PATIKRINTAS TURINYSKonsultacija: lek. Maciej Grymuza, medicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje.

Kompiuterinė tomografija (iš anglų kalbos santrumpa KT, CT arba CT) – radiologinis tyrimas, kurio metu naudojami elektromagnetiniai (rentgeno) spinduliai, jį atliekantis aparatas – kompiuterinis tomografas. Tyrimas leidžia kartografuoti organo pjūvius – sluoksnius. Verta pasidomėti, kas yra kompiuterinė tomografija, kokiomis ligomis ji skiriama ir ar ji saugu.

Kompiuterinė tomografija – koks tyrimas?

Kompiuterinė tomografija yra dažniausiai naudojamas diagnostikos metodas. Jo naudingumą lemia didelis prieinamumas, vykdymo greitis ir tikslumas. Tai yra pagrindinis rimtų sužalojimų testas, kai būtina nedelsiant įvertinti žalą. Jis taip pat naudojamas dideliu mastu, be kita ko. onkologijoje ar chirurgijoje.

Saugumas taip pat yra didelis privalumas, kuris yra nepaprastai svarbus, nėra absoliučių kontraindikacijų tomografijai. Tomografas susideda iš lentelės, ant kurios guli pacientas, ir portalo, t. y. paties prietaiso. Įrenginyje yra vienas ar daugiau rentgeno vamzdelių, todėl vaizdavimo principas yra toks pat, kaip ir rentgeno vaizde.

Lempos sukasi dideliu greičiu aplink pacientą ir tuo pat metu juda išilgai kūno, kad apimtų visą tiriamą plotą, judant padaro daug rentgeno vaizdų skirtingose ​​plokštumose ir skirtingais kampais, todėl daug sukuriamos sekcijos ir sluoksniuotas vaizdas. Skirtingi audiniai nevienodai susilpnina spinduliuotę, pvz., kaulai – labai stipriai, bet oro tik minimaliai.

Remdamasis šio susilpnėjimo matavimais, kompiuteris sukuria paciento kūno skerspjūvių vaizdus, ​​labai tiksliai parodydamas kūno audinius ir organų struktūras. Tada pažangi kompiuterinė programa lygina šias nuotraukas tarpusavyje, jas susumuoja ir dėl to, kad ji turi daug skyrių, galima sukurti tikslų kiekvieno tiriamojo sluoksnio vaizdą.

Tomografija leidžia įvertinti anatomines struktūras ir galimus jų anomalijas žmogaus organizme, šiuo metu geriausi prietaisai turi iki 1 mm skiriamąją gebą. Ištyrimą palengvina speciali tomografo pultas, kuris perimavaldyti mašiną. Įvedęs informaciją apie tiriamą anatominę sritį, apdoroja ją taip, kad gautų kuo tikslesnius vaizdus. Žinoma, būtina prižiūrėti mašinos veikimą.

Kaip ir bet kurioje skaitmeninėje technikoje, kompiuterinėje tomografijoje galima vaizdą didinti ir skaidyti bei atlikti antrinę jo rekonstrukciją. Naujausia programinė įranga taip pat leidžia atkurti vaizdą kitose plokštumose ir net trimačiuose vaizduose.

Pažangiausių prietaisų dėka galima ištirti ertmių vidų ir organų spindį, kaip tai atsitinka atliekant virtualią bronchoskopiją ar virtualią kolonoskopiją. Gautus vaizdus įvertina radiologas, o rezultatas pateikiamas aprašymo forma.

Verta žinoti

Vieno KT tyrimo metu paciento apšvitos dozė yra daug kartų didesnė nei tradicinio rentgeno vaizdo atveju.

Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą, dozė yra apie 0,02 mSv, o KT metu - nuo 2 iki 8 mSv, taigi spinduliuotės dozė yra iki keturių šimtų kartų didesnė

Palyginimui, per visą gyvenimą suvartojame 170 mSv dozę, kuri gaunama iš kosminių spindulių ir kasdienių prietaisų.

