Vėjaraupiai nėštumo metu kelia grėsmę ir nėščiajai, ir vaisiui. Sunkiausia raupais sergančios nėščiosios komplikacija – plaučių uždegimas, mirštamumas siekia 2 procentus. Vaikui gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Kokią kitą riziką nėštumo metu sukelia vėjaraupiai motinai ir vaisiui? Ar nėščios moterys gali būti paskiepytos nuo vėjaraupių?

Nėštumo vėjaraupiai , laimei, yra ypač reti – manoma, kad nėščių moterų, užsikrėtusių ir atsparių raupų virusui, procentas siekia 95 procentus. Tai gera žinia, nes vėjaraupiai nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų ir sveikatos problemų tiek kūdikiui, tiek mamai.

Nėštumo metu vėjaraupiais gali sirgti tos būsimos mamos, kurios vaikystėje nesirgo šia liga, nebuvo skiepytos ir jau turi mažų vaikų. Lenkijoje įpareigojama nuo raupų skiepyti vaikus, kurie lankosi lopšeliuose ar vaikų būreliuose, nuo raupų rekomenduojama skiepyti ir planuojančias pastoti ir anksčiau nesirgusias moteris.

Nepaisant to, ligų atvejų vis dar pasitaiko – tačiau vėjaraupiais serga ne daugiau kaip 3 iš 1000 nėščiųjų. Ši nėščiųjų liga yra daug sunkesnė nei kitų suaugusiųjų. Vaisiaus raupų infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant mirtį.

Vaisius vėjaraupių virusu gali užsikrėsti tik nuo sergančios mamos, jei mama sveika, vaikas taip pat yra tikras. Todėl, jei nėščia moteris vaikystėje sirgo vėjaraupiais arba yra paskiepyta, o vyresnis vaikas serga, užsikrėtimas nebus.

Raupai nėštumo metu: ligos eiga

Virusas, sukeliantis raupusVaricella zoster virusas(VZV) nėščia moteris gali užsikrėsti oro lašeliais. Viruso inkubacinis laikotarpis yra iki 21 dienos, paprastai apie 2 savaites. Raupai pasireiškia kaip niežtintis bėrimas, prieš kurį gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, pilvo skausmas ir silpnumas – šie simptomai gali pasireikšti likus dviem dienoms iki pirmųjų išsiveržimų.

Bėrimas pasireiškia keliais paūmėjimais per ateinančias kelias dienas. Dažniausiai pirmiausia atsiranda ant veido, plaukuotos odosgalvą ir liemenį, tada ant galūnių. Pakitimai yra kitokio pobūdžio – nuo ​​dėmių iki gabalėlių, pūslelių, pustulių, o vėliau – nuospaudų. Nėščia moteris, užsikrėtusi raupais, gali užkrėsti kitus likus dviem dienoms iki bėrimo atsiradimo, kol pūslės išdžius.

Raupai nėštumo metu: raupų gydymas nėštumo metu

Būsima mama, kuri vaikystėje nesirgo raupais arba nėra jais skiepyta ir įtaria, kad galėjo užsikrėsti, pavyzdžiui, nuo sergančio vaiko, turėtų kreiptis į gydytoją kuo greičiau. Rizika susirgti yra didžiausia, kai serga šeima arba tiesioginis kontaktas „akis į akį“ su sergančiuoju truko ilgiau nei 5 minutes.

Gydytojas nusprendžia, ką daryti toliau, dažniausiai remdamasis pokalbio metu surinktais duomenimis. Dažniausiai besilaukiančioms mamoms, sergančioms raupais, per 96 valandas nuo numanomo užsikrėtimo, siekiant palengvinti simptomus ir išvengti motinos komplikacijų, skiriamas VZIG (varicella zoster imunoglobulinas) imunoglobulinas nuo vėjaraupių viruso. Tačiau šis imunoglobulinas neapsaugo vaisiaus.

Nėščiosioms, kurioms pasireiškia vėjaraupių simptomai, skiriamas antivirusinis vaistas acikloviras, kuris palengvina ligos eigą ir simptomus.

Jei atsiranda dusulys, hemoraginis bėrimas ar neurologiniai simptomai, būtina hospitalizuoti.

