Kvapas yra vienas iš labiausiai neįvertintų pojūčių. Kvapų suvokimas turi įtakos tai, ką ir kiek valgome. Uoslė perspėja apie pavojus. Kvapai veikia mūsų seksualinį elgesį. Koks yra žmogaus skirtingų kvapų suvokimo mechanizmas, kaip galima įvertinti žmogaus uoslę ir kokios problemos gali sukelti uoslės sutrikimą?
Turinys:
- Kvapas: anatomija ir fiziologija
- Kvapas: funkcijos
- Kvapas: tyrimas
- Kvapas: kvapo sutrikimai
Kvapaspraeityje didelio mokslininkų dėmesio nepatraukė – taip, jo reikšmė buvo žinoma, tačiau ji nebuvo priskirta šiam jausmui, kad vaidina didesnį vaidmenį žmogaus gyvenime. veikia.
Tačiau laikui bėgant ir atlikus tyrimus paaiškėjo, kad uoslės vaidmuo yra daug didesnis, nei galima įsivaizduoti.
Čia verta paminėti, kad genai, koduojantys tik uoslės receptorius, sudaro apie 2% viso žmogaus genomo.
Žmogaus uoslė tikrai nėra taip išsivysčiusi kaip gyvūnų, ji taip pat nėra tokia jautri kaip gyvūnų, bet vis tiek uoslė ir su ja susiję procesai yra gana sudėtingi ir tiesiog būtini žmogaus funkcionavimui.
Kvapas: anatomija ir fiziologija
Kvepalai yra ne kas kita, kaip lakūs junginiai, kurie su oru pasiekia nosies ertmę, o tiksliau joje esantį uoslės epitelį.
Jis yra nosies ertmėje – abiejose pusėse, kairėje ir dešinėje, ir užima apie 2,5 cm² plotą.
Šiame palyginti nedideliame plote yra daug kvapiųjų medžiagų receptorių – manoma, kad žmonių nosies ertmėje jų yra iki 50 mln.
Uoslės epitelyje (uoslės lauke) yra kelių tipų ląstelės, kurios yra bipolinės, atraminės ir bazinės ląstelės.
Receptorių vaidmenį atlieka bipolinės ląstelės, kurių kiekviena turi po keliolika blakstienų. Jie panardinami į gleives, dengiančias uoslės epitelį – jose ištirpsta šią sritį pasiekiantys kvapai.
Svarbi gleivių dalelė yra kvapą surišantis b altymas (OBP).b altymas), kurio užduotis yra pernešti kvapiąsias daleles, pasiekiančias nosies ertmę.
Bipolinės ląstelės, kaip rodo pavadinimas, turi du polius – iš antrojo iškyla aksonų projekcijos, kurios galiausiai sudaro vadinamąjį. uoslės siūlai. Jie patenka į kitas uoslės traktui priklausančias ląsteles, kol galiausiai uoslės receptorių gauti dirgikliai pasiekia uoslės centrus, esančius, be kita ko, hipokampo žievė ir migdolinė dalis bei smegenų žievė.
Skirtingiems žmonėms būdingas skirtingas jautrumas kvapo dirgikliams – tai savotiška individuali savybė. Tačiau apskritai apskaičiuota, kad vidutinis žmogus gali pajusti apie 10 000 skirtingų kvapų.
Kvapas: funkcijos
Kvapios užduotys išsiskiria daug daugiau, nei galima įsivaizduoti.
Visų pirma ji atlieka apsauginę funkciją – uoslės dėka žmogus gali atpažinti grėsmę rodančius kvapus, kurie gali būti signalas jam pabėgti (pvz. deginimo kvapas)
Vartojant maistą taip pat svarbi uoslė – tai, kaip kvepia patiekalas, nes tai turi įtakos tam, ar mes jo išvis pasiekiame, bet ir ar mums patinka.
Uoslė taip pat reguliuoja seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą valgant.
Uoslės funkcijos aiškiai matomos nuo to momento, kai žmogus ateina į pasaulį.
Būtent uoslės dėka naujagimis gali atpažinti savo mamą, uoslė taip pat svarbi inicijuojant refleksą žindyti mamos krūtį
Įdomu tai, kad kvapas gali reguliuoti seksualinį žmonių aktyvumą, malonūs kvapai taip pat gali… sutelkti intelektualines pastangas
Kvapas: tyrimas
Teoriškai kvapo testas atrodo paprastas, bet praktiškai taip nėra.
