Plaučių vėžys yra liga, susijusi su nekontroliuojamu piktybinių navikų ląstelių augimu plaučių audinyje. Plaučių vėžį gali sukelti daugelis aplinkos kancerogenų, tačiau rūkymas yra daugelio plaučių vėžio atvejų priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimisplaučių vėžysyra dažniausia vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežastis1

Plaučių vėžys: paplitimas ir sergamumas

Kiekvienais metais pasaulyje pranešama apie daugiau nei 1 300 000 naujųplaučių vėžioir bronchito atvejų, nuo kurių kasmet miršta maždaug 1 100 000 žmonių.1 Apskaičiuota, kad 2004 m. Europoje buvo apytiksliai 381 500 naujų plaučių vėžio atvejų ir maždaug 342 000 mirčių nuo plaučių vėžio, tai yra maždaug 936 mirtys nuo plaučių vėžio kiekvieną dieną. Iš visų mirčių nuo vėžio 18,7 proc. sukelia plaučių vėžys. Plaučių vėžys laikomas vėžiu, sukeliančiu daugiausiai mirčių nuo vėžio Europoje.Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami abiejų lyčių sergamumo ir mirtingumo nuo plaučių vėžiu apskaičiavimai konkrečiuose regionuose.
1

Regionas

Numatomas atvejų skaičius

Mirtys

Pasaulis

1 352 132

1 178 918

Šiaurės Amerika

225 641

178 349

Centrinė, Pietų Amerika ir Karibai

60 870

57 366

Europa

374 764

341 595

Afrika

19 527

18 731

Azija, Australija ir Tolimieji Rytai

671 327

582 868

Plaučių vėžio tipai

Yra du pagrindiniai plaučių vėžio tipai: smulkialąstelinis plaučių vėžys (SCLC) ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSCLC). Svarbu atskirti NSCLC ir SCLC,nes dvi vėžio rūšys gydomos skirtingai.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra dažniausia plaučių vėžio forma, kuri sudaro apie 75–80 % visų vėžio atvejų.3Yra trys tipai:

  • adenokarcinoma (adenokarcinoma) – kuri sudaro 40 proc. visų plaučių vėžio atvejų, dažniau moterims
  • plokščialąstelinė karcinoma - sudaro 25 proc. visi plaučių vėžio atvejai, dažniau vyrams ir vyresnio amžiaus žmonėms
  • didelių ląstelių karcinoma - tik 10 proc. plaučių vėžio atvejų, palyginti su kitomis plaučių vėžio rūšimis, jis greičiau auga ir plaučiuose plinta greičiau4,5

Plaučių vėžys: paciento tikimybė išsigydyti

Apskritai tik 20 proc plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvens vienerius metus nuo diagnozės nustatymo. Šis procentas sumažinamas iki 6%. 5 metai po diagnozės. Išgyvenamumas priklauso nuo vėžio stadijos diagnozuojant ir nuo pasirinkto gydymo metodo. Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, diagnozuojama iki 80 proc. po diagnozės nustatymo pacientai išgyvens mažiausiai 5 metus, iš kurių kai kurie pacientai bus išgydyti visam laikui.

Plaučių vėžys: per vėlu diagnozė

Deja, nedaugeliui pacientų diagnozuojamas ankstyvos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys. Beveik 70 proc. atvejų nesmulkialąstelinis plaučių vėžys diagnozuojamas jau pažengusioje stadijoje, kai vėžys jau išplitęs į kitas kūno dalis.
Šiame etape 15-35 proc pacientų gyvens po metų, iš kurių tik 2 proc. gyvens 5 metus. Pacientų, sergančių pažengusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, išgyvenamumas yra tik 4 mėnesiai.5.6

Plaučių vėžio rizikos veiksniai

  • rūkymas – svarbiausias iš jų – sukelia devynis iš dešimties plaučių vėžio atvejų. Rizikos laipsnis pirmiausia priklauso nuo rūkymo trukmės, o ne nuo surūkomų cigarečių skaičiaus. Pavyzdžiui, jei surūkote 20 cigarečių per dieną 40 metų, jūsų rizika susirgti plaučių vėžiu yra maždaug 8 kartus didesnė nei tuo atveju, jei rūkėte 40 cigarečių per dieną 20 metų. Pasyvus rūkymas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu 25 proc. rūkančiųjų sutuoktiniams, o tiems, kurie darbe susiduria su tabako dūmais, rizika padidėja maždaug 17 %.5
  • asbesto ir radono dujų poveikis
  • randai dėl ankstesnės plaučių ligos (pvz., tuberkuliozės)
  • plaučių vėžio šeimos istorija
  • ankstesnis gydymas nuo vėžio

Oro tarša taip pat turi įtakos, nors sunku nuspėti, kiek atvejų galima su ja susieti.

