Skandinaviška dieta, dar žinoma kaip šiaurietiška arba šiaurietiška dieta, yra danų, norvegų ir švedų maitinimo būdas. Jis pagrįstas vietiniais produktais ir tradiciniu jų paruošimo būdu, tačiau apima ir modernumo elementus. Skandinaviška dieta pradėjo populiarėti, kai mokslo bendruomenės įrodė, kad ji turi sveikatą stiprinantį poveikį – panašiai kaip Viduržemio jūros dieta.

Ką galite valgyti laikydamiesi skandinaviškos dietos?

Skandinaviškos dietos mitybos pagrindas – tamsi duona iš rupių miltų, labai daug skaidulų, primenanti pumpernikelį. Danijoje jis vadinamas smorrebrod, o Švedijoje - vollkornbrot. Kaip viena iš nedaugelio tautų Europoje, skandinavai labai mažai valgo paukštienos. Jie kur kas dažniau renkasi elnieną. Miškai, nepaliesta gamta ir mažas gyventojų tankumas reiškia, kad skandinavai gali mėgautis šia tauria mėsa – daug mažiau riebios ir kaloringos nei kiauliena. Be mėsos, šiaurietiškoje dietoje svarbią vietą užima žuvis – daugiausia riebios jūros žuvys, kuriose gausu labai sveikų omega-3 riebalų rūgščių, kurios teigiamai veikia lipidų profilį ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žuvis taip pat yra geras vitamino D, jodo ir seleno š altinis. Vitamino D trūkumas yra paplitęs šiaurinėse visuomenėse (įskaitant Lenkiją), ypač rudenį ir žiemą, kai saulės šviesos yra mažai. Skandinaviškoje mityboje gyvuliniai riebalai keičiami augaliniais riebalais, daugiausia rapsų aliejumi, taip pat naudojami neriebūs pieno produktai.

Ankštiniai augalai, daržovės ir vaisiai taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį skandinaviškoje mityboje. Valgant nedideles mėsos porcijas, į valgį dažniau įtraukiami ankštiniai augalai. Daržovės taip pat dažnai įtraukiamos į Šiaurės šalių mitybą. Dėl ne itin draugiško klimato tai daugiausia šakninės daržovės, tokios kaip morkos ir burokėliai, taip pat kopūstai, Briuselio kopūstai ir agurkai. Dažnai naudojamos marinuotos daržovės. Taip pat gausiai pasirodo bulvės. Uogos – mėlynės ir gervuogės dedamos ne tik į pyragus ir desertus, bet ir yra labai svarbus mėsos padažų, daugiausia elnienos, elementas. Taip pat populiarūs sezoniniai vaisiai: obuoliai, kriaušės ir slyvos.

Ne tik skandinaviško maisto produktų rūšis, bet ir jų kilmėturi įtakos šio mitybos būdo sveikatą stiprinančiam poveikiui. Šiaurės šalių mityboje rekomenduojama naudoti produktus iš laukinių, negyvenamų regionų, o tai reiškia, kad augalai nėra užteršti, o gyvūnai maitinasi natūraliu būdu. Visa tai pagerina maisto kokybę. Be to, dieta yra ir gyvenimo būdas. Šiaurės šalių dieta apima valgymą ramioje, draugiškoje atmosferoje, tinkamai ir nepersivalgius. Taip pat svarbu kasdienė lengva fizinė veikla.

Verta žinoti

Skandinaviškos dietos variantai

Šiaurės šalių dieta – tai trijų skirtingų tautybių dieta: danų, švedų ir norvegų. Jų virtuvės remiasi ta pačia tradicija, tačiau yra regioninių skirtumų.

Danai gamina moderniausią. Juose tradiciniai skoniai derinami su prieskoniais ir kitų virtuvių produktais. Visgi dauguma patiekalų patiekiami su bulvėmis, o daržovėse dominuoja rauginti agurkai, kopūstai, burokėliai. Duona labai dažnai naudojama kaip sumuštinių pagrindas, pvz., prie marinuotos kiaulienos ar kepenų pašteto. Danų delikatesas – sūdyta, marinuota ir rūkyta silkė, taip pat sylte – mėsos želė, ruošiama iš galvos.

