Intuicija: kas tai? Jis kartais apibrėžiamas labai skirtingai, nes vadinamas pvz. vidinis kompasas arba šeštasis pojūtis. Lengviausia pasakyti, kad intuicija yra nuojautos jausmas, pavyzdžiui, kai kurie įvykiai ar žmonės, kurie pasirodo su mumis iš niekur ir be jokių svarstymų. Patikrinkite, iš kur kyla žmogaus intuicija, ir sužinokite, kaip jos klausytis ir kada tai daryti, o kada geriau sekti proto balsu.

Turinys:

  1. Intuicija: kas tai?
  2. Intuicija: iš kur ji?
  3. Intuicija: kaip jos klausytis?
  4. Intuicija: kada jos neklausyti?

Intuicijayra žodis, kilęs iš lotynų kalbosintuitio , reiškiantis jausmą arba žvilgsnį. Kasdien dauguma iš mūsų visiškai nesusimąstome apie tai, kas yra intuicija– kartais tiesiog iš niekur atsiranda tam tikrų sprendimų ar įsitikinimų ir net neanalizuojame, iš kur jie atsiranda paėmė. Tačiau intuicija žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį – iškilus mokslininkas Albertas Einšteinas ne veltui sakydavo, kad „mąstyti be intuicijos tuščia, intuicija be mąstymo akla“

Intuicija: kas tai?

Nelengva aiškiai apibrėžti intuiciją. Tačiau apskritai tai laikomi skirtingi jausmai ir nuomonės, atsirandančios žmonėms visiškai spontaniškai, prieš tai neatlikus jokių išvadų ar samprotavimų. Tai galima iliustruoti, pavyzdžiui, įvairių elektroninių prietaisų pavyzdžiu, pvz mobiliuosius telefonus, kurie vadinami intuityviaisiais. Šiuo atveju siūloma, kad norint susidoroti su tokios įrangos naudojimu, iš esmės nereikia specialių žinių – žmonės turėtų patys žinoti, kaip ja naudotis.

Intuicija kartais vadinama šeštuoju pojūčiu, vidiniu GPS arba savotišku kompasu – taip yra todėl, kad ji dažnai labai reikšmingai įtakoja mūsų kasdienį funkcionavimą. Tačiau kaip kartais verta jo įsiklausyti, taip ir kitose situacijose reikia leisti tik sveikam protui spręsti apie mūsų veiksmus.

Intuicija: iš kur ji?

Intuicija nėra kažkas apčiuopiamo, todėl sunku nurodyti net konkrečią smegenų sritį, kuri būtų su jasusiję (tačiau čia būtina pabrėžti, kad kai kurie mokslininkai atlieka intuicijos tyrimus ir netgi teigia, kad sugeba nustatyti nervų sistemos elementus, susijusius su žmogaus žarnyno jausmais – tai būtų sritys, esančios tarp smegenų pusrutulių ).

Greičiausiai intuicija yra tai, su kuo mes gimstame. Ne tai, kad tu gali to išmokti. Čia galite iš karto paminėti, kad intuicija dažnai painiojama su kitais reiškiniais, tokiais kaip, pavyzdžiui, nerimas. Jei kas nors kada nors patyrė sunkumų kalbėdamas viešai ir nuo tada bijojo tokios veiklos, jausmas, kad nevalia kalbėti viešai, yra ne intuicijos apraiška, o kyla iš nerimo reakcijos. Intuicija nesiremia praeities įvykiais, samprotavimais ar logika – ji priima sprendimus nepaisydama aukščiau paminėtų ir daugelio kitų faktorių. Kai kurie žmonės mano, kad tai nesąmoningai veikiančios žmogaus proto dalies balsas.

Intuicija: kaip jos klausytis?

Apie intuicijos egzistavimą galime sužinoti įvairiose situacijose. Būtent ji, be kita ko, yra atsakinga už dėl vadinamųjų pirmas įspūdis - kai praeiname ką nors gatvėje ir atpažįstame jį iš karto, be jokių analizių, kaip simpatišką, tokią nuomonę išsako mūsų intuicija. Tai veikia ir priešingais atvejais – kai pirmą kartą matome duotą žmogų ir iškart susidaro įspūdis, kad turėtume nuo jo bėgti, tai taip pat yra mūsų intuicijos apraiška.

Į intuiciją verta įsiklausyti, nes – nors jos š altiniai nežinomi – dažniausiai jos patarimai yra labai vertingi. Tai mums padeda, pavyzdžiui, pasimatyme – susipažindami su naujais žmonėmis dažnai susidaro įspūdis, kad su konkrečiu žmogumi kažkas negerai. Jei toks neigiamas įsitikinimas yra labai stiprus, verta paanalizuoti, ką mums sako šeštasis pojūtis – tai gali būti teisinga ir bando apsaugoti mus nuo netinkamos pažinties pasekmių.

Intuicija kartais gali mums pasakyti, kad mūsų partneris nėra sąžiningas su mumis ir, pavyzdžiui, jis mus apgaudinėja. Tokiu atveju verta šią problemą pasvarstyti nuodugniai – nereikėtų iš karto krautis lagamino, o pirmiausia pagalvoti apie tikimybę, kad vidinis GPS iš tiesų tinkamas. Intuicija padeda, bet tik atidžiai jos klausantis – elgdamasi visiškai pagal ją gali padaryti daug daugiau žalos nei naudos.

Intuicija: kada jos neklausyti?

Daugeliui žmonių žinoma situacija: perkamas brangus daiktas, pvz., butas ar automobilis. Pasitaiko, kad sutinkame kokią nors iš pažiūros išskirtinai didelę progą. Intuicija mums galiraginti jį naudoti. Tačiau praktiškai bet kokių rimtesnių gyvenimo sprendimų atveju – ne tik dėl išlaidų, bet ir kelionių, išsikraustymo ar darbo – intuicija turėtų būti traktuojama kaip antraeilė.

Sveikas protas ir laikas pagalvoti apie tokius rimtus planus yra absoliučiai būtinas – juk būtent jie, o ne intuicija (kuri atsiranda spontaniškai ir duoda savo sprendimus be jokio pagrindo), leidžia pasverti pliusus ir minusai ir apsaugo mus nuo nebūtinai palankių svarbių sprendimų pasekmių.

Intuicijos neverta klausytis beatodairiškai, taip pat sekdami jos balsu galime tiesiog pakenkti sau ar mums artimiems žmonėms. Čia kaip pavyzdį galima pateikti minėtą jausmo, kad santykiuose esame apgaudinėjami, pavyzdį.

Intuicija sako – partneris neištikimas. Tokiu atveju dažnai kyla įtarimų ar net ieškoma įrodymų apie galimą išdavystę, pvz., krata partnerio telefone ar kompiuteryje. Užuot ėmusis tokių veiksmų, verta kurį laiką pabūti vienam su savo mintimis ir pagalvoti, ar šeštasis pojūtis turi pagrindo siūlyti tokius įsitikinimus.

Tik š altai apsvarstę šią problemą galime pabandyti išsiaiškinti, ar intuicija buvo teisinga, ar nebūtinai. Tačiau šiuo tikslu nebūtinai turėtumėte susipažinti su asmeniniu partnerio susirašinėjimu – nuoširdus, atviras pokalbis tikrai yra geresnė idėja. Tai gali padaryti daug daugiau nei bandymas šnipinėti (o tai, jei jūsų šeštasis pojūtis yra neteisingas, tikrai galite prarasti daugiau nei gauti).

Galiausiai galima pasakyti vieną dalyką: intuicija yra labai vertingas įrankis, kuris iš tikrųjų gali parodyti mums kelius, kuriais turėtume eiti. Tikrai neverta to visiškai atmesti – juk tai yra mūsų „aš“ dalis, bet geriausia, kai visus sprendimus priimame remdamiesi savo intuicija ir sveiku protu.

Kategorija:

Psichologija