Išties įvairios problemos gali prisidėti prie depresijos – serga žmonės, patyrę labai artimo žmogaus netektį, taip pat žmonės, kurie buvo priversti keisti gyvenamąją vietą ar neteko darbo. padidėjusi rizika susirgti šiuo psichikos sutrikimu. Profesinė veikla – ir ne tik darbo praradimas – gali turėti įtakos žmonių depresiniams sutrikimams. Perskaitykite, kurios profesijos laikomos palankiausiomis depresijai, ir sužinokite, kodėl kai kurios iš jų padidintų nuotaikos sutrikimų riziką.

Šiuo metu depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių žmonių psichikos sutrikimų – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad visame pasaulyje ja gali sirgti daugiau nei 260 mln. Dėl didelio pasireiškimo dažnio depresiniai sutrikimai yra daugelio skirtingų mokslininkų akiratyje – ieškoma efektyvesnių nei šiuo metu šios problemos gydymo metodų, taip pat analizuojama, kokie būtent veiksniai gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.

Depresijos priežastys apima įvairius reiškinius – didelis dėmesys skiriamas biologiniams šio negalavimo veiksniams (šiuo atveju vyrauja teorijos apie įvairių neuromediatorių lygio sutrikimų svarbą depresinių sutrikimų etiologijoje ).

Tačiau dėmesys kreipiamas ir į įvairius aplinkosaugos aspektus, kurie taip pat gali prisidėti prie depresinių sutrikimų išsivystymo. Jie apima, be kita ko sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose (pvz., vienišumo jausmas ar kitų žmonių priekabiavimas), reikšmingi gyvenimo pokyčiai (pvz., gyvenamosios vietos pakeitimas, skyrybos ar mylimo žmogaus mirtis), bet ir su profesiniu gyvenimu susiję klausimai.

Depresija – gana plačiai žinoma – gali išsivystyti netekus darbo, tačiau paaiškėja, kad ją gali sukelti ir darbas tam tikromis sąlygomis. Jau kurį laiką minima vis daugiau profesijų, kurios gali būti ypač palankios depresijai.

Turinys:

  1. 9 profesijos, labiausiai palankios depresijai
    • Pagyvenusių žmonių globėjai
    • Sveikatos priežiūros darbuotojai
    • Pardavėjai
    • Restorano darbuotojai
    • Socialiniai darbuotojai
    • Buh alteriai
    • Menininkai
    • Profesionalai
    • Mokytojai

9 profesijos, labiausiai palankios depresijai

Pagyvenusių žmonių globėjai

Rūpintis gulinčiais senjorais tikrai nelengva – juk tai ir fiziškai, ir protiškai apkraunantis darbas. Dažnai slauga teikiama pacientams, kurių būklė niekada visiškai nepagerės – čia kalbame, pavyzdžiui, apie senjorus, sergančius vėžiu galutinėje stadijoje arba apie vyresnio amžiaus pacientus, sergančius pažengusia Alzheimerio liga.

Pagyvenusių žmonių slaugytojai turi didesnę depresijos riziką, nes jų darbas tiesiog sunkus, bet ir todėl, kad jiems gali būti sunku mėgautis savo darbu, nes nėra aiškiai matomų padarinių.

Sveikatos priežiūros darbuotojai

Slaugytoja, gydytojas, paramedikas – tai kiti profesijų, kurios taip pat gali prisidėti prie depresinių sutrikimų, pavyzdžiai. Darbas sveikatos apsaugos srityje siejamas su didele įtampa – juk nuo medicinos personalo sprendimų priklauso žmogaus gyvybė – bet ir, deja, vis dažniau su daugybe pretenzijų, nukreiptų prieš gydytojus ar slaugytojus.

Be viso to, trūksta įrangos, reikalingos padėti ligoniams, bet ir darbuotojų trūkumas, todėl medicinos personalas turi dirbti per daug laiko. Aukščiau paminėti aspektai yra atsakingi už tai, kad sveikatos priežiūros darbuotojams kyla didesnė nuotaikos sutrikimų rizika.

Pardavėjai

Nesunku sužinoti, koks sunkus yra pardavėjo darbas. Užtenka nueiti į artimiausią prekybos centrą ir pasižiūrėti, kaip ten elgiasi su kasininkėmis. Gyvenimas nuolatinėje įtampoje, kuri yra įprasta mūsų laikais, ne vieną žmogų nepagrįstai nervina nebūtinai pagrįstais atvejais – taip būna, pavyzdžiui, prie kasų, kur kasininkės k altinamos dėl ilgų eilių ar prekių trūkumo lentynose.

Išgriebti klientų komentarus, o kartais net riksmus, pardavėjai gali priversti jaustis, kad jų visai negerbiami, be to, jų uždarbis paprastai yra mažas. Visa tai daro šią konkrečią profesinę grupę viena iš tų, kuriose padidėja depresijos rizika.

Restorano darbuotojai

Darbas restorane tikrai nėra lengvas. Daug iššūkių laukia virtuvės padėjėjų ar šefų, tačiau daugiausiai įtampos dažniausiai patiria tie, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais – barmenai ir padavėjai.

Pagaliau tikimasi, kad jie žinos visą kortelępatiekalus mintinai, jei galėtų atsakyti į kiekvieną kliento klausimą, jie turėtų būti malonūs, besišypsantys ir laikytis visų savoir-vivre taisyklių.

Padavėjas žino, kad jo požiūris priklauso nuo to, ar gaus arbatpinigių (daugelyje restoranų tai yra nemaža dalis personalo atlyginimo), taip pat girdi pastabas dėl maisto kokybės ir priima pastabas dėl per ilgo valgymo pasiruošimo laikas.