Kompiuterinė tomografija su kontrastu

Kontrastinė tomografija yra pagrįsta lygiai tais pačiais jau aprašytais metodais, tik tuo skirtumu, kad į organizmą įvedama kontrastinė medžiaga (dažniausiai vadinama kontrastine). Kontrastas yra medžiaga, sudaryta iš jodo junginių (joninių arba nejoninių), palyginti neutrali organizmui. Kontrastas labai stipriai, praktiškai visiškai susilpnina rentgeno spindulius, todėl kontrasto užpildytos struktūros yra ryškios ir galima labai tiksli tam tikros srities analizė.

Kontrastinė medžiaga gali būti duodama į veną, per burną ir į tiesiąją žarną, priklausomai nuo to, kokias struktūras norime įvertinti. Virškinimo trakto atveju skiriame per burną arba rektališkai, o vertinant kraujagyslių sistemą – į veną. Tikslus kontrasto kiekis suleidžiamas į kraujagyslę automatiniu švirkštu, kai tiriamasis guli gantroje, po to po iš anksto nustatyto laiko atliekamas tyrimas, kad atliekant tyrimą būtų kuo daugiau kontrasto. yra inde, kurį norime vizualizuoti.

Kontrastas nepakitęs pašalinamas iš virškinamojo trakto, jis nepasisavinamas iš žarnyno, o inkstai jį pašalina iš kraujo, todėl prieš tokį tyrimą reikia patikrinti jo funkciją matuojant kreatinino koncentraciją kraujas.

Labai reta kontrasto vartojimo komplikacija yra pokontrastinė nefropatija, ji gali pasireikšti net visiškai sveikiems žmonėmsinkstai, rizikos veiksniai yra:

  • anksčiau diagnozuotas inkstų nepakankamumas,
  • diabetas,
  • diabetinė inkstų liga,
  • senatvė,
  • dehidratacija
  • ir kraujo b altymų trūkumas.

Kompiuterinė tomografija - indikacijos

Kompiuterinė tomografija visada atliekama gydytojo prašymu, kuris žino, ar šis tyrimas bus naudingesnis sergant tam tikra liga nei ultragarsinis ar magnetinio rezonanso tyrimas. Avariniu režimu indikacijos pirmiausia yra rimtos traumos: galvos, krūtinės, pilvo ertmės ir dubens. Atsižvelgiant į sužalojimo mastą ir indikacijas, gali būti atliekami individualūs kiekvienos iš šių sričių tyrimai.

Išskiriame, be kita ko šie kompiuterinės tomografijos tyrimai:

  • kompiuterinė pilvo ertmės tomografija
  • sinusų kompiuterinė tomografija
  • krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija
  • kompiuterinė plaučių tomografija
  • stuburo kompiuterinė tomografija
  • dubens kompiuterinė tomografija
  • kaulų kompiuterinė tomografija

Esant sunkiausioms traumoms, vienu metu atliekamas galvos, krūtinės, pilvo ir dubens tyrimas, tai vadinamasis „traumos skenavimas“, kurio dėka galima greitai įvertinti visus patirtus sužalojimus. pacientas ir taikyti tinkamą gydymą.

KT indikacijos taip pat apima:

  • įtarimas dėl kraujavimo iš kaukolės
  • prieš atliekant juosmeninę punkciją
  • įtariamas smegenų auglys
  • Įgimtos centrinės nervų sistemos ydos ir centrinės nervų sistemos struktūrų anatomijos įvertinimas
  • stuburo osteoartritas
  • kaukolės, sinusų, nosies ertmių, ryklės ir gerklų kaulų ligos
  • plaučių ligos: pvz., plaučių vėžys, plaučių abscesas, sarkoidozė, plaučių infarktas
  • plaučių kraujagyslių liga, pvz., plaučių embolija; įtariant šią ligą, atliekama vadinamoji „angio-KT“ – plaučių arterijų tomografija su kontrastine medžiaga
  • širdies, perikardo ir didelių kraujagyslių ligos: kardiomiopatija, širdies ydos, širdies navikai, aortos aneurizmos
  • navikų pilvo ertmėje: kepenų vėžys, kasos vėžys, tulžies pūslės vėžys, inkstų vėžys ir blužnies vėžys. Šio tyrimo dėka galima įvertinti naviko progresavimą – ar apsiriboja tik pirminiu organu, ar nėra metastazių limfmazgiuose ar kituose organuose
  • pankreatitas ir jo komplikacijos
  • inkstų ligos: uždegimai, navikai, hidronefrozė, inkstų arterijų susiaurėjimas, defektai
  • reprodukcinių organų vėžio ir šlapimo pūslės vėžio.

