Ar gali meilė išgyventi, jei partnerius skiria šimtai kilometrų? Kaip išsaugoti tolimus santykius, kuriuose neišvengiamai vyrauja netikrumas, ilgesys ir vienatvė? Labai sunku – pavyksta, kai partnerių išsiskyrimas tik laikinas.

Kasdien nesuvokiame, koks komfortas yra psichikai, kai gali bet kada apkabinti mylimą žmogų, pasikalbėti apie kasdienius rūpesčius, kartu gerti arbatą ar papusryčiauti po nakties kartu. Deja, siekdami darbo ar karjeros vis daugiau žmonių nusprendžia išvykti iš šalies. Taip pat vis dažniau pasitaiko situacijų, kai partneriai susitikdavo, pavyzdžiui, per internetą, gyvena kituose miestuose ir susitinka kartą per mėnesį. Paprastai jie jaučia meilę savo idėjai apie kitą asmenį, nes iš tikrųjų mažai apie jį žino. Ilgainiui dvi poros neturi naudos ištolimojo ryšio , nes tai prieštarauja jų natūraliam poreikiui būti su mylimu žmogumi. Tačiau kilometrai neprivalo mūsų skirti, juk pasaulis tapo globaliu kaimu ir yra daugybė būdų bendrauti kasdien. Taigi galite išlaikyti mus siejančius ryšius, tik reikia papildomo įsipareigojimo.

Auksinės taisyklės, kaip išlaikyti santykius per atstumą

  • Sprendimas išvykti turėtų būti priimtas kartu, kartu parengiant veiksmų planą, santykių veikimo taisykles ir bendravimo būdą.
  • Verta padovanoti savo partneriui ką nors, kas jam primintų apie mus.
  • Turite kuo dažniau susisiekti: skambinti telefonu, Skype, socialiniuose tinkluose (nustatykite fiksuotas dienas ir valandas, pravers ir internetinė kamera), SMS, laiškai. Kalbėkime apie tai, kas vyksta, bet šiltai, linksmai, be priekaištų, prisiminkime prisiminimus, kalbėkime apie svajones ir tai, kaip mylime, venkime pavydo scenų, parodykime pasitikėjimą.
  • Verta susitarti, kad darome kažką identiško, nors ir atskirai (skaitome tą pačią knygą, straipsnį, žiūrime filmą), tada apie tai kalbame.
  • Aplankykime vieni kitus, o tada kuo daugiau dalykų nuveikime kartu, švęskime laiką kartu.
  • Neapkraukite savo partnerio reikalais – santykiai per atstumą reikalauja didesnio savarankiškumo priimant sprendimus.
  • Pagrindas – pozityvus mąstymas, suraskime privalumųši situacija (pvz. turiu daugiau laiko savo aistroms), neužsidarykime keturiose sienose, ieškokime kompanijos, bendrų draugų.

Sužinokite istorijas apie tris skirtingus santykius, kurių herojai dėl įvairių priežasčių gyvena nuotoliniu būdu. Kiekvieną situaciją analizuoja psichologas, kuris paaiškina veikimo mechanizmus ir pasiūlo, ką daryti, kad santykiai išliktų.

Santykiai per atstumą – Anna: išvykau, kad užsidirbčiau šeimai

Aš nuolat gyvenu Londone. Esu slaugytoja, turiu gerą darbą už neblogus pinigus. Iš pradžių man buvo labai sunku, ilgėjausi šeimos. Monika ir Marekas – paaugliai, tačiau tokiame amžiuje jiems reikia ir mamos. Nerimavau, ar mano vyrui ir tėvams viskas bus gerai. Kartu priėmėme sprendimą dėl mano išvykimo, nes tai buvo vienintelė galimybė pagerinti finansus ir kelti kvalifikaciją. Galvojau, kad kitais metais grįšiu, o sukaupta patirtis duos paaukštinimą ir paaukštinimą. Buvau tikra, kad namo grįšiu kartą per 2 savaites. Praktiškai paaiškėjo, kad keliauti į Lenkiją per brangu, o aš budiu savaitgaliais. Liko internetas ir telefonas. Po metų grįžau į Lenkiją ir viskas buvo ne taip – ​​nei paaukštinimo, nei paaukštinimo, o pinigai greitai tirpo. Kai paaiškėjo, kad aš su šeima galime visam laikui persikelti į Londoną, nė minutės nedvejojau. Džiaugėsi ir vaikai. Vienintelė problema buvo mano vyras. Jo neįtikino, nors nuolatinio darbo Lenkijoje nėra. Jis pasakė, kad nemoka nei kalbos, nei kitų žmonių, ir kad bijo. Sudedu viską ant vienos kortelės – arba eini su manimi ir vaikais, arba lieki vienas. Nesitikėjau, kad jis to laikysis. Išėjau, o jis įsižeidė. Buvo blogai. Vaikams reikia tėčio, o jų netenkina atostogos. Jaučiuosi k altas. Ar aš padariau klaidą, ar ją galima ištaisyti? Nenoriu grįžti į savo šalį, bet vis dar galvoju apie Piotrą. Ar išsiskirsime?

