Patalpų oro kokybė daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Kas miega prirūkytame kambaryje ir naudoja cheminius oro gaiviklius, turėtų atsižvelgti į tai, kad visos kenksmingos medžiagos nusės plaučiuose. Patariame, kaip pasirūpinti oro kokybe namuose.

Turinys:

  1. Oro kokybė: sveikas oras virtuvėje
  2. Oro kokybė: vonios kambario oras
  3. Oro kokybė: žiemą reikalingas drėkintuvas
  4. Oro kokybė: rūkančiojo namuose
  5. Oro kokybė: oro valytuvas
  6. Oro kokybė: būtina vėdinti
  7. Oro kokybė: nei šilta, nei š alta
  8. Oro kokybė: nuotaika ir aromaterapija
  9. Oro kokybė: daugiau jonų

Oro kokybėyra nepaprastai svarbi. Suaugęs žmogus atlieka 22 tūkst. įkvėpimų, sugeriančių nuo 15 iki 20 tūkst. litrų oro. Su kiekvienu įkvėpimu įkvepiame nuo 40 iki 75 tūkst. dulkių dalelių. Viename grame dulkių yra 700 milijonų skirtingų dalelių, kurios gali kelti didžiulį pavojų sveikatai. Nosyje augantys smulkūs plaukeliai sulaiko didžiausias užteršto oro daleles. Jų atsikratysime kruopščiai išsivalę nosį. Jei jie eis toliau, jie atsidurs gerklėje, iš kur juos bus galima pašalinti kartu su seilėmis.

Vis dėlto iš bronchų galima išstumti natūraliai. Tačiau mažiausios dalelės patenka į plaučius. Juose nusėdusios dulkės sukelia daugybę ligų, o kartais net ir mirtį. Dulkių koncentraciją ore padidinus 10 mikrogramų kubiniame metre, mirčių skaičius padidėja 0,5–1 proc., astmos priepuolių – 10 proc., o bronchito atvejų – 25 proc. Užterštas oras taip pat gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi.

Netgi nustatyta nauja liga, kuri siejama su ilgu buvimu patalpoje su užnuodytu oru. Jis buvo vadinamas sergančių pastatų sindromu. Simptomai panašūs į gripo, o vėlesni priepuoliai sistemingai naikina imuninę sistemą.

Oro kokybė: sveikas oras virtuvėje

Švarus oras užtikrins gerą išmetimą. Jį apsimoka montuoti rečiau dažyti sienas, keisti spinteles ir nuplauti riebias dulkes. Galingas ištraukėjas taip pat apsaugos mus nuo po butą klaidžiojančių virtuvės kvapų.

Dėlsveikata virtuvėje nenaudokite dezodorantų gaiviklių. Išpurkštos dalelės gali prilipti prie maisto, pakeisti jo skonį ir netgi sukelti apsinuodijimą maistu. Gelinį oro gaiviklį galima laikyti tik spintelėje, kur yra kibiras su šiukšlėmis.

Pakabinę žolelių ryšulius galite gauti apetitą žadinančių kvapų. Mėta, rozmarinas, mairūnas ir bazilikas labai maloniai kvepia šiluma ir drėgme, kurios gausu virtuvėje gaminant maistą. Vaistažolės taip pat pašalins nemalonius kvapus iš virtuvės. Tiesiog įmeskite į vandenį saują mėtų lapelių arba rozmarino šakelę, užvirinkite ir palikite per naktį.

Svarbu

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad mums gresia prastos oro kokybės epidemija biuruose, namuose, kavinėse ir konferencijų salėse. Jame nuodingų medžiagų yra nuo 4 iki 10, o kartais net 100 kartų daugiau nei lauko ore. Iš statybinių medžiagų ir baldų išsiskiria toksiškos medžiagos – formaldehidas, švinas, aromatiniai angliavandeniliai. Ore jie susimaišo su vilnos, medvilnės dalelėmis, dulkėmis, žiedadulkėmis, grybų sporomis. Kūnas negali jų pašalinti, todėl jie kaupiasi mūsų plaučiuose.