Šis testas taip pat gana dažnai naudojamas prieš operaciją, norint ją suplanuoti -anatominių struktūrų masto patikrinimas ir įvertinimas. Kompiuterinės tomografijos technika taip pat suteikia galimybę ją naudoti vadinamojoje intervenciniai tyrimai, t.y. KT biopsija (konkretaus organo punkcija ir nedidelės dalies pašalinimas histopatologiniam tyrimui), punkcija ar pūlinio drenažas.

Kompiuterinė tomografija - tyrimo kaina

Kompiuterinė tomografija nėra pigus tyrimas.Kaina daugiausia priklauso nuo atlikimo vietos – tai gali būti nuo 200 iki 1000 PLN.Kai tyrimas atliekamas privačiai, prie jo kainos turėtų būti pridėta vizito kaina.

Kompiuterinė tomografija - pasiruošimas tyrimui

Dauguma tyrimų atliekami be jokio specialaus pasiruošimo, kartais nevalgius (t.y. likus 6 valandoms iki nieko nevalgyti ir likus 4 valandoms iki gėrimo), tačiau reguliariai vartojant vaistus. Jei tyrimas atliekamas naudojant kontrastinę medžiagą, turite išmatuoti kreatinino kiekį kraujyje, o kartais ir TSH tyrimą. Tokiu atveju taip pat turėtumėte prisiminti apie tinkamą drėkinimą prieš atliekant tomografiją (ne mažiau kaip 2 litrus skysčių per dieną 2 dienas prieš tyrimą).

Jei pacientas serga inkstų nepakankamumu, kompiuterinė tomografija turėtų būti persvarstyta ir dažnai naudojama kita kontrastinė medžiaga, o pacientas turi būti tinkamai paruoštas. Be to, atliekant virškinimo trakto diagnostiką, kartais reikia išgerti kontrastinę medžiagą likus maždaug 2 valandoms iki tyrimo arba dieną prieš tomografiją išvalyti storąją žarną, jei atliekama virtuali kolonoskopija

Išsami informacija apie pasirengimą pateikiama planuojant apžiūrą

KT skenavimas gali būti sudėtingas klaustrofobija sergantiems žmonėms, nes viduje esantis gantras yra gana mažas. Panašiai ir mažiems vaikams – prieš apžiūrą jiems skiriami raminamieji vaistai, kartais net bendroji nejautra.

Labai retai prieš tyrimą reikia atlikti kitus vaizdinius tyrimus (rentgeno nuotraukas, ultragarsinius tyrimus), tačiau jei tokie tyrimai buvo atlikti dėl kokių nors priežasčių, verta pateikti šiuos rezultatus, nes jie dažnai palengvina atlikta KT interpretacija. Tačiau jei tomografija buvo atlikta anksčiau, šį rezultatą būtina turėti su savimi

Prieš pradėdami kompiuterinę tomografiją, būtinai praneškite:

  • nėštumas

Ir jei bandymas atliekamas naudojant kontrastą, papildomai:

  • alergijos atsiradimas po kontrastinių medžiagų ar vaistų vartojimo
  • inkstų liga
  • skydliaukės liga
  • polinkis kraujuoti

Kompiuterinė tomografija - tyrimo eiga

Atliekant tomografiją nereikia nusirengti, tačiau būtina išimti visus metalinius daiktus (auskarus, sagtis, laikrodžius), įskaitant ir telefono bei piniginės atsikratymą, nes jie ženkliai iškreipia vaizdą. Tomografijos metu tiriamasis nejudėdamas guli ant siauro, stumdomo stalo ir palaipsniui juda į tunelį. Tyrimą atliekantis asmuo pateikia nurodymus, kaip elgtis, pvz., kvėpuoti, o svarbiausiais momentais rekomenduojama sulaikyti kvėpavimą.