Eksperto komentaras:Annie tikrai nebuvo lengva. Aplinkos keitimas – šalis, kultūra, kalba, išsižadėjimas ir atsiskyrimas yra psichinės išlaidos, kurias ji turėjo padengti. Ji tikėjosi kažko mainais. Atrodo, kad ji nerado savo vyro palaikymo. Prieš išvykstant verta kartu susitarti, kad jis reguliariai ją aplankys, pamatys, kaip ji ten gyvena ir pripras prie naujos situacijos. Tada lengviau apsispręsti kraustytis. Anos padėjimas ant peilio ašmenų Piotrui nepadėjo, galbūt jis jautėsi prispaustas prie sienos. Dabar reikia padaryti viską, kad būtų išvengta skyrybų. Jei Annie rūpi jos vyras, prasminga su juo pasikalbėti. Galbūt šiuo tikslu ji turėtų atvykti pas Piotrą. Rekomenduoju pasikonsultuoti su tarpininku.

Tolimi santykiai – Kasia: vyras kitame miestedaro karjerą

Kai pasitaikė galimybė puikiai dirbti, Marekas išvyko iš mūsų miesto į Varšuvą. Suviliojo ir vyro karjera dideliame mieste. Turi tarnybinį automobilį, susitinka su įtakingais asmenimis, o viršininkas pažadėjo, kad kai pakils aukščiau, pasiims su savimi. Man vienai su vaikais sunku, nes viskas yra mano galvoje. Dirbu iki 18, o čia dar ir apsipirkimas, maisto gaminimas, skalbimas, susitikimai. Marekas neskambina visą savaitę, nes esą dirba nuo ryto iki vakaro. Jis atvyksta penktadienio vakarą ir pradeda pasivyti kaip šeimos galva. Jis visus stato į kampus, skiria nuobaudas, o aš turiu jas vykdyti per savaitę. Vakare ginčijamės, nes ji mano, kad dėl blogo pažymio mokykloje esu k alta, nes blogai auklėju vaikus. Ir aš tikrai stengiuosi. Taip ir po vakarienės, užuot ilgėjusios vienatvės, vis dažniau traukiu ant ausų antklodę. Po to, kai išėjo, Marekas labai pasikeitė. Anksčiau savaitgaliai buvo mūsų šeimos šventė – gera vakarienė, išėjimas į lauką. Pradžioje su vaikais kaip atlygio laukėme jo atvykstančių. Dabar yra kitaip. Atėjus laikui atsisveikinti, lengviau atsikvėpiame. Žinojau, kad kai Marekas išeis, man nebus lengva, bet nesitikėjau, kad dėl šio išsiskyrimo mes atitolsime vienas nuo kito.

Eksperto komentaras:Per kelias dienas neįmanoma atsigriebti už šeimos gyvenimą. Artumas, palaikymas ir bendruomenės kūrimo pabėgimas. Būtina pasikalbėti ir kartu parengti šeimos planą. Katažina turėtų tam pasiruošti. Būtų gerai, jei šį vakarą jie būtų vieni. Ramioje atmosferoje ji galės papasakoti apie savo baimes ir lūkesčius vyro atžvilgiu. Sutuoktiniai turi daug bendro, todėl verta švęsti būnant kartu. Dar vienas žingsnis teisinga linkme – naujos, malonios „pareigos“ įkūrimas – kiekvienas iš tėvų organizuoja užsiėmimus visai šeimai, pavyzdžiui, žiemos išvyką į ledo čiuožyklą, ekskursijas po Varšuvą, vadovaujant mano tėčiui. Tai sustiprins šeimos ryšius. Galbūt optimaliausias sprendimas būtų persikelti pas savo vyrą?