Uoslės įvertinimo sunkumai daugiausia kyla dėl to, kad kvapo testas yra gana subjektyvus – juk pats pacientas pasako, ar jaučia kvapą, ar jo visai nejaučia.
Klasikinio uoslės vertinimo metu tiriamiesiems buvo duota užuosti medžiagas, turinčias būdingų kvapų, pvz., vanilės ar amoniako tirpalą.
Šio tipo analizė leidžia iš esmės įvertinti konkretaus žmogaus uoslės funkcionavimą, tačiau ji nesuteikia visos informacijos apie tai, kaip konkretus pacientas iš tikrųjų kvepia.
Laimei, dabar yra tyrimų, kurie leidžia įvertinti daug detalesnius aspektusdėl uoslės - mes kalbame apie testus, kurie leidžia nustatyti:
- kvapo atpažinimo slenkstis (ji nustato mažiausią tam tikros medžiagos koncentraciją, leidžiančią pacientui ją atpažinti)
- kvapo aptikimo slenkstis (informuojantis apie mažiausią tam tikros medžiagos koncentraciją, kurią jaučia tiriamasis asmuo)
- kvapų atskyrimo slenkstis (siekiant įvertinti, kokios turi būti dviejų ar daugiau skirtingų kvapų koncentracijos, kad pacientas galėtų juos laikyti atskirais kvapais)
Aukščiau minėti parametrai vertinami testuose, kurie taip pat yra subjektyvūs. Tačiau galima atlikti objektyvius uoslės tyrimus, kurie yra uoslės potencialų ir elektrofaktogramos tyrimas.
Uoslės lemputes galima vizualizuoti atliekant vaizdinius tyrimus (pvz., magnetinio rezonanso tomografiją), uoslės centrų aktyvavimą reaguojant į kvapų dirgiklius taip pat galima įvertinti naudojant pozitronų emisijos tomografiją arba funkcinį magnetinį rezonansą
Kvapas: kvapo sutrikimai
Uoslės sutrikimai gali būti įvairių formų – būna, kad pacientas kovoja su susilpnėjusiu kvapų suvokimu (hiposmija), jų visai nejaučia (būklė vadinama anosmija), be to, yra ir padidėjęs jautrumas kvapams. įmanoma (problema, vadinama hiperosmija).
Žmonėms taip pat gali būti kakosmija, t.y. nemalonių uoslės pojūčių suvokimas, taip pat yra parosmija, kuriai būdingas neteisingas uoslės pojūčių suvokimas.
Žmonėms taip pat gali išsivystyti uoslės haliucinacijos, t. y. kvapų, kurių iš tikrųjų nėra, pojūtis.
Pacientas, kuris ilgą laiką turi uoslės sutrikimą, būtinai turėtų apsilankyti pas gydytoją – yra daug galimų tokios problemos priežasčių ir gali būti:
- neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė arba Alzheimerio liga, migreniniai galvos skausmai, epilepsija)
- diabetas
- lėtinis sinusitas
- uoslės epitelio pažeidimas (sukeltas, pavyzdžiui, rūkymo arba piktnaudžiavimo nosies užgulimą mažinančiais vaistais)
- centrinės nervų sistemos navikai (ypač navikai, esantys priekinėje skiltyje)
- genetinės ligos (pvz., Gošė liga)
- inkstų liga
- psichikos liga (pvz., šizofrenija)
Esant uoslės sutrikimams, būtina ieškoti jų priežasties, nes dažniausiai juos reikia išgydytisutelkiant dėmesį į problemą, dėl kurios jie atsirado.
Diagnozuojant uoslės sutrikimus, būtina ne tik atlikti atitinkamus tyrimus uoslei įvertinti, bet ir kartu su pacientu rinkti anamnezę apie laiką, nuo kurio atsiranda uoslės sutrikimai (ypač staigūs jų atsiradimo). pradžia kelia nerimą), vartojami vaistai ir ligos, kurias jis apkrauna ir vartoja stimuliatoriai (ypač alkoholis ir cigaretės).
- Regėjimas, klausa, uoslė, skonis – ką daryti, kad pojūčiai nenusidėvėtų
- Kvapo alergija – priežastys. Kvapų alergija – gydymas
- Nosis: nosies struktūra, funkcijos ir ligos
Skaityti daugiau iš šio autoriaus