PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Katarzyna Wieczorek-Szukała, medicinos mokslų daktarė, medicinos biotechnologė, Lodzės medicinos universitetas

Galvos svaigimas yra dažnas negalavimas, kuris gali atsirasti dėl pernelyg didelio nuovargio, hipoksijos ar kūno dehidratacijos. Jie nebūtinai reiškia, kad jūs sunkiai sergate, tačiau jie gali veiksmingi trukdyti jūsų kasdienei veiklai ir netgi sukelti pykinimą. Pasirodo, daugiau nei 50% vyresnių nei 65 metų žmonių svaigsta išlipę iš lovos ar fotelio. Kodėl taip nutinka ir ar įmanoma to išvengti?

Galvos svaigimasgali nuspėti latentinę ligą arba ne. Galvos svaigimo atsiradimo po pozicijų pakeitimo priežasčių gali būti daug. Tačiau nereikėtų ignoruoti jų reguliaraus pasireiškimo. Jei jaučiate, kad neigiami simptomai atsiranda reguliariai keletą savaičių, kreipkitės į gydytoją, kuris padės nustatyti problemos š altinį.

Galvos svaigimas: kūno padėtis ir kraujospūdžio pasikeitimas

Gulint ar ilsintis patogiame fotelyje mūsų kūnas atsipalaiduoja, o kraujas išlieka tolygiai pasiskirstęs po venų sistemą. Staigiai atsistojus, dėl gravitacijos jėgos didelė kraujo dalis (iki 1 litro – arba apie 1/5 viso kraujo tūrio) lieka apatinėse galūnėse.

Kraujas sunkiau grįžta į širdį, o tai reiškia mažesnį išstūmimo tūrį per apskritimą. Dėl to kraujospūdis krinta visoje sistemoje. Toks sumažėjimas kitaip vadinamas ortostatine hipotenzija ir yra visiškai fiziologinis reiškinys.

Staigūs slėgio svyravimai gali būti pavojingi organizmo veiklai ir sutrikdyti jo homeostazę. Todėl gamta žmogaus organizmą aprūpino specialiais jutikliais, vadinamais baroreceptoriais, kurie stebi arterinį spaudimą ir perduoda informaciją į kraujotakos reguliavimo centrą, kuris yra autonominės nervų sistemos dalis. Šis centras yra smegenų smegenyse ir gali „kontroliuoti“ kraujotakos sistemos funkcijas, priklausomai nuo besikeičiančių sąlygų.

Jei kraujospūdis nukrenta, baroreceptoriai gauna labai nedidelį stimulo kiekį, o kraujotakos reguliavimo centras stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Išskiriami neurotransmiteriai, be kita ko, sukelia susiaurėjimaskraujagyslės, širdies susitraukimų dažnio ir insulto apimties padidėjimas.

Dėl to kraujospūdis vėl pakyla. Kita vertus, jei slėgis taps per didelis, vėl suaktyvės baroreceptoriai, o tai duos signalą parasimpatinei sistemai sulėtinti širdies ritmą ir išplėsti kraujagysles. Tokiu būdu – remiantis atsiliepimais – ciklas užsidaro.

Galvos svaigimas: ortostatinė reakcija ir jos sutrikimo simptomai

Konkretaus individo reakcija į stačią kūno stovėjimą kartais įvertinama taip. gydytojo kabinete atliktas ortostatinis tyrimas. Šio testo metu tiriamasis paguldomas 10 minučių, po to matuojamas širdies susitraukimų dažnis ir sistolinis spaudimas.

Tada pacientas atsistoja, o po 2 minučių matavimai kartojami. Gauti rezultatai leidžia netiesiogiai įvertinti tiriamojo asmens fizinį pajėgumą

Tačiau šis įvertinimas netaikomas vyresnio amžiaus žmonėms. Tinkamai veikianti autonominė nervų sistema turėtų veiksmingai reguliuoti kraujospūdžio pokyčius ir širdies veiklą. Tačiau kai kuriems žmonėms reakcija į kūno padėties pokyčius gali būti gerokai vėlesnė ar net sutrikusi. Tokie simptomai kaip:

  • galvos svaigimas,
  • tamsos jausmas prieš akis,
  • alpimas arba pargriuvimas,
  • skausmai pakaušyje.

Kas gali sukelti galvos svaigimą?

Per didelis spaudimo sumažėjimas dėl kūno padėties pasikeitimo vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia kelis kartus dažniau, o tai gali atsirasti dėl natūralaus nervų sistemos senėjimo proceso arba vegetacinės sistemos gedimo.

Kartais pasikartojantis galvos svaigimas vyresniems nei 65 metų pacientams taip pat yra pirmasis progresuojančios neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, simptomas. Tačiau jaunesniems žmonėms svaigimas ir alpimas iškart atsistojus gali turėti visiškai kitokį foną, pavyzdžiui, dėl:

  • kūno dehidratacija,
  • negydomas diabetas,
  • alkoholio vartojimas,
  • vartoja diuretikus arba kraujagysles plečiančius vaistus
  • vitamino B12 trūkumas
  • arba labirintinės ligos, kurios yra, pvz., komplikacija po virusinės infekcijos.

Jei simptomai yra gana atsitiktiniai, jie neturėtų būti rimtos ligos požymis ir neturėtų kelti nerimo. Tačiau jei svaigsta galva dažniau arba jį lydi rimti pusiausvyros sutrikimai – bus reikalinga specializuota neurologinė diagnostika.

Galvos svaigimas – kaip galite sau padėti?

Vienas išVeiksmingiausias būdas sumažinti galvos svaigimą keičiant kūno padėtį – išlaikyti kūno hidrataciją.

Vandens trūkumas ne tik neigiamai veikia galvos skausmą ir galvos svaigimą, bet ir bendrą kūno nuovargį bei ištvermę ar odos būklę

Kiek vandens turėtume išgerti per dieną? Šiuo metu manoma, kad už 1 suvartotą kaloriją reikia suvartoti 1 mililitrą vandens.

Taigi, jei kasdien suvartojate vidutiniškai apie 2000 kalorijų, proporcingai turėtumėte išgerti 2 litrus vandens. Čia verta pastebėti, kad niekas taip nehidratuoja kūno ląstelių kaip švarus vanduo – todėl kavos ar arbatos tikrai neturėtume įtraukti į kasdienį skysčių balansą

Galvos svaigimas, susijęs su atsistojimu, taip pat gali būti išsekimo ir miego trūkumo signalas, kurio reikalauja mūsų kūnas. Darbų ir perteklinių pareigų sūkuryje nesunku pamiršti, kad suaugusiam žmogui reikia 7–9 valandų miego per dieną, kad išliktų sveikas.

Mokyklinio amžiaus vaikams ši vertė turėtų būti iki 10 valandų. Taip pat verta reguliariai atlikti pagrindinius kraujo tyrimus ir kraujospūdžio matavimus, kad būtų galima anksti nustatyti bet kokius nukrypimus nuo normos.

Kategorija:

Neurologija