Santykiai per atstumą – Marta: Mes pažįstame vienas kitą daugiausia per internetą

Man 29 metai. Visi mano draugai sukūrė šeimas. Ieškojau laimės vienišių portale ir radau. Iš pradžių buvo elektroniniai laiškai, telefono skambučiai, vėliau – ilgi „Skype“ pokalbiai. Prisimenu, kai bijojau pirmojo susitikimo. Žinojau, kaip Tomas atrodo, nes internetinė kamera leido matyti jo veidą, bet kaip dėl kitų? Ar aš jam patiksiu? Mūsų meilė prasidėjo nuo šio pirmojo tikro pasimatymo. Sunku, nes esame už 385 km. Abu dirbame ir negalime sau leisti dažnų kelionių. Ir čia ne pinigai, nes Tomekas gerai uždirba, o laikas. Jis pasakė, kad turi kažkokių reikalų ir turistebėkite. Jis vengė kalbėti apie darbą, bet aš tuo metu apie tai negalvojau. Praėjo mėnesiai, o jausmas stiprėjo. Tačiau augo ir vienatvė bei ilgesys. Mane vargino nerimas – ar jis sutiko merginą? Per mano 35-ąjį gimtadienį Tomekas pakvietė mane savaitgaliui pas save į Gdanską. Tai buvo nuostabu. Maniau, kad galėčiau su juo gyventi. Banke, kuriame dirbu, sužinojau, kad su pavedimu problemų nebus, nes turime filialą Gdanske. Įsivaizduokite mano nuostabą, kai mano mylimasis nustebo apie tai! Atrodė, kad jis apsidžiaugė, bet iš karto pradėjo kažką kalbėti apie savo kompaniją, kad man kažkas ten neturėtų patikti. Maniau, kad jis arba manęs nemyli, arba kažką slepia. Nusprendžiau tai patikrinti. Po kelių dienų išvykau į Gdanską. Nuo pat ryto laukiau taksi kitoje gatvės pusėje. Jis išvažiavo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į miesto centrą. Seku jį. Jis pastatė automobilį priešais sekso prekių parduotuvę ir įėjo į vidų. Praeina ketvirtis valandos, antra. Po valandos nusprendžiau tai patikrinti. Aš niekada nebuvau tokioje vietoje! Už prekystalio stovi jaunas vyras. Klausiu apie vyriškį odine striuke, kuris atėjo prieš valandą. „Šefas, tau ponia“, – atsako jis ir pažvelgia į nugarą… Ir viskas tapo aišku – šis klestintis verslas yra kelios sekso parduotuvės. Tomekas jau seniai norėjo mane atvežti į Gdanską, bet nežinojo, kaip man pasakyti, ką daro. Mano mieste sekso prekių parduotuvė vis dar yra tabu. Nežinau ką daryti – pavargau laukti el. laiškų, kiekvieną rytą noriu su juo pabusti.

Specialisto komentaras:Martos ir Tomek istorija parodo, kaip sunku yra gerai pažinti žmogų, kai mus skiria atstumas. Galite užmegzti santykius, bet sunkiau užmegzti rimtus santykius, pagrįstus pasitikėjimu. Kasdien artimas partneris dažnai nesąmoningai pasakoja apie save, savo gyvenimą. Sėdėdami gretimame kambaryje girdime, ką jis kalba telefonu, matome jo draugus ar bendradarbius mieste. Daugelis veikimo aspektų tampa akivaizdūs, jie iš karto pasiekiami mums. Dabar Marta turi problemų, nes įsitraukė nežinodama pagrindinės informacijos apie Tomeką. Laimei, buvo išaiškintas svarbus klausimas – partnerio profesija. Martai verta tai vertinti kaip galimybę rimtam pokalbiui, nuoširdžiai pasikalbėti apie savo lūkesčius ir išklausyti Tomeką, kaip jis mato jų bendrą ateitį. Juk susitikimai toli nepakeis kasdienybės. Morta turi nuspręsti, kas jai yra prioritetas: kitų nuomonė ar jos pačios laimė. Jei abu labai nori pabandyti, galite pabūti kartu, pavyzdžiui, per šventes. Sprendimas persikelti turi būti gerai apgalvotas.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija