Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Astma yra vis dažnesnė kvėpavimo takų liga. Sergančiųjų skaičius sistemingai auga, tačiau kartu mokslo pažangos dėka atsiranda vis daugiau galimybių veiksmingai gydyti ligą. Vienas iš jų, itin vertingas pacientams, sergantiems sunkiausia ligos forma – sunkia astma, yra biologinis gydymas.
Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad astma sergančių žmonių skaičius viršija 235 mln. Kasmet nuo jo miršta apie 400 tūkst. Daugiausia atvejų, paveikiančių apie 20% gyventojų, pasitaiko išsivysčiusiose šalyse, įskaitant. Didžioji Britanija, Australija, Švedija, Suomija, o mažiausiai (1 proc.) tarp inuitų ir japonų. Lenkijoje nuo ligų kenčia apie 4 mln. 11% yra 6-14 metų vaikai ir apie 9-10% gyventojų yra suaugusieji. Tačiau ši statistika yra tik apytikslis apskaičiavimas, nes daugelis ligos atvejų lieka nenustatyti.
Astma būna kelių formų, kurias ekspertai vadina fenotipais. Sunkiausia astmos forma yra sunki astma, kuria, statistiniais duomenimis, serga 3,7% astma sergančių gyventojų. Sunki astma labai dažnai trukdo normaliai funkcionuoti dėl dažnų paūmėjimų ir hospitalizavimo. Tai rimta našta sveikatos priežiūros sistemai ir pacientų šeimoms.
Kalbamės suprof. papildomai dr hab. n. med. Maciej Kupczykiš Vidaus ligų, astmos ir alergijos skyriaus, Lodzės medicinos universiteto, išrinktasis Lenkijos alergologų draugijos prezidentas
- Lenkijos epidemiologų teigimu, iki 15 000 žmonių galėtų gauti biologinį sunkios astmos gydymą. žmonių. Šiuo metu taip elgiamasi tik apie 1 tūkst. pacientai. Kodėl tai vyksta?
Prof. Maciej Kupczyk:Tikrai galėtume gydyti daugiau pacientų nei šiandien, tačiau ribotam pacientų, kuriems taikoma biologinė terapija, skaičiui įtakos turi keli aspektai. Visų pirma, Lenkijoje įtraukimo į terapinę programą kriterijai yra šiek tiek griežtesni, nei tai numato vaistinio preparato charakteristikos, t.y. rekomendacijos, kuriai pacientų grupei vaistas skirtas.
Antra, turime atsiminti logistikos aspektus, nes terapijas atlieka atrinkti specializuoti centrai, kurie nėratolygiai pasiskirstę visoje šalyje. Tai gera taisyklė, nes šie centrai turi tinkamas diagnostikos patalpas ir patirtį sunkiai sergančių žmonių diagnozavimo, diferencijavimo ir gydymo srityse. Tačiau dėl centrų išsidėstymo akademiniuose miestuose daugeliui pacientų sunku juos pasiekti ir suleisti kitą vaisto dozę.
Kita problema yra nepakankamas sunkios astmos atpažinimas. Deja, vis dar plačiai pripažįstama, kad pacientas dažnai paūmėja liga, kad jis turi periodiškai vartoti sisteminius steroidus, t. y. geriamuosius steroidus.
Tuo tarpu pagal naujausias pasaulines Pasaulinės astmos iniciatyvos (GINA) rekomendacijas dėl astmos gydymo penktoje gydymo stadijoje, t.y. sunkios astmos atvejais, pacientas turi būti nukreipiamas pas specializuotą centre, kur gydytojai svarstys pradėti biologinį gydymą. Bet taip būna ne visada, todėl tikrai yra grupė pacientų, kurie dar nebuvo nukreipti biologiniam gydymui. Tokių pacientų vis dar ieškome ir stengiamės juose diegti biologinį gydymą.
Ir paskutinė ribotos galimybės gauti biologinį gydymą priežastis – ekonominė. Terapinės programos yra didelė finansinė našta specializuotiems centrams. Apskritai, programos yra nepakankamai finansuojamos mokėtojo. Yra centrų, galinčių prižiūrėti kelis ar keliolika pacientų, tačiau jų finansinės galimybės tuo ir baigiasi.
