Paprasčiausias atsakymas į šį klausimą yra nereikšmingas – toks pat, kaip ir prieš pandemiją, t.y. veiksmingai. Ar tai įmanoma, ypač kai turime likti karantine? Laimei, šiuolaikinės komunikacijos galimybės, nepaisant daugelio klinikų uždarymo, suteikia galimybę susisiekti su gydytoju ir gauti patarimų.

Astma yra lėtinė, uždegiminė kvėpavimo sistemos liga. Tai pasireiškia kaip kosulys, švokštimas ir dusulio jausmas. Šie simptomai atsiranda ir praeina, todėl kartais gali būti sunku nustatyti teisingą diagnozę. PSO duomenimis, daugiau nei 235 milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo astma, o kasmet miršta daugiau nei 400 000 žmonių. Lenkijoje serga 10-12% gyventojų, t.y. apie 4 mln. žmonių, ir tik pusei iš jų diagnozuojama. Astmos išsivystymą skatina alergija – iš pradžių alergija maistui, odos alergija ar inhaliacinė alergija (alerginis rinitas, AR), kuri laikui bėgant pažeidžia bronchus. Antrasis astmos išsivystymo rizikos veiksnys yra dažnos kvėpavimo takų infekcijos, o trečiasis – oro tarša.

Išlaikyti standartus

- Karantino metu laikomės tų pačių medicininių procedūrų standartų, kaip ir anksčiau, - sakoDr. med. Piotr Dąbrowiecki , Karo medicinos instituto vidaus ligų ir alergologijos specialistas Varšuvoje, Lenkijos astmos, alergijos ir LOPL pacientų federacijos pirmininkas.

- Šiuo metu su pacientais susitinkame rečiau nei priešpandeminiais laikais, tačiau per televiziją ar konsultacijų telefonu laikomės tų pačių taisyklių. Tačiau svarbiausia, kad izoliuotas pacientas naudotųsi jam iš anksto parengtu astmos gydymo planu. Individualiai parengtas planas leidžia pacientui išlikti savarankiškam ir nuolat reaguoti į savijautos pokyčius. Kiekvienas pacientas turi gydymo planą, kuriame aiškiai nurodoma, kada didinti vaisto dozę ir ką vartoti būklei pablogėjus. Tai leidžia atlikti astmos gydymą nesikreipiant į gydytoją.

Namų spirometrija

Astma turi penkis klinikinius laipsnius. Gydymas visada parenkamas pagal konkretaus paciento ligos vaizdą. 4, 5 ar sunkios astmos atveju pacientams patariama naudoti namų prietaisus, kad įvertintų savo kvėpavimo būklę.

- Mūsų pacientaisavo namuose turi didžiausio srauto matuoklius (rankinius arba elektroninius), kurie leidžia išmatuoti didžiausią oro srautą per plaučius iškvepiant – aiškina dr. Dąbrowiecki.

– įrenginį lengva naudoti. Pacientui tereikia vieną labai stiprų iškvėpimą. Rezultatą prietaisas fiksuoja, kai iškvėpimo metu atsiranda didžiausias oro greitis. Kamera matuoja PEF indeksą. Jei rytinio iškvėpimo rezultatas, palyginti su vakariniu iškvėpimu, išlieka panašus arba skirtumas yra 5–10% ribose, pacientas serga stabilia liga, t. y. gerai kontroliuojama astma. Kai yra dideli skirtumai tarp rezultatų (15-20 procentų ir daugiau), tai reiškia, kad pacientas turi intensyvinti priešuždegiminį gydymą, t. y. padidinti vaistų nuo uždegimo dozę.

Sunkios formos astma sergantys pacientai „apsiginkluojami“ namų spirometrais, kurie leidžia įvertinti ne tik iškvėpimo intensyvumą, bet ir oro srautą per visas kvėpavimo sistemos dalis. Žinome, kad jautriausio FEV1 parametro sumažėjimas įvyksta likus kelioms dienoms iki ligos paūmėjimo pradžios. Tai svarbi informacija pacientui, nes jis turi reaguoti į FEV1 sumažėjimą. Taigi jis gydymo plane patikrina, ką daryti. Taigi padidėja vaistų dozė. Kai FEV1 normalizuojasi, jūs žinote, kad situacija yra kontroliuojama. Jei pagerėjimo nėra, pacientas turi skubiai kreiptis į gydytoją arba naudoti vadinamąjį skubios pagalbos procedūra (aprašyta gydymo plane) ir kreipkitės į gydytoją. Sunkiausiais atvejais turime sutikti pacientą klinikoje arba ligoninėje.

- Pacientas karantine negali išeiti iš namų, bet, laimei, turime galimybę atlikti spirometriją jo namuose. Taip pat galime auskultuoti pacientą neišeidami iš kabineto – priduria daktaras Dąbrowiecki.

