Urinoterapija, tai yra šlapimo gydymas, yra viena iš alternatyviosios medicinos praktikų. Nors nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių jos veiksmingumą, urinoterapiją vis dar naudoja žmonės, sergantys daugeliu ligų. Ką gydome šlapimu? Kada gali padėti urinoterapija?

Urinoterapijayra labai prieštaringas gydymo metodas, kilęs iš liaudies, netradicinės medicinos. Jau senovės Egipte, Kinijoje ir Indijoje buvo manoma, kad šlapimas gali išgydyti beveik viską – nuo ​​odos uždegimų, peršalimo ligų iki rimtų ligų, tokių kaip vėžys. Urinoterapija pagrįsta šlapimo naudojimu sergant tam tikromis ligomis – dažniausiai savo (autourinoterapija). Remiantis šia teorija, šlapimas gali būti naudojamas įvairiai: išoriškai – trinant, mirkant, skalaujant, suspaudžiant ar drėkinant, viduje – geriant, ar net suleidžiant. Nors mūsų kultūroje mintis gerti savo šlapimą yra gana bjauri, kitur – pavyzdžiui, Indijoje, Meksikoje – tai visiškai natūralu.

Už ir prieš urinoterapiją

Urinoterapija turi būrį šalininkų, kurie pabrėžia, kad šlapime yra daug vitaminų ir mikroelementų, reikalingų tinkamai organizmo veiklai. Be to, tai sterilus, natūralus ir 100% saugus skystis. Kai jis vėl patenka į organizmą, organizme pradeda formuotis antikūnai, o tai padidina jo imunitetą. Kai kurie netgi teigia, kad toksiškos medžiagos, kurios vėl patenka į organizmą, įgyja gydomųjų savybių. Taip pat egzistuoja teorija, kad kai organizmas susiduria su patogenais, jis pradeda gaminti antigenus, kurie patenka ir į šlapimą. Urinoterapeutai mano, kad kadangi, pavyzdžiui, šlapime yra specifinių vėžio tipų antigenų ir organizmo gaminamų antikūnų kovai su liga, verta juos vėl įvesti į organizmą. Urinoterapijos priešininkai pažymi, kad šlapimas yra atliekos, kurių sudėtyje yra komponentų, kuriuos organizmas atmeta, kad jie nepasisavintų. Taip, jame yra nedidelis kiekis vertingų medžiagų, bet tikriausiai yra ir kitų – malonesnių ir patikimesnių – jų gavimo š altinių? Be to, šlapimas už šlapimo pūslės nustoja būti sterilus ir netgi susiduria su pavojingomis bakterijomis,kurie, pvz., išgėrę, pateks į organizmą. Kas teisus? Deja, nežinoma, nes nėra patikimų tyrimų, patvirtinančių urinoterapijos efektyvumą, taip pat tokių, kurie leistų manyti, kad ji menkavertė ar net pavojinga sveikatai. Tačiau vargu ar stebina žmonės, kurie, nerasdami pagalbos tradicinėje medicinoje, pradeda jos ieškoti kitur – dažniausiai kovoja su savimi ir laužo pasibjaurėjimą.

Ką mes žinome apie šlapimą?

Pagal apibrėžimą biologijos vadovėlyje, šlapimas yra iš organizmo išsiskiriantis skystis, susidedantis iš nenaudingų ar kenksmingų organizmui atliekų. 95% jo sudaro vanduo, 2,5% azoto medžiagų apykaitos produktų, įskaitant karbamidą, o likusi dalis yra minimalus kitų medžiagų, pvz., dažiklių, gliukozės, aminorūgščių, kiekis. Karbamidas, kuris, atrodo, yra pagrindinė painiavos priežastis, yra produktas, susidarantis transformuojant, be kita ko, b altymai. Tai cheminis junginys, atsakingas už tinkamą raginio sluoksnio drėkinimą, todėl jis buvo naudojamas kosmetikoje, pavyzdžiui, drėkinamuosiuose kūno losjonuose ir veido kremuose. Pirmasis kremas su karbamidu buvo pagamintas 1943 m. – tik todėl, kad šis junginys buvo žinomas daugiau nei šimtą metų anksčiau. Kaip galima spėti, čia buvo svarbus jo kilmės klausimas, nors reikia pažymėti, kad kosmetikoje esantis karbamidas yra gaunamas sintetiniu būdu.

