- Dieta virš 50 metų: patiekalų skaičius ir dydis
- Dieta vyresniems nei 50 metų: padeda virškinimui
- Dieta po 50 metų: širdžiai ir smegenims
- Dieta po 50 metų: sveikiems kaulams
- Dieta po 50 metų: geras vandens balansas
Dieta po 50 metų turėtų skirtis nuo ankstesniais metais. Brandžiame amžiuje medžiagų apykaita sulėtėja, o kartu paaiškėja, kad virškinimo sistema blogai reaguoja į tam tikrus maisto produktus ir maisto produktus. Turint tai omenyje, verta šiek tiek pakoreguoti savo mitybą ir mitybos įpročius.
Turinys:
- Dieta virš 50 metų: patiekalų skaičius ir dydis
- Dieta vyresniems nei 50 metų: padeda virškinimui
- Dieta po 50 metų: širdžiai ir smegenims
- Dieta po 50 metų: sveikiems kaulams
- Dieta po 50 metų: geras vandens balansas
Dieta po 50 metų– kodėl ji turėtų skirtis nuo anksčiau? Tikriausiai pastebėjote, kad kilogramų perteklių numesti nėra taip paprasta, kaip būdavo anksčiau, o taip pat sunkiau suvaldyti apetitą, nes su amžiumi išskiriamo leptino – hormono, atsakingo už apetito mažinimą – kiekis mažėja. Taip pat dažniau kenčiate nuo pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo ar rėmens, kurie kartais yra per didelio rūgštingumo ar pepsinės opos pasekmė. Todėl dabar labiau nei bet kada jums galioja sveikos mitybos požymiai.
Dieta virš 50 metų: patiekalų skaičius ir dydis
Siekite valgyti nustatytu laiku po 4 ar 5 lengvus patiekalus per dieną maždaug kas 3 valandas. Efektas? Neleisite alkio priepuolių, todėl nepersivalgysite, o jūsų organizmas valgys mažus patiekalus pilnai ir nekaups jų riebalų pavidalu. Stenkitės, kad jūsų mityba būtų subalansuota ir įvairi. Venkite riebaus, kepto maisto; Jei vargina vidurių pūtimas ir deginimo pojūtis skrandyje, valgykite daugiau virtų, troškintų ar keptų patiekalų ir negardinkite jų aštriai.
Dieta vyresniems nei 50 metų: padeda virškinimui
Valgykite daugiau rupios duonos, kruopų, tamsių makaronų, rudųjų ryžių, avižinių dribsnių, žalių daržovių. Jie yra geras vitaminų ir mikroelementų bei ląstelienos š altinis, kuris ilgiau palaikys sotumą ir užtikrins stabilų gliukozės kiekį kraujyje – jų dėka išvengsite alkio priepuolių ir išvengsite vidurių užkietėjimo.
Taip pat būtinai gerkite daug skysčių, antraip daug skaidulų turinčios dietos pablogins vidurių užkietėjimą. Pastaba: Padidėjęs skaidulų ir žalių daržovių kiekis draudžiamas, jei kenčiate nuo rūgštingumo pertekliaus, nes skaidulos dirgina gleivinę.skrandis.
Dieta po 50 metų: širdžiai ir smegenims
Geriausias b altymų ir virškinamų geležies junginių, svarbių kraujodaros procesams, š altinis bus virta, troškinta, kepta arba kepta liesa mėsa (kalakutienos krūtinėlė, triušiena, liesa jautiena), taip pat žuvis, ypač jūros žuvis.
Silkė, skumbrė, lašiša, šprotai – yra vertingų omega-3 riebalų rūgščių š altinis, reguliuojantis cholesterolio kiekį kraujyje, užkertančių kelią aterosklerozei ir hipertenzijai, palaikomas regėjimas ir nervų sistema. Valgykite žuvies patiekalus 2–3 kartus per savaitę.