- Ir po pokalbio galiu pasiūlyti gydymą, kuris pagerins paciento savijautą. Šiuo metu šalyje ženkliai sumažėjo atliekamų spirometrinių tyrimų skaičius. Tai manęs nestebina, nes tyrimo metu pacientas ištuština didžiąją dalį oro plaučiuose. Įkvėptas aerozolis gali būti užkrečiamas. Remiantis Europos kvėpavimo takų draugijos ir Lenkijos plaučių ligų draugijos rekomendacijomis, šiuo metu spirometrija atliekama tik tiems pacientams, kuriems to būtinai reikia. Tai reiškia, kad tyrimas atliekamas siekiant atpažinti ligą arba įvertinti paciento klinikinę situaciją. Todėl spirometrija namuose gali būti naudinga, tačiau ypač pacientams, kurie jau atliko spirometrijos tyrimus.

Ieškome pacientų, sergančių sunkia astma

SARS-CoV2 pandemija specialistų neatbaidėieškoti sunkia astma sergančių pacientų ir jiems taikyti biologinį gydymą, o tai yra galimybė ne tik suvaldyti ligą, bet daugeliu atvejų išgelbėti jų gyvybes.

– Gyvenimo kokybė po biologinio gydymo įgyvendinimo žymiai pagerėja – sako dr. Piotr Dąbrowiecki. – Žmonės, kurie naktį negalėjo miegoti dėl dusulio, o dieną negalėjo užsiimti fizine veikla, grįžti į mokyklą ar darbą, gali būti aktyvūs ir savarankiški. Tai nepaprastai svarbu. Žinoma, tai dar ne visiems pacientams prieinamas gydymas, tačiau tikimės, kad pasikeitus vaistų programos reglamentams, jis išplis.

Šiek tiek gerai, šiek tiek blogai

Koronavirusas paliko pėdsaką visose medicinos srityse. Šeimos gydytojai daugiausia dirba telefonu, o tai neišsprendžia visų lėtinėmis ligomis sergančių pacientų problemų. Be to, serga ir slaugytojai bei gydytojai, todėl konsultacijų prieinamumas ribotas.

– Kai kurie pacientai, kaip jie aiškiai pabrėžia, bijo pasinaudoti tradicine medicininės konsultacijos forma, t.y. lankymusi kabinete, – pabrėžia gydytojas Piotras Dąbrowieckis. – Neabejotina, kad dėl vizitų ir tyrimų planavimo apribojimų bei paplitusios infekcijos baimės pablogėjo astma ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūros kokybė. Tačiau esmė ta, kad esami apribojimai neturėtų pabloginti astma sergančių žmonių sveikatos. Mums svarbu, kad nepadaugėtų ligos paūmėjimų ar mirčių nuo astmos atvejų. Laimei, kol kas tokių tendencijų nepastebime.

Geros naujienos yra tai, kad nuo astmos gydomi pacientai, vartojantys inhaliuojamuosius steroidus, bronchus plečiančius vaistus ir gydantis prižiūrint gydytojui pagal telemediciną, koronaviruso infekcija yra lengvesnė. Turimi tyrimai rodo, kad koronavirusas nėra mirtina grėsmė astma sergantiems žmonėms. Ir net jei infekcija atsiranda, astma sergantys pacientai kenčia mažiau dinamiškai nei pacientai, sergantys LOPL arba širdies ar inkstų nepakankamumu.

Tinkamai gydomi astma sergantys žmonės nėra jautresni infekcijoms nei kiti gyventojai. Kita vertus. Jie yra mažiau linkę į šią infekciją. Problemos tyrinėtojai teigia, kad taip yra dėl reguliaraus inhaliuojamųjų steroidų vartojimo, nes šie vaistai slopina viruso dauginimąsi viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose.

Dar visai neseniai pasitaikydavo, kad pacientai, kuriems buvo paskirti inhaliaciniai steroidai nepasitarę su gydytoju, nes jautėsi gerai. Dabar tokių situacijų pasitaiko rečiau, nes pasaulį apskriejo žinia, kad inhaliuojami ar į nosį vartojami steroidai mažina užsikrėtimo riziką arapsaugoti nuo sunkios COVID-19 eigos. Asmeniškai aš tuo džiaugiuosi, nes astma sergančių pacientų savidisciplina išaugo ir didžioji dauguma žmonių laikosi inhaliuojamųjų steroidų vartojimo rekomendacijų.

Deja, tokių gerų naujienų LOPL sergantiems nėra, nes SARS-CoV-2 kelia didelę grėsmę žmonėms, kurių plaučių parenchima pažeista. Šie pacientai turėtų saugotis koronaviruso, dėvėti geras FFP2 arba FFP3 kaukes ir laikytis atstumo.

  • Bronchinės astmos gydymas: inhaliaciniai vaistai
  • Astmos priepuolis – kaip padėti sergančiam žmogui kvėpuoti
  • Atopinė (alerginė) astma: priežastys, gydymas ir profilaktika
  • Steroidams atspari astma – priežastys ir gydymas
  • Aspirino sukelta astma: priežastys, simptomai ir gydymas

Kategorija:

Kvėpavimo sistema