Kai kuriems žmonėms skausmo jausmas gali sukelti stiprų nerimą. Ši būklė vadinama algofobija, kuri yra viena iš specifinių fobijų. Kokios gali būti skausmo baimės priežastys? Ką daryti, kad nustotų jausti nerimą? Sužinokite, kokios galimos algofobijos pasekmės.
Terminasalgofobijakilo iš dviejų graikiškų žodžių junginio: "algos" (skausmas) ir "phobos" (baimė). Kaip tikriausiai galite atspėti, šis terminas vartojamas apibūdinti stipriai skausmo baimei.
Konkrečios fobijos yra labai plati problemų grupė psichiatrijos interesų srityje. Jie vadinami specifiniais, nes jų atveju pacientų nerimas kyla dėl tam tikrų veiksnių ar situacijų poveikio. Kai kurios specifinės fobijos yra labiau žinomos nei kitos. Pirmoji iš jų yra, pavyzdžiui, klaustrofobija ir arachnofobija. Algofobija yra įtraukta į rečiau minimų specifinių fobijų grupę.
Algofobijos priežastys
Kaip ir daugelio kitų psichikos sutrikimų atveju, jo atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Tačiau pastebima, kad problema gana dažnai susijusi su sergančiųjų ligomis, kurių simptomai, be kita ko, yra: dažni skausmo negalavimai.
Čia visų pirma galima paminėti tokių vienetų pavyzdžius:
- neoplastinės ligos,
- lėtiniai galvos skausmai (pvz., migrena),
- osteoartritas,
- reumatoidinis artritas,
- neuropatiniai skausmai.
Žmonės, kurie dažnai patiria skausmą, ilgainiui gali bijoti vėlesnių jo epizodų.
Pacientai gali pradėti beveik nuolat galvoti apie tai, kokia veikla ar elgesys gali išprovokuoti ar sustiprinti jų skausmą.
Algofobijos simptomai
Vienas iš pagrindinių negalavimų, susijusių su algofobija, yra išankstinė baimė, t. y. baimė, kad gali atsirasti baimę sukeliantis dirgiklis – šiuo atveju skausmas.
Jis gali būti toks intensyvus, kad dėl to pacientai negali normaliai funkcionuoti – jie iš esmės gali visą laiką jausti nerimą ir galvoti tik apiekai jie vėl pradeda jausti skausmą.
Be to, net kai jie retkarčiais jaučia skausmą dėl jau daugelį metų besitęsiančios ligos, kiekvieną skausmo epizodą jie laiko pavojingu gyvybei dėl algofobijos.
Algofobijos simptomai yra ne tik baimės ir nerimo jausmas. Panikos priepuoliai taip pat gali būti susiję su problema. Jie gali atsirasti įvairiose situacijose, įskaitant. kai pacientui ką nors skauda ir jų pasireiškimas pirmiausia yra didžiulio nerimo jausmas (pacientai netgi gali būti įsitikinę, kad jie akimirksniu mirs).
Be nerimo, panikos priepuolio metu gali atsirasti ir kai kurių somatinių negalavimų, tokių kaip:
- spaudžia ranką,
- padidėjęs prakaitavimas,
- tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis)
- yra galvos svaigimas arba pykinimas.
Galimos algofobijos pasekmės
Teoriškai gali atrodyti, kad algofobija yra nereikšminga problema. Tačiau praktiškai taip tikrai nėra. Skausmo baimė kartais priverčia pacientą visiškai pasitraukti nuo bet kokios veiklos. Jis gali pradėti vengti visų situacijų, dėl kurių jis gali jausti skausmą.
Ekstremaliais atvejais gali atsitikti taip, kad žmogus, sergantis algofobija, nustos išeiti iš namų – juk išėjus į gatvę gali nukristi, lūžti koja, o vėliau jausti įvairaus intensyvumo skausmą.
Algofobija gali būti labai rimta problema žmonėms, kuriems, pavyzdžiui, dėl lūžio, reikalinga reabilitacija.
Pratimai, kuriais siekiama pagerinti paciento fizinę formą, dažnai siejami su skausmu, kuris gali būti neįveikiama kliūtis žmogui, kovojančiam su skausmo baime.
Galiausiai pacientas, sergantis algofobija, gali nedalyvauti reabilitacijoje. Jo sveikimas gali užtrukti ilgiau ir dėl savo baimių jis gali niekada neatgauti savo tinkamumo prieš nelaimingą atsitikimą, dėl kurio įvyko avarija.
Algofobijos gydymas
Algofobijos negalima nuvertinti. Su juo kovojančio žmogaus artimųjų vaidmuo – kreiptis pagalbos į specialistus ir įtikinti su skausmo baime kovojantį žmogų kreiptis į specialistus.
Pirminė įtaka, kuri gali padėti žmonėms, sergantiems algofobija, yra psichoterapija. Konkrečių fobijų atveju dažniausiai rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija, kurios dėka galima atpažinti nenuoseklias ir žalingas paciento mintis, o vėliau pakeisti problemos suvokimą
Jos dalis kartais yra ekspozicijos terapija, kurią aptariamos problemos atveju gali sudaryti paciento informavimas, kad, pavyzdžiui, ne kiekvienas judesys ar ne kiekvienas išėjimas iš namų sukels skausmą.
Su lėtinio skausmo pojūčiu susijusios ligos gali skatinti ne tik algofobiją, bet ir kitus psichikos sutrikimus – t. depresija. Kai paciento algofobijos simptomai yra itin sunkūs, o skausmo baimę lydi kitų sutrikimų simptomai, pvz., depresija, psichoterapija gali būti kartu su medikamentiniu gydymu.
Paprastai jis pagrįstas antidepresantų, kurie taip pat turi anksiolitinį poveikį, vartojimu (pvz., serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, sutrumpintai vadinami SSRI).
Algofobija sergantiems pacientams gali padėti ir kitokio pobūdžio įtaka. Naudinga vengti nerimo jausmą skatinančių medžiagų – tokių kaip alkoholis, nikotinas, bet ir kavoje esantis kofeinas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir atsipalaidavimo treniruotės taip pat gali sumažinti su algofobija susijusį nerimą.