Oro kokybė: vonios kambario oras

Čia dažnai susidaro sprogūs kvapų mišiniai. Naudodami dezodorantus, gelius ar kvepalų kubelius, turite būti atsargūs, kad nesusidarytų dar prastesnis mišinys. Jei vonioje nėra lango, galite pasidėti indą su kvapniu geliu arba pakabinti maišelius su džiovintomis gėlėmis, žolelėmis ar prieskoniais, o nakčiai palikti praviras duris, kad patalpa gerai vėdintųsi.

Drėgnėje visus aštrius kvapus jaučiame intensyviau. Avarinėmis situacijomis galite naudoti aerozolinį dezodorantą, bet tada pabėgate iš vonios, kad neįkvėptumėte šlapių freono dalelių.

Oro kokybė: žiemą reikalingas drėkintuvas

Žiemą buvimo sausame ore poveikis jaučiamas aštriau. Oda dega ir niežti. Išsausėja nosies ir gerklės gleivinės, taigi ir lengvas kelias į kvėpavimo takų infekcijas. Jei jaučiate šiuos simptomus, tikėtina, kad jūsų namuose nėra pakankamai drėgmės. Kai jis nukrenta žemiau 40%, blakstienos nustoja judėti ir į plaučius patenka daugiau teršalų.

Ką tada daryti? Ant radiatorių galima kabinti šlapius rankšluosčius ar indus su vandeniu. Norint gauti tinkamą oro drėgmę patalpoje, kurios plotas 30 kvadratinių metrų, per dieną reikia išgarinti 5 litrus vandens. Todėl patogiau būtų įsigyti oro drėkintuvą, kuris garantuos 45-55 proc. drėgmė bute. Tačiau su drėkinimu persistengti negalima – drėgmė didesnė nei 60 proc. skatina vystymąsibakterijos, grybai ir erkės.

Oro kokybė: rūkančiojo namuose

Net jis nemėgsta dūmų ir nevėdinamų patalpų. Yra daug priemonių dūmų kvapui neutralizuoti. Veiksmingiausi yra purškalo ir gelio, kuris palaipsniui sugeria dūmus, pavidalu. Tabako dūmams šalinti naudojama medžiaga nėra kenksminga. Jis chemiškai reaguoja su dūmais ir juos pašalina. Kambaryje išlieka malonus kvapas.

Nemalonaus kvapo taip pat galite atsikratyti, jei dubenyje sudeginsite pušies ar eglės spyglius. Į juos galite pridėti gabalėlį apelsino žievelės arba keletą gvazdikėlių.

Oro kokybė: oro valytuvas

Orą bute taip pat efektyviai išvalys oro valytuvas – specialus prietaisas, kuris įsiurbia orą, o po to praleidžia jį per filtrų sistemą ir išleidžia jį be teršalų (įskaitant smogo daleles), dulkių ir inhaliaciniai alergenai. Tokie įrenginiai puikiai veikia nepriklausomai nuo sezono ir gyvenamosios vietos.

Oro kokybė: būtina vėdinti

Lengviausias būdas gauti švarų ir sveiką orą yra vėdinti namus – bent 15 minučių kelis kartus per dieną. Lietus ar š altis negali būti pasiteisinimas (ypač dėl žemos temperatūros žūva visur esančios erkės). Nuo šios prievolės gali būti atleisti tik tie, kurie yra alergiški žydėjimo ar augalų apdulkinimo metu, kuriems jie yra alergiški. Tačiau nereikėtų vėdinti buto, kai lauke stiprus smogas ir labai prasta oro kokybė.

Oro kokybė: nei šilta, nei š alta

Ideali temperatūra dieną neturi viršyti 21-22 laipsnių C. Tada jaučiamės geriausiai – nesame vangūs ar irzlūs. Prie 20 laipsnių medžiagų apykaita rami, prakaito liaukos dirba lėčiau, organizmas neturi per daug vargti, mūsų oda nesuvokia jokių nemalonių dirgiklių. Kita vertus, geriausia temperatūra miegui yra 18 laipsnių Celsijaus.

