Kaip pagerinti savo savijautą per fizinę veiklą? Mes dažnai pamirštame, kaip glaudžiai susiję fizinė ir psichika. Mokomės nekreipti dėmesio į kūno siunčiamus pranešimus. Be kita ko, neįvertinti organizmo poreikiai: poilsio trūkumas, miego trūkumas, netinkama mityba, negydomos ligos mus neigiamai veikia. Taigi, kaip pagerinti savo savijautą fizine veikla? Atraskite 8 patikrintus būdus!

Turinys:

  1. Kaip pagerinti savo savijautą per fizinę veiklą?
    • Rūpinkitės savo sveikata
    • Įveskite fizines pastangas į tvarkaraštį
    • Pažiūrėkite į savo laikyseną
    • Atkreipkite dėmesį, kaip kalbate apie savo kūną
    • Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą
    • Mindfulness
    • Neurologinis tremoras TRE
    • Leiskite sau juoktis

Kaip pagerinti savo savijautą fizine veikla?

Kaip pagerinti savo savijautą fizine veikla?Visų pirma, verta prisiminti, kad kūnas, kurio nesiklausoma, nustoja signalizuoti apie savo poreikius, kad laikui bėgant juos stipriai išreikštų. Kartais nutinka taip, kad tik stiprus dirgiklis, pvz., sunki liga ar nervų suirimas, priverčia mus išgirsti, ką mums praneša mūsų kūnas. Tik tada sveikatos krizė priverčia mus atkreipti dėmesį į kūną.

Mes dažnai klaidingai interpretuojame kūno siunčiamus signalus arba ignoruojame juos. Per didelis maitinimas, per didelis išnaudojimas darbu, išsekimas dėl per didelių fizinių pastangų ar mitybos režimo yra dažnos savijautos pablogėjimo priežastys. Ligos, skausmai, nestabilus kraujospūdis ar cukraus kiekis ir visokios sveikatos problemos anksčiau ar vėliau taip pat turės neigiamos įtakos psichikai.

Daugeliui beveik akivaizdu, kad dėl prastos fizinės būklės žmonės blogiau jaučiasi. Tačiau dažnai pamirštame, kad kūno ir psichikos santykį galime sąmoningai panaudoti savo fizinei būklei pagerinti. Į dienos planą įtraukę kūno darbo technikas stiprinsime psichinės savijautos jausmą. Žmonės, patiriantys per didelę emocinę įtampą, prislėgtą nuotaiką, nerimą, ilgalaikį stresą ar priklausomybę, dažnai pradeda dirbti su kūnu kaip pagalbinės terapijos dalį.

Fizinės būklės gerinimas skatina grįžti į pusiausvyrąpsichikos sveikatą ir palaikyti ją pastoviai palankaus lygio. Dėmesio nukreipimas į kūną ir kūno suvokimo stiprinimas teigiamai veikia veiklumo jausmą, stiprina kasdienių situacijų įveikos efektyvumą, palengvina atpažinimą ir adekvatų reagavimą į poreikius bei emocines būsenas.

Dažnai nemalonūs kūno pojūčiai traktuojami kaip kažkas, ką reikia nedelsiant gesinti, pašalinti ar pašalinti, retai jie skaitomi kaip signalas, sakantis: rūpinkis savimi, rūpinkis savo poreikiais ir pan. įvesdami pokyčius kūno lygmenyje, stipriname pokyčius psichiniame lygmenyje, darbo su kūnu dėka įtakojame vidinės integracijos, jutiminio jautrumo ir savireguliacijos procesus psichofiziniame lygmenyje

Yra daug būdų, kaip dirbti su kūnu, kiekvienas iš jų duoda naudos, kuri tiesiogiai virsta gerovės pagerėjimu. Atvirumas iš kūno sklindantiems signalams ir pasirengimas ieškoti metodo, atitinkančio individualius poreikius, yra pirmas žingsnis gerinant savijautą.

Sužinokite apie 7 efektyviausius būdus, kaip pagerinti savijautą fizine veikla.