Be to, daugelyje įstaigų trūksta personalo, kuris prižiūrėtų ir gydytų sunkia astma sergančius pacientus. Pacientams, sergantiems sunkia astma, reikia daug medicinos personalo dėmesio ir priežiūros, o to nuolat trūksta, nes ligoninės neturi pinigų samdyti daugiau darbuotojų.
- Iki šiol vaistų programa privertė sunkia astma sergančius pacientus dažnai lankytis ligoninėse. Priklausomai nuo vartojamo vaisto, pacientas į ligoninę atvykdavo kas dvi savaites arba kartą per mėnesį. Lapkričio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija įvedė pakeitimą, leidžiantį 3 mėnesius išduoti biologinius vaistus savarankiškam vartojimui namuose
M.K.:Retesni apsilankymai ligoninėje tikrai bus naudingi pacientams. Tačiau medicinos personalą vis dar slegia pertekliniai vadinamieji ataskaitų teikimas. Tačiau jie nesumažins įsipareigojimų, atsirandančių dėl būtinybės nuolat stebėti gydymo eigą ir stebėti galimas pačios ligos komplikacijas.
Savarankiškas vaisto vartojimas yra vienas dalykas, tačiau gydymo priežiūra reikalauja gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo dalyvavimo. Taip pat verta prisiminti, kad daug kas priklauso nuo vartojamo vaisto specifiškumo. Jie yra tarp biologinių vaistųtiems, kurie turi pacientui palankų vartojimo grafiką, pvz., kas du mėnesius. Tai sumažina būtinų apsilankymų specializuotame centre skaičių, tačiau neišsprendžia visų problemų.
- Kokia yra biologinio gydymo esmė?
M.K.:Biologinė terapija yra labai modernus gydymo metodas, kurio metu naudojami monokloniniai antikūnai. Jie yra sukurti laboratorijose ir yra skirti imuniniams mechanizmams, kurie yra sunkiausių astmos formų vystymosi pagrindas.
Pažvelkime į sunkią alerginę astmą. Tarpininkas, lemiantis ligos vystymąsi, yra IgE antikūnai. Jei atpažinsime šį astmos fenotipą, galime naudoti monokloninį antikūną omalizumabą, kuris veiks prieš IgE. Tai reiškia, kad mes sustabdysime pagrindinį ligos k altininką.
Jei susiduriame su eozinofiline astma (sunkia astma), yra daug vaistų, kurie slopina kvėpavimo takų uždegimą, priklausantį nuo IL-5. Žinome, kad IL-5 prisideda prie sunkaus kvėpavimo takų uždegimo išsivystymo. Taigi mes duodame vaistus, kurie slopina šiuos tarpininkus, jų dėka uždegimas išnyksta.
- Biologinis gydymas skirtas tik pacientams, sergantiems sunkia astma, ar gali jį taikyti ir LOPL sergantiems pacientams?
M.K.:Šiuolaikinė medicina turi dešimtis biologinių vaistų, kurie naudojami daugelyje sričių. Vykdant terapines programas onkologiniams ligoniams skiriami biologiniai vaistai.
Yra dermatologijos ar alergologijos programos, pvz., spontaninės dilgėlinės, atopinio dermatito atvejais. Biologai ir reumatologai taip pat naudoja biologinius vaistus.
Kalbant apie LOPL, pasaulyje nėra registruotas joks biologinis vaistas šiai ligai gydyti. Ligos vystymuisi daugiausia įtakos turi rūkymas, tačiau jai įtakos neturi monokloniniai antikūnai
- Sunki astma yra liga, kuri dažnai atima iš paciento savarankiškumą ir priverčia pacientą mesti studijas ar darbą. Ar biologinis gydymas pakeičia pacientų likimą?
M.K.:Sunki bronchinė astma kelia didelį stresą pacientui, jo šeimai ir sveikatos priežiūros sistemai. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos yra itin didelės, o tai, laimei, sulaukia vis daugiau dėmesio. Šiek tiek poetiškai tariant, biologinis gydymas yra magija.
Žinoma, kad tai būtų pagrindas, būtina tinkamai kvalifikuoti pacientą gydymui, t.y. atpažinti mechanizmus, kurie prisideda prie ligos išsivystymo. Kad nesuklystumėte ir individualiai pasirinkite vaistąpacientui nustatomas fenotipas, t.y. ieškoma ligos išsivystymą lemiančio veiksnio. Tam reikalinga specializuota įranga, specialistų žinios ir patirtis.