Galiausiai ši profesija turi tiek daug skirtingų įtampų, kad ji gali prisidėti prie perdegimo ir depresinių sutrikimų.

Socialiniai darbuotojai

Socialiniai darbuotojai yra dar viena profesinė grupė, kurios atstovai turi padidintą depresijos riziką. Šios profesijos darbo užmokestis dažniausiai nėra per didelis, darbo krūvis – bet kokiu atveju

Galiausiai socialinis darbuotojas susiduria su labai skirtingais įvykiais, kai kurie iš jų atrodo itin patologiniai. Šiame darbe sunku nustoti apie tai galvoti jį baigus – ir namuose kyla minčių apie nuskriaustus vaikus ar kitus šeimų sunkumus, su kuriais susiduria socialinė darbuotoja

Ši profesija siejama su labai didele našta psichikai, kuri – ypač kai ji nėra iškrauta – gali prisidėti prie depresijos

Buh alteriai

Buh alterinė apskaita yra sunkus menas – norint gerai atlikti buh alterio darbą, reikia išmanyti atitinkamus reglamentus, bet ir būti labai skrupulingam. Visų įmonių likimas galiausiai priklauso nuo to, ar apskaita tvarkoma kruopščiai.

Pasitaiko, kad buh alteriai sutvarko sandorius už keliolika, o kartais net už šimtus tūkstančių zlotų. Šis darbas siejamas su dideliu atsakomybės jausmu ir įtampa, o tai – ypač esant dideliam užsakymų skaičiui – gali padidinti su juo dirbančio asmens depresijos riziką.

Menininkai

Atrodytų, įvairūs menininkai – dailininkai, dainininkai – turi tiek laisvės savo profesijose, kad depresija jiems neturėtų grėsti. Tačiau galiausiai paaiškėja, kad viskas yra kitaip. Menininko kūryba kartais asocijuojasi su nereguliariomis pajamomis, be to, žmogus, kurio darbai anksčiau net buvo giriami, vėliau gali padaryti kitus darbus, kurie neatitiks jokio gavėjų susidomėjimo.

Finansinis nestabilumas ir įvairūs atliktų veiksmų padariniai – tai veiksniai, lemiantys padidėjusį depresinių sutrikimų dažnį tarp menininkų.

Profesionalai

Visi, kuriems prireikė profesionalo butui nudažyti, skalbimo mašinai suremontuoti ar pakeisti elektros instaliaciją, tikriausiai žino, kaip sunku rasti žmogų, kuris turėtų laisvo laiko darbams atlikti.

Šie žmonės taip pat žino, kad technikos specialistai dažniausiai save vertina gerai. Taigi galima daryti išvadą, kad kam, kaip ir specialistams sekasi gerai ir jiems neturėtų kilti didesnė depresijos rizika.

Niekas negali būti toliau nuo tiesos – specialisto darbas ne tik sunkus, bet ir susijęs su gana dideliu nelygumu (juk skalbimo mašina gali sugesti ir septintą ryto, ir dešimtą vakare).

Be to, ši profesija reikalauja nepaprasto tikslumo – profesionalui užtenka vieną kartą netiksliai atlikti užsakytą darbą, ir jo reputacija gali būti visiškai sugriauta. Čia aprašyti veiksniai gali sukelti įtampą ar nerimą, kuris ilgą laiką gali sukelti specialisto depresiją.

Mokytojai

Tai, kad prieš kurį laiką Lenkijoje streikavo mokytojai, atsirado ne iš niekur. Maži atlyginimai, didėjantys reikalavimai (tiek iš globos tarybos, tiek iš pačių mokinių tėvų pusės), bet ir, deja, vis mažiau pagarbos iš mokinių.

Anksčiau mokytojai buvo viena iš labiausiai gerbiamų profesinių grupių, šiandien vis daugiau kritikos sulaukiama į juos. Todėl tikriausiai nenuostabu, kad švietimo darbuotojai yra tarp tų, kuriems depresija pasireiškia dažniau.

Profesijos, kurios labiausiai skatina depresiją: ką daryti, kad išvengtumėte depresijos?

Tiesą sakant, bet koks darbas, kuris jį atliekančio žmogaus nepatenkina, gali prisidėti prie depresijos. Taigi tada, kai tai neteikia jokio malonumo, lengviausia būtų jį pakeisti – deja, tai ne visada įmanoma.

Tačiau tai nereiškia, kad socialiniam darbuotojui, gydytojui ar padavėjui turi išsivystyti depresija – svarbiausia, kaip atrodo gyvenimas po darbo.

Reguliariai numalšinti įtampą sportuojant, užsiimant aistringu skaitymu ar leidžiant laiką su artimais žmonėmis vaidina didelį vaidmenį. Jei darbuotojui susidaro įspūdis, kad jis negali pats susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į psichologą.

Taip pat verta atsikratyti baimių, susitelkusių apie galimą vizitą pas psichiatrą – tokioje situacijoje, kai buh alterė, pardavėjas ar pagyvenusio žmogaus slaugytojas pradeda įtarti, kad jis gali turėtidepresija, nėra ko atidėlioti. Kuo daugiau delsiama pradėti depresinių sutrikimų gydymą, tuo didesnė rizika, kad jie išliks ilgesnį laiką – dėl šios koreliacijos depresiją reikia pradėti gydyti kuo greičiau jai atsiradus.

Taip pat skaitykite

Kaip susidoroti su stresu darbe? Konkrečių situacijų aprašymai

Pratimų ir treniruočių apžvalga, kaip geriausiai malšinti stresą

Kvėpavimo metodai stresui įveikti

Kaip atpažinti užmaskuotą depresiją?

Kaip gyventi su depresija sergančiu žmogumi

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau iš šio autoriaus

Kategorija:

Psichologija