1. Rūpinkitės savo sveikata

Pagrindinių parametrų, tokių kaip hormonų lygis, kraujospūdis, cukraus kiekis ar morfologiniai tyrimai, kontrolė yra darbo su kūnu pagrindas. Prislėgtą jausmą, energijos trūkumą kasdieninei veiklai dažnai lemia sveikatos sutrikimai. Galvojant apie teigiamų pokyčių įvedimą, verta pradėti nuo konsultacijos su gydytoju ir pažvelgti į esamą organizmo būklę

Svarbu atsiminti, kokią įtaką jūsų savijautai turi mityba. Netinkamai subalansuotas maistas, sukeliantis organizmui būtinų medžiagų trūkumą, tiesiogiai pablogina savijautą, gebėjimą ištverti stresą ar gebėjimą greitai atgauti pusiausvyrą. Todėl, norint sustiprinti psichofizinės savijautos jausmą, būtina žiūrėti į kūno būklę.

2. Tvarkaraštyje įveskite fizines pastangas

Po 30 minučių fizinio krūvio organizmas pradeda didinti hormono, vadinamo endorfinu, gamybą. Šią patirtį lydi pasitenkinimo, laimės jausmas, kartais net euforija. Tuo pačiu metu susilpnėja pojūčiai, susiję su skausmu ar emocine įtampa.

Reguliari mankšta rekreaciniu lygiu skatina miego reguliavimą, agresyvų elgesį ir gebėjimą susitvarkyti su juodomis mintimis. Verta ieškoti veiklos, pritaikytos jūsų temperamentui, individualiems poreikiams ir galimybėms. Vieniems išeitis bus važinėjimas dviračiu ar bėgiojimas, o kitiems šokiai ar mankšta bus specialiai pritaikytos pastangossporto salėje.

Kraujotakos, kvėpavimo sistemos ar imuninės sistemos stiprinimas tiesiogiai paverčia mūsų psichikos veikimu. Pridėtinė vertė psichofizinės būsenos gerinimui taip pat yra savęs priėmimo ir veiklumo jausmo didėjimas, galimybė ugdyti socialines kompetencijas, pavyzdžiui, užmezgant ryšius su kitais sportininkais.

Depresijos gydymo tyrimai gali būti reguliarių fizinių pratimų įtakos psichinės būklės gerinimui pavyzdys. Jie aiškiai rodo, kad farmakoterapijos papildymas reguliariais fiziniais pratimais, vidutinio ar didelio intensyvumo mankšta veiksmingai sumažina simptomų atsiradimą. Vos po trijų mėnesių reguliarių treniruočių pacientai pastebėjo reikšmingą savijautos pagerėjimą.

3. Pažvelkite į savo laikyseną

Laikysena tiesiogiai veikia mūsų savijautą. Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip sėdėjimo ar stovimos padėties keitimas veikia jūsų emocijas. Ištiesinta nugara, stabilus pėdų kontaktas su žeme, rankų nuleidimas žemyn – paprasčiausi pokyčiai, kuriuos galima panaudoti iš karto. Jei norite sustiprinti kūno laikyseną, verta išbandyti jogos ar pilateso siūlomas technikas.

4. Atkreipkite dėmesį, kaip kalbate apie savo kūną

Atkreipkite dėmesį, kaip kalbate apie savo kūną, jo poreikius ir pojūčius, kurie kyla iš jo. Ar šios žinutės yra palankios ir teigiamos, ar jos teisia ir smerkia? Galbūt juos lydi per didelis rūpestis, nerimas ar nepakankamas budrumas, o kūniškumui suteikiama reikšmė yra būdas pabėgti nuo emocijų ir minčių. Kūnui skirtų pranešimų studijavimas efektyviai padidina kūno suvokimą ir yra atspirties taškas tolesniam darbui gerinant savijautą.

5. Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą

Kvėpavimo reguliavimas, sąmoningas kvėpavimas ir visos šios srities vystymąsi skatinančios technikos yra lengviausias būdas pagerinti jūsų savijautą. Šie metodai veikia ir ad hoc pagrindu, ir padeda sukurti nuolatinius pokyčius. Juos galima saugiai naudoti beveik nepriklausomai nuo sveikatos būklės.

Reaguojant į stresą ir emocinę įtampą, kvėpavimas pagreitėja. Šis procesas atsiranda dėl automatinių organizmo reakcijų ruošiantis kovai ar pabėgimui. Tačiau kai sunkios situacijos metu ar po ilgo streso patyrimo sąmoningai sulėtiname kvėpavimą, jį pagiliname ir atkuriame įprastą ritmą, organizmas po kurio laiko į šį pokytį reaguos nusiramindamas.

