Vienatvė yra socialinis reiškinys, kuris pastaruoju metu sparčiai plinta. Vienatvė dažniausiai buvo siejama su senatve, gedulu ar kartais išėjimu į pensiją. Kai kurie žmonės, negalvodami išgirdę šūkį „vienatvė“, mintis nukreipia į ilgus metus santykius bandančius užmegzti žmones, tačiau atsisakę kliedesių stereotipų ir pažvelgę ​​į tai, kaip iš tikrųjų atrodo vienatvė, galime nustebti. Taigi perskaitykite, kas yra vienatvė ir sužinokite, kaip su ja susidoroti.

Kas yra vienatvė?

Vienatvėpagal apibrėžimą yra būsena, kai jaučiame artimų santykių trūkumą, ji trikdo mūsų saugumo jausmą, tuo pačiu paveikdama daugelį psichinio ir fizinio gyvenimo sričių. Vienatvė paliečia ir jaunus, ir senus, tuos, kurie ieško savo antrosios pusės, tačiau vienatvė santuokoje taip pat nėra naujiena.

Kam gresia vienatvė?

Ir labai drovūs žmonės, ir tie, kurie savo energija baugina aplinką, susiduria su vienatve. Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nėra su kuo pasikalbėti, jiems trūksta santykių, kuriuose galėtų jaustis laisvai ir saugiai.

Viena vertus, naujų technologijų dėka galime susirasti daug draugų ir palaikyti santykius su artimaisiais per atstumą, kita vertus, pasirodo, kad naujosios technologijos yra tik pakaitalas, iliuzija tai nereiškia tikro buvimo santykių jausmo.

Naujos technologijos palengvina santykių kūrimą ir palaikymą, tačiau jos nesudaro jų pagrindo.

Vienatvė pagal pasirinkimą

Vienatvės nereikėtų painioti su nepriklausomybe. Ne kiekvienas vienas gyvenantis žmogus yra vienišas. Yra grupė žmonių, kuriems reikia mažiau užmegzti artimus santykius nei likusiems gyventojams. Jų „vienatvė“ turi mažai ką bendro su vienišumo jausmu.

Jie pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris jiems patogiausias. Šios grupės atveju bandymai kovoti su vienatve gali būti nesėkmingi, nes tai neturi nieko bendra su jų tikruoju socialinės stimuliacijos poreikiu. „Tariamos vienatvės“ situacija jiems patogi ir niekas neturėtų bandyti kištis į ją jėga.

Vienatvė yra ne gyvenimo vienam, o psichinės būsenos reikalas. Mes taip pat galime jausti, kai esame santykiuosevienišas.

Vienatvė

O kaip vienatvė yra vienišam? Vieno sąvoka, taip populiari jau kurį laiką, yra atsakas į besikeičiantį pasaulį ir socialinę sistemą. Nebuvimas prievartos kurti šeimą iškart sulaukus pilnametystės, globalizacija ir didėjančios individo raidos galimybės skatina gyventi vienam, ypač tarp jaunimo.

Būti vienišam, jei tai yra sąmoningo pasirinkimo rezultatas, o ne priedanga drovumui, nerimui ir pan., gali būti labai naudingas etapas vystymosi požiūriu. Laikas tyrinėti savo sugebėjimus ir poreikius, peržengti komforto zoną ir įgyti patirties gali būti turtas, kurį įnešime į santykius, jei tam tinkamas laikas.

Vienatvė santykiuose, santuoka

Kartais, nepaisant gyvenimo ilgalaikiuose santykiuose, jaučiamės vieniši, nesuprasti ir netekę paramos. Kiekvienas santykis turi savo dinamiką, o vienas po kito einančius etapus patiriame skirtingu intensyvumu.

Tačiau kai vienatvės jausmas tampa kasdienybės dalimi ir santykiai pradeda dominuoti, verta pagalvoti apie pokyčius. Atidžiau pažvelgus į savo poreikius, nuoširdus pokalbis ar partnerio terapija gali būti labai naudinga.

Nepaisant skirtingų vienišumo variantų, žmonės, kuriems vienatvė yra neigiama patirtis, patiria daug pasekmių. Negalima paneigti, kad vienatvės poveikis psichofizinei būklei yra didelis.