Kai pasirenkame tinkamą vaistą, daugumos mūsų pacientų sveikata pastebimai pagerėja. Sumažėja varginančių simptomų dieną ir naktį, pagerėja fizinio krūvio tolerancija. Sergantis žmogus gali sportuoti, grįžti į darbą ar mokytis. Jis gali veikti kaip sveikas žmogus. Ir svarbiausia – mažėja ligos paūmėjimų, taigi ir gulimų ligoninėje, neplanuotų medicininių vizitų, greitosios medicinos pagalbos paslaugų skaičius.
Mano požiūriu, nepaprastai svarbu, kad pacientui rečiau tektų taikyti skubią pagalbą, t.y. dažnai vartoti sisteminius steroidus. Tai geri vaistai, tačiau ilgai vartojant juos kyla didelių komplikacijų rizika.
Gali išsivystyti Kušingo sindromas, kurio simptomai yra nutukimas ant liemens, paburkęs veidas su paburkusiais vokais, rausvos strijos ant odos. Ilgas sisteminių steroidų vartojimas skatina osteoporozę, tromboemboliją ir bakterijų superinfekciją. Pasirinkę tinkamą biologinį gydymą, galime apsaugoti pacientus nuo tokių komplikacijų arba bent sumažinti jų atsiradimo riziką.
- Sakėte, kad biologinis gydymas yra magija. Ar tai taip pat turi tamsiąją pusę?
M.K.:Išskyrus tam tikrus logistinius sunkumus pasiekiant pacientus specializuotuose centruose, ypač kai gydymo režimas apima vaisto vartojimą kas dvi savaites, nepastebime reikšmingų nepageidaujamų biologinis gydymas. Taip yra dėl didelio kruopštumo kuriant ir gaminant biologinius vaistus, todėl jie yra labai saugūs.
Taip, yra pavienių generalizuotos alerginės reakcijos atvejų. Tačiau pasaulinėje literatūroje aprašyti tik keli šalutinio poveikio atvejai. Tai nereiškia, kad skirdami biologinius vaistus visiškai pasitikime įsitikinimu, kad jie yra saugūs. Suleidus pirmąją dozę, kiekvieną pacientą stebime dvi valandas. Kitas dozes stebime pusvalandį.
Vienintelis biologinės terapijos trūkumas pacientui yra būtinybė reguliariai lankytis ligoninėje. Gydytojus apkraus biurokratija ir vadinamieji ataskaitų teikimas. Mokėti dideles medicinines išlaidas. Tačiau ilgainiui tai vis tiek atsiperka, nes sumažėja išlaidos dažnoms ir brangioms ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos vizitams ir galiausiai nedarbingumo atostogų bei pašalpų išlaidos.
- Kiek laiko taikomas biologinis gydymas?
M.K.:Biologinio gydymo trukmė priklauso nuo ligos formos. Lemiamas veiksnys sergant astma yra paciento amžius. Pediatrai, gydantys sunkią vaikų astmą, daugeliu atvejų stebi visišką ligos simptomų išnykimą, tačiau tai ne visada reiškia visišką pasveikimą nuo astmos.
Suaugusiesiems, kurie nuolat serga liga, alergija ar astma, viskas skiriasi. Kai kurie pacientai biologinius vaistus vartoja dvejus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, mes juos nutraukiame ir stebime sveikatos būklę. Taip pat yra grupė pacientų, kuriems reikia ilgesnio gydymo, galbūt net lėtinio.
- Ar suaugusiųjų gretutinės ligos turi įtakos gydymo eigai?
M.K.:Priešingai nei LOPL, gretutinės ligos sergant astma yra mažiau svarbios. Taip yra dėl, be kita ko, iš to, kad astma apskritai yra jaunesnių žmonių liga.
Astma dažniausiai prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Mūsų pacientų amžiaus vidurkis – 40-60 metų. Tai žmonės, neserga daugybe ligų. Žinoma, nutukimas turėtų būti laikomas gretutine liga, kuri sergant astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis yra labai sunkinantis veiksnys.
- Standartinis astmos gydymas apima inhaliuojamuosius steroidus, bronchus plečiančius vaistus ir sisteminius steroidus paūmėjimo metu. Ar biologinis gydymas nutraukia šių vaistų grupes?