Oro kokybė: nuotaika ir aromaterapija

Kvapias žvakes (taip pat su tabako dūmus neutralizuojančiomis medžiagomis) galima pasirinkti pagal savo skonį. Jie nėra pigūs, bet turi privalumą, kad dega lėtai. Be to, tai leidžia kruopščiai išvalyti orą. Rinkitės iš natūralių vaškų (pvz., sojų vaško) pagamintas žvakes, pagardintas natūraliais aliejais. Labai malonu būti kambaryje su bičių vaško žvakėmis. Deja, tai netinka medui alergiškiems žmonėms. Tokiose situacijose alergiškiems žmonėms sunku kvėpuoti.

Verta naudoti eterinius aliejus. Jie gaminami iš augalų žiedų, lapų, žievės, sėklų ar vaisių. Įlašinami keli lašai eterinio aliejausįdubai židinyje - specialus indas aromaterapijai. Prieš tai įpilamas virintas vanduo, o apačioje uždegama plokščia žvakė

Iš šilto aliejaus išsiskiria lakiosios medžiagos, kurios veikia smegenis ir prasiskverbia pro odą bei gleivines į kraują. Jie veikia nuotaiką ir savijautą, ramina negalavimus. Jie gali dezinfekuoti, stimuliuoti ar nuraminti, padėti lengviau susikaupti ar užmigti. Nepamirškite rinktis tik natūralių aliejų. Panašiai kvepianti sintetika neveikia.

Norėdami gaivinti orą ir pagerinti nuotaiką, galite uždegti aromatines aliejines lempas. Tinkamai parinktas, malonus aromatas leis atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Šviestuvams naudokite tik alyvuogių aliejų su augalų ekstraktu. Tada išvengsime nesveiko dagčio rūkymo.

Oro kokybė: daugiau jonų

Mūsų sveikata ir savijauta priklauso nuo ore esančių elektros krūvių. Veikiantys elektros prietaisai skatina teigiamų jonų susidarymą, kurie blogina mūsų fizinę ir psichinę būklę. Teigiamus jonus gamina televizoriai ir radijo imtuvai, radarų sistemos, kompiuteriai, išmetamosios dujos ir tabako dūmai.

Kita vertus, neigiami jonai skatina sveikatą. Gamtoje juos gamina saulės spinduliai, bangos, kriokliai ir audros. Gerai jonizuotas oras yra švarus, jame mažiau bakterijų ir leidžia organizmui greičiau atsinaujinti.

Paprasčiausias namų jonizatorius yra akmens druskos gabalėlis. Taip pat galite įsigyti lempų, kurios skleidžia neigiamus jonus. Neapšviesti jie yra mini jonizatoriai, tačiau kai druskos gumulas įkaitinamas nuo lemputės tekančios šilumos, jis išskiria iki 300 proc. daugiau neigiamų jonų.

Nedaryk to
  • Smilkalų lazdelės yra mūsų plaučių priešas. Dūmai, kuriuos jie skleidžia uždegimo metu, yra pavojingesni nei tabako dūmai: yra tankesni, lengviau nusėda, prilimpa prie alveolių vidaus. Įkvėpus gali ne tik sudirginti gerklę ir gerklas, sukelti stiprų galvos skausmą, bet ir prasidėti obstrukcinė plaučių liga, kuri pavojinga kaip vėžys.
  • Būkite atsargūs gaivindami orą namuose dezodorantais. Išpurškus priemonę geriausia išeiti iš patalpos, palaukti keliolika minučių ir tada gerai išvėdinti. Nors gamintojai užtikrina, kad oro gaivikliuose esančios medžiagos nėra kenksmingos, geriau jų neįkvėpti. Kiekviename dezodorante taip pat yra CFC, kuris nėra naudingas jūsų sveikatai.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Alergija