Švedai pirmiausia žinomi dėl savo švediško stalo, taip pat dėl ​​paprastų, sveikų patiekalų. Staluose vyrauja žuvys: silkė, skumbrė ir plekšnė. Silkė apdorojama įvairiais būdais. Jie rauginami pieno rūgštyje, pagardinami druska ir cukrumi, patiekiami su grietinėle arba garstyčiomis. Švedai mėgsta patiekalus iš vėžių ir krevečių. Jie taip pat geria daug pieno.

Norvegija pirmiausia asocijuojasi su lašiša. Tradicinis patiekalas yra gravlax – druskoje, cukruje ir krapuose marinuota lašiša. Lašiša patiekiama žalia, rūkyta ir marinuota. Ginčas kelia rakfish – tradiciniais metodais gaminamas fermentuotas upėtakis. Dažniausi garnyrai yra keptos bulvės su pridėtu cukrumi ir marinuotomis daržovėmis.

Skandinaviška dieta tyrimuose

Skandinaviškos dietos propaguotojas yra profesorius Arne Astrup iš Kopenhagos universiteto, sukūręs „Naujosios skandinaviškos dietos“ principus, remdamasis savo komandos 2009-2013 metais atliktais tyrimais. Jis įrodė, kad šiaurės šalyse gyvenančių žmonių mityba teigiamai veikia jų sveikatą. Skandinavai yra tarp sveikiausių tautų, o papildomai švedai – ilgiausiai gyvenančių. Vidutinis amžius šioje šalyje yra 80 metų.

Šiaurės šalių maisto, mitybos ir sveikatos kompetencijos centro (SysDiet) paskelbti tyrimai rodo, kad skandinaviška dieta padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto riziką.Dalyvavo 200 žmonių, suskirstytų į dvi grupes. Vienas jų laikėsi šiaurietiškos, kitas – įprastos dietos. Eksperimentas truko nuo 18 iki 24 savaičių. Žmonės, besilaikantys šiaurietiškos dietos, sumažino blogojo MTL cholesterolio kiekį ir padidino gerojo DTL. Taip pat pagerėjo vitaminų ir mineralų pasisavinimas.

2010 metais „Journal of Internal Medicine“ paskelbė NORDIET tyrimo rezultatus, kuriuose buvo įvertinta skandinaviškos dietos įtaka hipercholesterolemija sergančių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos veiksniams. Tyrime dalyvavo 25–65 metų moterys ir vyrai, kurių KMI buvo 20–31 (nuo normalaus svorio iki I laipsnio nutukimo). Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienas jų laikėsi skandinaviškos dietos, kitas buvo paprašytas valgyti įprastu būdu. Po 6 savaičių Skandinaviškos dietos vartojimo sumažėjo MTL cholesterolio kiekis, sumažėjo insulino kiekis, sumažėjo kraujospūdis ir sumažėjo svoris.

Remiantis 12 metų duomenimis, buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo įvertinti maždaug 57 000 danų mitybos įpročiai, antropometriniai rodikliai (matuojamas ūgis ir svoris, juosmens ir klubų apimtis) ir gyvenimo būdas. Atskirų dietų sveikata buvo vertinama pagal skandinaviškajai mitybai būdingų produktų kiekį. Produktai, turintys teigiamą poveikį sveikatai, yra: ruginė duona, košės, žuvis, šakninės daržovės, kopūstai, obuoliai ir kriaušės.

Skandinaviškos dietos poveikis sveikatai yra ne tik spėlionės ir mada, bet ir tyrimais patvirtinti faktai. Jo rekomendacijos atrodo draugiškos ir gana lengvai įgyvendinamos mūsų geografinės vietovės žmonėms, todėl tai gali būti rimtas konkurentas Viduržemio jūros dietai, kuri iki šiol buvo laikoma sveikiausia mityba Europoje.

Kategorija:

Dietos