Simptominis nėščių moterų raupų gydymas – tai maksimalaus komforto suteikimas ir simptomams palengvinti vartojami vaistai. Paracetamolis yra karščiavimą mažinantis ir analgetikas, kuris pirmiausia pasirenkamas nėščioms moterims. Norint sumažinti niežulį, negalima naudoti miltelių ir trintuvų, nes jie padidina bakterinių odos infekcijų riziką. Tačiau galima vietiškai tepti niežulį mažinančius preparatus

Raupai nėštumo metu: komplikacijos motinai

Nėščiųjų vėjaraupių eiga yra daug sunkesnė nei kitų suaugusiųjų. Tai taip pat gresia daugybės komplikacijų ir net motinos mirtimi.

Dažniausios nėščių moterų raupų komplikacijos yra šios:

  • pneumonija
  • hepatitas
  • encefalitas
  • antrinė bakterinė odos bėrimų infekcija
  • meningitas
  • Guillain-Barry sindromas
  • skersinis mielitas
  • galvinių nervų paralyžius
  • akių tinklainės uždegimas

Apskaičiuota, kad plaučių uždegimas yra raupų komplikacija mažiausiai 10% respondentų. nėščios moterys, sergančios juo – jo simptomai daugiausia yra dusulys, ypač fizinis dusulys, taip pat sausas kosulys ir karščiavimas.

Raupai nėštumo metu: komplikacijos kūdikiui

Raupai innėštumas taip pat sukelia daugybę komplikacijų vaisiui. Susirgimas pirmąjį trimestrą yra susijęs su didesne persileidimo, vaisiaus mirties ir net įgimtų vėjaraupių rizika.

Jei motina suserga po 20 nėštumo savaičių, pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui gali išsivystyti juostinė pūslelinė, kuri yra susijusi su pirmine vidine vaisiaus infekcija. Motinos užsikrėtimas kelias dienas prieš gimdymą ir kelias dienas po gimdymo gali sukelti naujagimiui sunkią generalizuotą VZV infekciją, dėl kurios naujagimis gali net mirti.

Todėl vaisiaus būklę būtina stebėti privalomai. Pagrindinė priemonė – 18 ir 28 savaičių ultragarsinis tyrimas, kurio metu gydytojas patikrina, ar vaisiui nėra būdingų įgimtų vėjaraupių simptomų. Vaisiaus infekciją taip pat galima diagnozuoti serologiniais virkštelės kraujo tyrimais, paimtais vieno iš invazinių prenatalinių tyrimų – kordocentezės metu.

Kaip atrodo vėjaraupiai? Bėrimas su raupais [NUOTRAUKOS]

Žiūrėkite 7 nuotraukų galeriją

Įgimto raupų sindromo simptomai

Dažniausi įgimtų vėjaraupių simptomai:

  • mikrocefalija
  • atrofiniai odos pakitimai
  • nepakankamas smegenėlių išsivystymas
  • hidrocefalija
  • smegenų kalcifikacija
  • regos nervo atrofija
  • mikroftalmija (t. y. mažos akys)
  • tinklainės uždegimas
  • anisocoria (t. y. netolygus vyzdžio plotis)
  • katarakta
  • sensomotorinio vystymosi slopinimas
  • nepakankamas galūnių išsivystymas arba deformacija
  • išangės sfinkterio ir šlapimo pūslės sfinkterio disfunkcija
  • odos randai

Įrodyta, kad motinų, kurioms perinataliniu laikotarpiu buvo VZV infekcijos požymių, bet kurioms nepasireiškė įgimtų anomalijų, vaikai vystėsi panašiai kaip vaikai, kurių istorija neapkrauta.

Juostinė pūslelinė nėštumo metu: ar tai taip pat rimta kaip vėjaraupiai?

Juostinę juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas, kaip ir raupai, tačiau juo serga žmonės, kurie sirgo raupais. Susirgus vėjaraupiais virusas lieka ramybės ganglijose. Esant susilpnėjusiam imunitetui, infekcija vėl suaktyvėja ir atsiranda odos pažeidimų, apsiribojančių tam tikru dermatomu, t. y. odos plotu, kurį inervuoja šis vienas stuburo nervas. Tai nekenkia vaisiui, nes antikūnai jau yra tiek motinoje, tiek vaisiui.

Kategorija:

Nėščiųjų tyrimai