, atrodo, kad žmonėms, jau sergantiems demencija, amiloido b altymo kiekis smegenyse nedidėja ligai progresuojant. Tikėtina, kad šio b altymo kaupimasis smegenyse prasideda daug anksčiau, nei atsiranda pirmieji Alzheimerio ligos simptomai.
mėnesinis "Zdrowie"