Rekomendacijų laikymasis sutrumpina tyrimą, o tada gauti vaizdai yra daug geresnės kokybės

Šiuo tikslu daugumoje įrenginių yra įrengta domofonas, t.y. paprastas balso ryšio tarp paciento ir tyrimą atliekančio asmens būdas arba šviesos diodai, kurie užsidega, kai pacientas turi sulaikyti kvėpavimą. Apžiūros metu galimas nuolatinis tiriamojo kontaktas su tyrėju, būtinas esant nerimą keliančius simptomus

Turėtumėte nedelsiant pranešti apie viską, dėl ko nerimaujate: staigūs simptomai (pvz., klaustrofobija), bet kokie simptomai po intraveninės kontrastinės injekcijos (dusulys, pykinimas, veido patinimas).

Kompiuterinė tomografija – kiek tai trunka?

Tomografija paprastai trunka nuo kelių iki kelių dešimčių minučių, priklausomai nuo tiriamos srities apimties. Tačiau verta rezervuoti daugiau laiko, nes priklausomai nuo srities ir tyrimo tipo, viešnagė studijoje gali trukti nuo pusės iki daugiau nei 3 valandų

Po tomografijos nėra jokių kontraindikacijų vairuoti automobilį, nebent jos metu buvo naudojami raminamieji ar bendroji nejautra. Ambulatorinės apžiūros rezultatas išduodamas po kelių dienų, jei tai apžiūra gulint ligoninėje, daug greičiau. Aprašymas turi būti parodytas siuntusiam gydytojui ir jis tinkamai jį išaiškins.

Reikėtų atsiminti, kad atlikę kontrasto testą, keletą dešimčių minučių praleiskite prižiūrint personalui, kad įsitikintumėte, jog tai nesukėlė rimtų neigiamų padarinių.

Kompiuterinė tomografija - tyrimo saugumas

Pati tomografija yra neskausminga, saugi ir nekelia jokios rizikos, susijusios su tyrimu. Susirūpinimas dėl radiacijos poveikio paprastai apima susirūpinimą dėl kancerogeniškumo. Kaip minėta anksčiau, KT nėra vienintelis spinduliuotės š altinis, o tomografo skleidžiama dozė yra nedidelė, palyginti su spinduliuote, kurią sugeriame iš kitų š altinių.

Todėl manoma, kad bandymo metu adsorbuota dozė nėra kenksminga,tuo labiau, kad šiuolaikiniai aparatai jį modifikuoja taip, kad spinduliuotė būtų kuo mažesnė. Be to, atliekant testą, būtina vadovautis ALARA principu (kiek pagrįstai įmanoma), kuris sako, kad reikia naudoti mažiausią dozę, kuri suteikia tinkamą vaizdą.

Kartais taip pat turime galimybę atlikti HRCT (didelės skiriamosios gebos tomografiją) arba mažos dozės KT, kurios papildomai sumažina radiacijos poveikį.

Jei tai nėra absoliučiai būtina, testo nereikėtų kartoti per dažnai

Atliekant kontrastinį tyrimą labai retai pasireiškia negalavimai ir tai gali būti komplikacijų priežastimi. Dažnas šilumos požymis po kontrastinės medžiagos vartojimo yra normalus ir nekelia susirūpinimo.

Šalutinis poveikis yra:

  • patinimas,
  • odos paraudimas,
  • bėrimas,
  • vėmimas,
  • silpnumas,
  • dusulys,

Apie kiekvieną iš jų reikia nedelsiant pranešti, išimtiniais atvejais gali sumažėti kraujospūdis ar net ištikti anafilaksinė reakcija. Tomografija gali būti atliekama bet kuriame amžiuje, tačiau nėščioms moterims jos daryti negalima, nes tai gali sukelti kūdikio apsigimimus. Testo reikėtų vengti moterims antroje mėnesinių ciklo pusėje, kurioms buvo galimybė pastoti.

Lankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Kategorija:

Tyrimai