Gydomasis urinoterapijos poveikis

Pasak urinoterapijos propaguotojų, šlapimas yra priešnuodis beveik visoms ligoms, įskaitant:

  • teigiamai veikia odos problemas – šlapime esantys fermentai, vitaminai ir mineralai padeda atsikratyti spuogų, psoriazės ir grybelinės ar bakterinės kilmės infekcijų, kovoja su strijomis ir randais; šlapimo gydomųjų savybių entuziastai po truputį jo deda į šampūną, kuris turėtų teigiamai paveikti plaukų išvaizdą, arba į veido toniką, kuris pagerina plaukų elastingumą, drėkinimą ir stangrumą. oda;
  • gydo sinusitą ir migreną – norėdami pasiekti šį efektą, šiek tiek patrinkite šlapimo aplink sinusus ar smilkinius;
  • dezinfekuoja žaizdas, gydo uždegimus, turi antiseptinį poveikį – čia šlapimą naudojame ir išoriškai;
  • apsaugo nuo periodontito, gydo faringitą – burnos skalavimo būdu;
  • padeda kovoti su vėžiu – išvalo organizmą nuo toksinų ir stiprina bendrą jo imunitetą;
  • padeda užmigti, gydo astmą, peršalimą, diabetą, Laimo ligą, hemorojų, depresiją, skrandžio opas, kandidozę ir net AIDS bei nevaisingumą.

Kontraindikacijos urinoterapijai

  • gerti alkoholį
  • chemoterapija
  • spindulinė terapija
  • vartoja psichotropinius vaistus, antidepresantus, taip pat skausmą malšinančius vaistus ir antibiotikus

Urinoterapija: gydymo kursas

Profilaktikai rekomenduojama kasdien išgerti stiklinę šviežio, rytinio šlapimo. Jautresni žmonės gali praskiesti vandeniu ar kitu gėrimu, pvz., sultimis. Terapija geriamas visas šlapimas ir 1,5 litro vandens per dieną, nevalgius. Toks kelias dienas trunkantis badavimas turėtų būti atliekamas tik prižiūrint patyrusiam urinoterapeutui, geriausia patikrintame natūralios medicinos centre. Kai kuriais atvejais taip pat naudojamos poodinės šlapimo injekcijos.

Svarbu

Grūdelis tiesos apie urinoterapiją

Mokslinių įrodymų, pagrindžiančių urinoterapijos taikymą aukščiau minėtais atvejais, trūkumas nereiškia, kad tai tikrai nėra veiksmingas metodas ar kad tai netgi prietaras. „Jokių įrodymų“ reiškia tik tai, kad niekas neatliko tinkamų klinikinių tyrimų. Tačiau svarbu žinoti, kad šis tyrimas yra itin brangus. Juos gali sau leisti tik dideli farmacijos koncernai. O šie, savo ruožtu, jų nepadarys, nes už ką? Net jei tyrimai patvirtintų gydomąją šlapimo vertę, įmonės iš to nepasipelnytų, nes gamtoje susidarančio cheminio junginio patentuoti negalima. Na, tiesiog neapsimoka. Tačiau faktas yra tas, kad daugelis mamų, besikreipiančių pas VAIKŲ GYDYTOJĄ – o ne pas kokį kvaišalų gydytoją, išgirdo, kad pienligę greičiausiai išgydysime patrynusios vystyklą, suvilgytą… kūdikio šlapime. Pasaulyje yra žmonių (o jų yra daug), kurie kasdien taiko urinoterapiją arba yra įsitikinę, kad šio metodo dėka įveikė labai pavojingą ligą ir šiandien džiaugiasi visapusiška sveikata.

Kategorija:

Alternatyvi medicina