Žuvis, taip pat kiaušiniai, kepenys ir sūris yra vitamino D š altinis, svarbus kaulų mineralizacijai, tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui ir apsaugai nuo širdies ligų.
Riebalų š altinis jūsų racione turėtų būti augaliniai aliejai: rapsų, saulėgrąžų, sėmenų, alyvuogių aliejus – jie suteikia vertingų kraujotakos sistemai nesočiųjų riebalų rūgščių ir vitamino E, antioksidanto, saugančio nuo vėžio ir lėtinančio. senėjimo procesas.
Į savo racioną verta įtraukti kanapių sėklų aliejaus – jame omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštys yra naudingiausiu žmogaus organizmui santykiu nuo 2:1 iki 3:1. Aliejai, dedami į salotas ir salotas, palengvins daržovėse esančių riebaluose tirpių vitaminų (vitamino A, vitamino E ir vitamino K) pasisavinimą.
Sumažinkite meniu- Rafinuotas cukrus (saldainiai, saldinti gėrimai) yra tuščių kalorijų š altinis, sukelia alkio priepuolius, didina diabeto ir vėžio riziką.
- B alta duona ir tradiciniai kvietiniai makaronai greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje ir turi mažai maistinių medžiagų.
- Labai apdorotuose produktuose (traškučiuose, greitame maiste, jau paruoštuose pyragaičiuose ir sausainiuose, sriubose ir padažuose „iš maišelio“) yra daug druskos, konservantų ir dirbtinių dažiklių bei transriebalų, kurie padidina aterosklerozės rizika.
- Gyvūninės kilmės sotieji riebalai (riebi mėsa ir š alti mėsos užkandžiai, šoninė, taukai, grietinėlė, sviestas) didina cholesterolio kiekį ir blogina kalcio pasisavinimą
- Alkoholis, kava, stipri arbata išplauna vertingus elementus iš organizmo ir gali apsunkinti miego problemas.
Dieta po 50 metų: sveikiems kaulams
Taip pat nepamirškite apie pieną ir pieno produktus: jogurtą, kefyrą, pasukas, sūrį. Jie yra geriausias kalcio š altinis, o reguliarus šio elemento tiekimas yra svarbus norint sulėtinti kaulų tankio mažėjimą.
Moterys, sulaukusios 50 metų, yra ypač pažeidžiamos, nes po menopauzės sumažėja nuo osteoporozės apsaugančių estrogenų sekrecija. Jogurtas ir kefyras lengviau virškinaminei pienas – geriausia valgyti natūralų, be cukraus ir dirbtinai saldintų priedų – tai nereikalinga kalorijų dozė, be to, cukrus blogina kalcio pasisavinimą.
Dieta po 50 metų: geras vandens balansas
Mums reikia iki 2,5 litro vandens per dieną, daugiau karštu oru ir fizinio krūvio metu. Tačiau vandens tiek daug gerti nereikia, nes 0,6-1 l vandens organizmas tiekiamas su maistu, pvz., sriubose, sultyse, daržovėse ir vaisiuose, kavoje ir arbatoje. Šį kiekį reikia papildyti išgeriant maždaug 1,5 litro per dieną, t. y. 6–8 stiklines vandens ir nesaldžių skysčių (arbatos, žolelių užpilų ir kt.).
Jei organizme nepakanka vandens, pirmasis požymis gali būti ne troškulys, o… alkis! Kai troškulį painiojate su alkiu, be reikalo graužiate tarp valgymų. Signalas, kad geriate per mažai skysčių, taip pat yra susikaupimo sutrikimas, mieguistumas, galvos skausmas ir vidurių užkietėjimas. Be to, jei oda nėra pakankamai drėkinama, ji praranda savo stangrumą
Rinkitės vidutiniškai arba mažai mineralizuotą mineralinį vandenį be skonių (saldūs gėrimai padidina troškulį!). Verta dažnai išgerti kelis gurkšnius, tada organizmas geriau išnaudos.