Plaučių vėžio diagnozė

Nėra tipiškųplaučių vėžio simptomų . Dažniausiai:

  • kosulys, kuris sustiprėja arba nepraeina gydant kvėpavimo takų infekciją
  • krūtinės skausmas
  • atkosėjimas kraujo skrepliais, kraujas
  • švokštimas, dusulys, užkimimas
  • pasikartojantis ir ilgalaikis, ilgiau nei 3-4 savaites nepaisant gydymo, bronchitas ar pneumonija
  • veido ar kaklo patinimas
  • apetito stoka, svorio kritimas
  • nuovargis, apatija

Iš išvardytų simptomų vienas ar keli simptomai gali pasireikšti vienu metu ligos eigoje. Ligai paūmėjus, dažniausiai simptomų daugėja.

Plaučių vėžio gydymas

Gali būti komplikuota, nes liga lengvai plinta per limfinę (limfinę) sistemą. Toks vėžio ląstelių plitimas į kitas kūno dalis vadinamas metastazėmis, o daugumai žmonių tai reiškia, kad gydymas su vėžiu nepadės. Šiuo metu yra trys standartiniai plaučių vėžiu sergančių pacientų gydymo būdai:

  • chirurginis (operacinis) gydymas
  • švitinimas (radioterapija)
  • chemoterapija.

Atsižvelgiant į vėžio tipą, stadiją, bendrą sveikatos būklę ir paciento amžių, gali būti naudojamas vienas ar keli iš šių metodų. Tiek chirurginis gydymas, tiek spindulinė terapija gali išgydyti plaučių vėžiu sergančius pacientus, jei navikas yra lokalizuotas (neišplitęs į jokius aplinkinius audinius). Jei pacientas gydomas šiame etape, išgydytų pacientų procentas viršija 70%, su sąlyga, kad pacientas yra geros sveikatos. Tačiau ligos diagnozė šioje pažangos stadijoje nustatoma tik apie 25-30 proc. atvejai.3

Chemoterapijos režimai

Pažengusio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atveju chemoterapija yra pirmos eilės gydymas. Jis gali būti naudojamas su radioterapija arba be jos, priklausomai nuo paciento situacijos. Chemoterapija paprastai susideda iš dviejų vaistų. Dažniausiai naudojami chemoterapijos režimai apima keturis platinos pagrindu pagamintų vaistų derinius, t. y. cisplatiną / paklitakselį, gemcitabiną / cisplatiną, cisplatiną / docetakselį ir karboplatiną / paklitakselį.7Jei pacientui nepavyksta pasiekti pirmosios eilės gydymas arba, jei vėžys atsinaujina, reikia pradėti antros eilės gydymą. Dažniausiai naudojamas gydymas antrajamŠi linija apima tokius vaistus kaip docetakselis, pemetreksedas ir narelbinas
Be vaistų, naudojamų tradicinėje chemoterapijoje, dabar yra keletas naujų vaistų, skirtų pacientams, sergantiems nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, gydyti, įskaitant erlotinibą. Šie vaistai, taip pat žinomi kaip tikslinė terapija, užtikrina panašų veiksmingumą kaip chemoterapija, tačiau neturi šalutinio poveikio ir turi papildomos naudos dėl patogumo naudoti.

Bibliografija:

1. Ferlay J, Bray F, Pisani P ir Parkin DM. GLOBOCAN 2002: Vėžio paplitimas, mirtingumas ir paplitimas visame pasaulyje. IARC vėžio bazė Nr. 5, 2.0 versija, Lionas: IARC Press, 2004.
2. Boyle P ir Ferlay J, Sergamumas vėžiu ir mirtingumas Europoje, 2004 m. Annal Oncol (2005): 16; 481-488
3. lungcancercoalition.org
4. Rozengurt E. Autokrininės kilpos, signalo perdavimas ir ląstelių ciklo anomalijos molekulinėje biologijoje
plaučių vėžio. Curr Opin Oncol (1999) 11 (2): 116-22
5. cancerhelp.org.uk
6. macmillan.org.uk
7. cancer.gov

Lenkijos plaučių vėžio grupės spaudos tarnyba

Kategorija:

Onkologija