M.K.:Nr. Tai ne taip. Pacientas, sergantis sunkia astma, paprastai vartoja inhaliuojamus steroidus ir bronchus plečiančius vaistus. Įtraukimas į terapinę programą nėra susijęs su pagrindinių vaistų vartojimo nutraukimu. Juos reikia vartoti reguliariai.
Kai kuriems pacientams galima žymiai sumažinti vartojamų vaistų dozes, tačiau svarbiausia biologinėje terapijoje yra tai, kad galime sumažinti sisteminių steroidų dozę, kuri, kaip sakiau, turi daug šalutinių poveikių. efektai.
Įkvepiami steroidai tokios grėsmės nekelia. Pacientai, sergantys sunkia astma, juos vartoja nuolat, nesukeldami komplikacijų rizikos. Svarbu tai, kad inhaliuojami steroidai yra skiriami keliasdešimt kartų mažesnėmis dozėmis nei sisteminiai steroidai. Saugus inhaliuojamųjų steroidų vartojimas priklauso ne nuo veikliosios medžiagos, o nuo inhaliatoriaus tipo. Šiuolaikiniai inhaliatoriai turi geresnį nusėdimą, t. y. leidžia suleisti vaistą į apatinius kvėpavimo takus.
- Biologinis gydymas Lenkijoje yra labai specializuotuose centruose vykdomos sunkios astmos gydymo vaistais programos dalis. Lenkijoje jų yra apie 50. Kas priklausoką reikia padaryti norint patekti į programą?
M.K.:Visų pirma, turėtumėte žinoti, kad Lenkijoje yra tokių sunkios astmos gydymo galimybių. Čia nusilenkia pacientų švietimas, taip pat pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Norint gauti biologinį gydymą, jums turi būti diagnozuota sunki nekontroliuojama astma. Administracinė sąlyga – gydančio gydytojo siuntimas.
- Sunki astma Lenkijoje gydoma pagal pasaulinius standartus, nors pacientų skaičius terapinėse programose dar nėra įspūdingas. Kokios priemonės kovojant su sunkia astma dar laukia specialistų?
M.K.:Laukiame naujų modernių vaistų, tarp jų ir modernių inhaliuojamųjų anticholinerginių savybių. Jie yra užregistruoti, bet dar nepatvirtinti kompensuoti. Taigi jie mūsų pacientams neprieinami.
Jie būtų labai naudingi, nes vadinamieji Dvigubas bronchų išsiplėtimas, t. y. dviejų skirtingų veikimo mechanizmų vaistų vartojimas vienu metu pacientams, sergantiems sunkia liga, būtų naudingas pacientams.
Taip pat laukiame galimybės pacientams išrašyti tris vaistus, kurie bus viename inhaliatoriuje. Tai modernūs inhaliatoriai, kurie palengvina tinkamą inhaliuojamų steroidų suvartojimą.
Noriu pridurti, kad itin svarbus narkotikų programų pakeitimas – laukimo, norint pakeisti biologinį vaistą, sutrumpinimas. Lenkijoje, kai pacientui buvo sušvirkštas netinkamas biologinis vaistas ir reikėjo keisti kitu, teko laikytis šešių mėnesių pertraukos, nors medicininių indikacijų tokiam gydymui nėra. Pasaulyje gydytojas sprendžia, kada keisti vaistą. Šis laikas buvo sutrumpintas iki trijų mėnesių, o tai itin svarbu pacientams, sergantiems sunkia astma. Kitose šalyse tokie nuotoliniai gydymo intervalai nenaudojami.
Džiaugiamės, kad savo pacientus galime gydyti kaip terapinių programų dalį. Užsiregistravęs į programą pacientas už brangų gydymą nemoka nė cento. Be programų biologinis gydymas būtų prieinamas saujelei pacientų. Tai didžiulis terapinių programų pranašumas.
- Bronchinės astmos gydymas: inhaliaciniai vaistai
- Astmos priepuolis – kaip padėti sergančiam žmogui kvėpuoti
- Atopinė (alerginė) astma: priežastys, gydymas ir profilaktika
- Steroidams atspari astma – priežastys ir gydymas
- Aspirino sukelta astma: priežastys, simptomai ir gydymas