Koronaviruso pandemija apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Jau daugiau nei metus gyvename kitaip nei įprastai – privalome laikytis sanitarinio režimo taisyklių. Socialinis ir kultūrinis gyvenimas buvo sustabdytas iki tolesnio pranešimo, todėl daugiau laiko praleidžiame namuose. Kaip mums sekasi šioje naujoje realybėje? Kai kuriems tokia situacija daugiau ar mažiau neigiamai veikia psichinę sveikatą. Dažniausiai mes patiriame baimę, kad turime kovoti! Psichologės Marijos Rygielskos paklausėme, kaip susidraugauti su savo emociniu „priešu“ dabartinėmis sąlygomis!

Daugeliui iš mūsų nerimas yra tik mūsų gyvenimo dalis. Be to, tai iš tikrųjų yranatūrali organizmo reakcija „kovok, bėk arba sustingk“ realios grėsmės situacijose . Pavyzdžiui, jei mus persekiotų tigras, mes norėtume, kad baimė įsigaliotų, o tai reiškia, kad turėtume prasmės bėgti. Tačiau kasdieniame gyvenime ši baimė ir nerimas gali trikdyti, ypač pandemijos metu. PsichologėsMaria Rygielska teigimu, „ilgalaikė izoliacija taip pat skatina depresiją“ . Negalima paneigti, kad dabartinė situacija turi įtakos tarpasmeniniams santykiams. Mums trūksta socialinio gyvenimo – viena vertus, reikia susitikti su draugais ir artimaisiais, kita vertus, bijome, kad galime užsikrėsti SARS-CoV-2 virusu.

BioStat tyrimų ir plėtros centro parengtos apklausos duomenimis,70,4 proc. respondentų skundėsi, kad pandemija neigiamai paveikė jų socialinį gyvenimą . Pasak 58,6 proc. tyrimo dalyvių, su COVID-19 pandemija susijusios taisyklės ir apribojimai daro didelę įtaką jų psichiniam gyvenimui. Todėl verta paklausti, kokie rizikos veiksniai gali sukelti mūsų nerimą pandemijos metu? Psichologė Maria Rygielska atsako interviu mūsų svetainei serwisnikzdrowie.pl. Jos nuomone, „mes dažniausiai bijome susirgti ar numirti“. -Bijome dėl savęs ir savo artimųjų . Tačiau reikia atminti, kad, be nerimo sutrikimų, mes susiduriame su depresija, kuri yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos ligų. Esant dabartinei situacijai, jokio kontakto su žmonėmis, o tai reiškia susitikimus, pokalbius akis į akį ir fizinį kontaktą, tai yraapkabinimas gali prisidėti prie ligos išsivystymo, – paaiškino ji.

Baimė: priešas ar sąjungininkas?

Kadangi šiuo sunkiu pandemijos metu nerimas bando mus užvaldyti, ar galime kaip nors tapti draugais „šiame emociniame prieše“? Ar tai įmanoma? Visos emocijos, kaip pabrėžė Maria Rygielska, „mums jų reikia ir todėl neskirstome į neigiamas ir teigiamas“. -Baimė taip pat turi atlikti savo funkcijąJos užduotis yra apsaugoti mus nuo pavojų. Žinoma,nerimas turi būti išlaikytas atitinkamame lygyjeGerai stovint ant aukštos uolos krašto virš bedugnės, jaučiame pakankamą nerimo lygį, nes tai mobilizuoja mūsų kūnas veikti. Jei nejaustume, būtume pasiruošę pašokti. Bet ar tokio pat nerimo reikia užlipus ant maitinimo kėdutės, norint pasakyti užuolaidas? Nebūtinai – šiuo metu nerimas neatlieka savo funkcijos, o tik apsunkina užduoties atlikimą – pastebėjo specialistė. Pasak Marijos Rygielskos„baimė yra mūsų sąjungininkė, tačiau ją reikia išlaikyti atitinkamu lygiu.“

Ar galite susidraugauti su baime?

Ką daryti, kai baimė yra priešas ir neleidžia mums normaliai funkcionuoti? Tai mus paralyžiuoja nuo paprasčiausios veiklos. Užuot papuolus į neigiamų, slegiančių minčių kilpą, verta diegti metodus, kurių dėka galime jį šiek tiek prisijaukinti. Kaip pabrėžė Maria Rygielska,„kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir kiekvienas skirtingai susidorosime su nerimu“ . – Emocijų vengti neverta, o baimės išgyvenimas yra normalus ir natūralus. Yra dalykų, kurių neturėtume daryti, pavyzdžiui, nekreipti dėmesio į simptomus. Reikia atsiminti, kad kuo labiau norėsime išlikti ramūs, tuo labiau jo ilgėsimės. Tada sutelksime dėmesį į tai, kodėl negalime to pasiekti, taip sukeldami dar didesnį nerimą. Verta susirasti ką veikti per šį laiką ir pagalvoti, ką noriu veikti ir kaip praleisti šį laiką.Gera ką nors suplanuoti, kad jūsų dėmesys būtų užimtas- sakė psichologė Maria Rygielska su mūsų svetaine serwisnikzdrowie.pl

Taip pat skaitykite: Nerimas: priežastys. Kodėl aš nuolat jaučiu vidinį nerimą ir kaip su juo kovoti?

Receptas, kaip sutramdyti baimę

Specialistas siūlo savęs paklausti"ar tamsiausi scenarijai, kuriuos automatiškai generuoja mūsų mintys, turi galimybę išsipildyti" . – Taip pat gerai pagalvoti, ką dar galime padaryti šioje situacijoje. Ar per didelis nerimas man bus naudingas?pasekmes? – pažymėjo Marija Rygielska. Tęsdama savo kalbą psichologė pažymėjo, kad „ vienas geriausių būdų įveikti nerimą yra nukreipti dėmesį į įdomią ir kūrybišką veiklą “. – Turėtume suvokti, kad bijome suvokti savo mintis. Kuo ilgiau sutelkiame dėmesį į savo nerimą, tuo labiau jam pasiduodame ir jis stiprėja. Todėl, užuot jų paveiktam, verta į ką nors atkreipti dėmesį – pavyzdžiui, galima pažiūrėti filmą ar paskaityti knygą“, – pridūrė ji.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Tačiau kai kurie nesugeba patys sutramdyti baimės. Kada gali būti naudinga psichologo konsultacija? Psichologė Maria Rygielska pabrėžė, kad„verta pasinaudoti psichologo pagalba, kai mūsų emocijos, paprastai žinomos kaip neigiamos (įskaitant nerimą, liūdesį), sukelia mums fizinius simptomus“ . - Jei simptomai, tokie kaip nemiga, košmarai ar apetito sutrikimai, išlieka dvi savaites, reikia konsultuotis. Žmonės, pastebėję minčių apie savižudybę, savęs žalojimą, prievartą ar produktyvius simptomus (pvz., girdintys balsus, matę daiktus ar įvykius, kurių iš tikrųjų nėra), turėtų apsilankyti pas psichologą – pažymėjo specialistė. Anot jos, psichologo pagalba rekomenduojama tada, kai „baimė trukdo mums normaliai, kasdieniškai funkcionuoti“.

Bibliografija:

  • Pandemija neigiamai veikia lenkų finansus, socialinį gyvenimą ir psichinę būklę
Zondas

Kategorija:

Psichologija