Verta prisiminti šį ryšį tarp geros savijautos ir kvėpavimo reguliariai nukreipiant savo dėmesį į kvėpavimą. Viena iš paprasčiausių technikųYra 4/7: lėtai giliai įkvėpkite, sulaikykite orą plaučiuose, skaičiuodami iki keturių, tada lėtai iškvėpkite, mintyse skaičiuodami iki septynių. Pakartokite pratimą keturis kartus.

Yra daugybė darbo su kvėpavimu metodų, todėl neskubėkite ir išbandykite keletą iš jų ir suraskite tuos, kurie geriausiai atitinka jūsų temperamentą, gyvenimo būdą ir dienos grafiką. Čia pravers literatūra, kvėpavimo seminarai ir pratimų priminimai. Nepriklausomai nuo pasirinktos technikos, svarbu ją naudoti reguliariai, net jei vienkartinė sesija truktų kelias minutes.

6. Mindfulness

Mindfullness – tai metodas, kuris sujungia darbą su kūnu ir kvėpavimą, paremtas budistine meditacijos tradicija. MBSR (Mindfulness-Based Stress Reduction) medicinos programa – tai metodų rinkinys, surinktas siekiant dirbti su žmonėmis, patiriančiais lėtinį stresą, emocinius sutrikimus ir ilgalaikį skausmą. Reguliarus darbas sutelkiant dėmesį į patirtį, kas yra čia ir dabar, padeda susidoroti su emocine įtampa, prislėgta nuotaika, nerimu ir nuolatinėmis lenktynių mintimis.

Tuo pačiu metu MBSR naudojamos kūno darbo technikos stiprina koncentraciją, gebėjimą grįžti į psichinę pusiausvyrą patyrus intensyvias emocijas ir gebėjimą ištverti stresines situacijas. 8 dienų sąmoningumo programa yra naudojama kaip papildoma terapija daugelyje medicinos įstaigų visame pasaulyje. Laikui bėgant metodas buvo pritaikytas žmonėms, kuriems nereikia medicininės pagalbos, o jų tikslas – gerinti savijautą ir kasdienio gyvenimo kokybę. Reguliarus sąmoningumo pratimų praktikavimas yra vienas iš paprastesnių būdų pagerinti savijautą, o jo veiksmingumą patvirtina daugybė tyrimų.

7. TRE

neurologinis drebulys

Tai pratimai, skirti emocijoms, stresui ir traumoms išlaisvinti. Šis metodas sėkmingai taikomas tiek dirbant su žmonėmis, patyrusiais traumą ar lėtinį stresą, susijusį su lėtine liga, tiek su žmonėmis, bandančiais susidoroti su kasdienėmis įtampomis siekdami pagerinti savo psichofizinę būklę. Šis metodas apima kūno drebėjimą naudojant specialiai parinktą paprastų pratimų rinkinį.

Taip suaktyvinta kūno reakcija laikui bėgant praranda mechaninį pobūdį ir tampa nevalinga. Tremoras, padedantis atkurti psichinę pusiausvyrą po įtemptų išgyvenimų, yra natūrali centrinės nervų sistemos reakcija, kurią sėkmingai naudoja visi žinduoliai. Dėl egzistuojančių kultūrinių normų ir civilizacijos procesų žmonės kaip rūšis buvo slopinami savyjegebėjimas „nukratyti“ perteklines emocijas. Tačiau, jei galvojate, kaip pagerinti savo savijautą, išbandykite TRE, atkurdami savo gebėjimą naudoti pradinį kovos su įtampa metodą.

8. Leiskite sau juoktis

Verta pasinaudoti kiekviena proga šypsotis ir juoktis. Juoko jogos užsiėmimai, komedijų žiūrėjimas ar anekdotų pasakojimas su draugais – kiekviena iš šių galimybių verta išnaudoti savijautai pagerinti. Juokas teigiamai veikia kvėpavimo reguliavimą, prisotina organizmą deguonimi, aktyvina raumenis, padeda reikšti emocijas, teigiamai veikia tarpasmeninius santykius. Tuo pačiu, kaip ir ramus kvėpavimas, jis siunčia signalą smegenims, kad viskas gerai ir kūnui nebereikia būti įtemptam.

Nepriklausomai nuo to, kuris darbo su kūnu metodas pasirodė esąs teisingas, verta investuoti šiek tiek laiko ir išbandyti kelis iš jų. Tai, kaip išgyvename emocijas, kuriame santykius ir suvokiame aplinką, labai priklauso nuo mūsų savijautos. Todėl, atrodo, būtina savo gerovei pasirūpinti bent kelias minutes dienos plane.

Kategorija:

Pratimų ABC