- Sėdimas gyvenimo būdas sukelia spengimą ausyse
- Kodėl netinkamos treniruotės sukelia spengimą ausyse? Atsako ekspertas – daktaras Adomas Pabišas, audiologas ir neurobiologas
- Ar patiriate stresą? Trumpai pamankštinkite viršutinę kūno dalį
Treniruočių tipas turėtų būti pritaikytas prie psichinės įtampos lygio, mano ekspertai. Po dienos, kupinos neigiamų išgyvenimų, mankštintis reikėtų labai trumpai, sutelkiant dėmesį tik į apatinę kūno dalį arba visai ne. Priešingu atveju tai gali sukelti stiprius hormoninius sutrikimus, kurie, be kita ko, gali sukelti klausos sutrikimas arba spengimas ausyse.
Kaip atpažinti savo spengimą ausyse? Tai įkyrūs garsai, tokie kaip traškėjimas, skambėjimas ir girgždėjimas, kuriuos girdi tik sergantieji. Jie savaime nėra liga, tačiau labai pablogina gyvenimo kokybę, labai dažnai netgi sukelia rimtas nervines ir nerimo būsenas.
Pacientai negali pailsėti, negali susikaupti, turi miego sutrikimų, todėl yra nuolat susierzinę – kartais tenka kreiptis į psichoterapeutą. Visame pasaulyje spengimas ausyse tampa vis dažnesne liga, kuria serga moterys ir vyrai, nepaisant amžiaus.
– visame pasaulyje 15 proc visuomenė turi problemų dėl spengimo ausyse kaip klausos patologijos. Deja, problema gana greitai vystosi tarp jaunų žmonių, turime daug pacientų nuo 20 iki 40 metų, – sako naujienų agentūros Newseria Biznes daktaras Adamas Pabišas, Šiuolaikinės audiologijos kinetikos centro neurobiologas, audiologas.
Sėdimas gyvenimo būdas sukelia spengimą ausyse
Spengimas ausyse gali būti sunkios ligos simptomas, įskaitant. otosklerozė, smegenų auglys ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau dažniausiai juos sukelia vidinės ausies klausos ląstelių pažeidimas. Dėl to sraigės neuronai dirba daug didesniu greičiu nei įprastas 20–30 Hz.
- Jei neuronas pradeda siekti 80–90 Hz, tai tiesiogine prasme yra garsas, kurį girdime galvoje, ausyje ar ausyje. Tai triukšmas, kurį sukelia neuronų populiacija, kuri staiga buvo nutraukta nuo stimuliacijos, – sako daktaras Adamas Pabiśas.
Staigus klausos praradimas yra tiesioginė spengimo ausyse priežastis. Tai gali vykti, inter alia, dėl stipraus streso, ilgalaikio ir stipraus triukšmo, padidėjusio kraujospūdžio, vidaus organizmo sutrikimų dėl netinkamos mitybos ar svyravimųhormoninis ar sėdimas gyvenimo būdas, sukeliantis vidinės ausies išemiją. Staigus klausos praradimas taip pat gali atsirasti dėl staigaus fizinio streso, pvz., netinkamos sportinės veiklos metu, ypač kartu su psichine įtampa.
Kaip keičiasi kūnas po treniruotės? Apie mankštos ir dietos poveikį
Treniruočių planas: kaip jį sutvarkyti? Kaip parengti savo treniruočių planą?
Ką gerti per treniruotę? Hidratacijos taisyklės mankštos metu
Kodėl netinkamos treniruotės sukelia spengimą ausyse? Atsako ekspertas – daktaras Adomas Pabišas, audiologas ir neurobiologas
Ar patiriate stresą? Trumpai pamankštinkite viršutinę kūno dalį
– Mėgėjiška ir prastai valdoma fizinė veikla gali prisidėti prie spengimo ausyse kiekvieną dieną. Mes patiriame daug psichinės įtampos ir, jei kas nors turėjo labai sunkią dieną darbe ir vakare eina bėgioti, jau žinome, kad galime patirti staigų klausos praradimą ir spengimą ausyse, – sako daktaras Adamas Pabišas.
Žmogaus organizmas turi 100 proc. energijos, kuri per dieną išleidžiama adaptacijos procesams psichinės ir fizinės įtampos metu. Dėl sunkios dienos, kupinos nervingų situacijų, šios energijos suvartojimas gali siekti iki 80 proc. - kiekviena papildoma fizinė pastanga tada priverčia organizmą išnaudoti savo energijos atsargas. Tai daroma kenkiant žmogaus savijautai, nes sulėtėja medžiagų apykaita, kinta hormonų lygis. Negana to, fizinės veiklos metu išsiskiria kortizolis – hormonas, kurio užduotis yra nukreipti kraują į griaučių raumenis.
- Jei dėl psichinės įtampos buvo daug kortizolio ir mes einame pabėgioti, tai dar viena kortizolio išskyros. O kortizolio perteklius naikina klausos ląsteles, todėl sukelia staigų klausos praradimą ir spengimą ausyse, sako daktaras Adam Pabiś.
Kad išvengtumėte klausos sutrikimų, prieš pradėdami treniruotę patikrinkite savo psichinės įtampos lygį. Jei jis didelis, fizinis aktyvumas neturėtų trukti ilgiau nei kelias minutes. Verta rinktis tokius pratimus, kurie apima apatinius raumenis – jie turi mažesnę aferentinę inervaciją, kuri turi didelės įtakos kortizolio išsiskyrimo greičiui
Esant mažam psichinio streso lygiui, galite ilgiau treniruotis ir sutelkti dėmesį į viršutinę kūno dalį. Tačiau atminkite, kad nederinkite apatinių ir viršutinių raumenų pratimų, dėl kurių susidaro per didelė kortizolio gamyba, ir venkite intervalų.
- Jei vakare einame bėgioti su ausinėmis, turime atsiminti, kad iki 20 val. galime garsiai klausytis muzikos, nieko nebus, nesvidinėje ausyje gaminasi daug neurotrofinių b altymų, tačiau po 20 val. b altymų gaminasi labai mažai, todėl dažniausiai atsiranda akustinių sužalojimų – sako daktaras Adomas Pabiś.
Taip pat verta prisiminti, kad persitreniravimas, ypač aerobikos treniruočių metu arba, pavyzdžiui, bėgiojimas ir lenkų mėgstamas važiavimas dviračiu, kai fizinio krūvio lygis neprideriname prie psichinės įtampos lygio per dieną , gali sukelti stiprius hormoninius sutrikimus ir taip padidinti vidinės ausies išemijos ir kochlearinio mikroinfarkto tikimybę.