Jo ilgaamžiškumas gali būti siejamas su prislėgta nuotaika, nerimo jausmu ar net somatiniais negalavimais. Žmonės, kenčiantys nuo vienatvės, dažniau turi sveikatos problemų, sunkiau išgyvena krizines situacijas.

Kaip susidoroti su vienatve?

Jei dėl kokių nors priežasčių, nepaisant jūsų valios ir pastangų, jums dar nepavyko sukurti svajonių santykių, verta pasirūpinti kitais santykiais. Šeima, draugai, artimi ir tolimi pažįstami taip pat yra santykiai, kurie praturtina, didina saugumo ir artumo jausmą.

Įsitraukimas į tokio tipo santykius yra socialinis mokymas, bet taip pat sukuria galimybę sutikti ką nors naujo, ką nors, kas gali tapti artimu.

Dažnai vienatvės jausmas taip susiaurina mūsų regėjimo lauką, kad pradedame jausti, jog jei nesame santykiuose, negalime būti laimingi arba kad nesame verti laimingų santykių.

Raginu jus užduoti sau kelis klausimus:

  • Ar turiu likusį gyvenimą kabinti ant kaiščio, kol surasiu antrąją pusę? Išsaugoti savo gyvybę vėlesniam laikui?
  • Ar turėčiau atsisakyti džiaugsmo, patirties ir tobulėjimo, kol būsiu su kuo nors?
  • Coverčia mane jaustis pilnaverčiu, laimingu žmogumi?
  • Kai patiriu džiaugsmingų akimirkų, nors būnu vienas?
  • Kur yra mano savigarbos š altiniai?
  • Kas verčia mane jaustis vertingu žmogumi?

Atlikę trumpą „apžvalgą“, galite pastebėti, kad be santykių ar nebuvimo, gyvenimas turi daug džiaugsmo, pasitenkinimo ir pilnatvės sričių. Esmė yra ne sumenkinti vienatvės jausmą, o padaryti jį tikru.

Ar galite apsimesti, kad jums pasisekė?

Apsimesti, kad esame laimingi, kai nesame, yra bloga idėja, tačiau gerovės jausmą padaryti priklausomą nuo šeiminės padėties taip pat nėra gerai. Kai vienatvę sukelia mylimo žmogaus netektis, verta skirti laiko. Patirkite savo vienatvę, „būkite joje“ ir patirkite viską, ką ji atneša su jumis.

Praradimo jausmas turi visiškai atsigauti, kol grįšime į pusiausvyrą ir galimą norą užmegzti santykius. Dažnai atsitinka taip, kad sielvartas, pyktis ir pyktis, lydintis praradimo jausmą, pradeda dominuoti mūsų tikrovėje.

Jei tokia būsena tęsiasi ilgai ir, nepaisant bėgančių savaičių ir mėnesių, nejaučiame, kad grįžtame į pusiausvyrą, verta pasinaudoti specialisto pagalba. Gyvenimo draugo netektis yra vienas iš labiausiai stresą sukeliančių įvykių gyvenime, todėl, nepaisant natūralaus organizmo polinkio atsinaujinti, kartais atsitinka taip, kad neapsieinama pas psichologo kabinetą.

Verta žinoti

Kodėl mes nenorime būti vieniši?

Kodėl mums taip svarbu sukurti ilgalaikius, gilius ryšius? Kaip ir į daugumą tokio tipo klausimų, atsakymas yra evoliucija. Anksčiau priklausymas grupei (bandai) turėjo tiesioginės įtakos individo gebėjimui išgyventi.

Tik būdamas didesnės visumos dalimi žmogus turėjo galimybę užtikrinti savo fizinį saugumą, galimybę gauti maisto ir pastogės bei galimybę daugintis ir auginti savo palikuonis.

Ne taip seniai, evoliuciniu požiūriu, vienas homo sapiens buvo pasmerktas mirčiai, kai nusprendė palikti bandą. Iki šiol viena iš populiariausių bausmių buvo izoliavimas ir įkalinimas.

Vienatvė ir su ja susiję neigiami išgyvenimai turėjo būti įspėjamasis signalas žmonėms. Tai yra informacijos dalis: esate per toli nuo bandos arba per toli nuo bandos – tai gali būti pavojinga.

Daugelis evoliucijos dovanų, kurios kadaise išgelbėjo gyvybes šiuolaikiniame pasaulyje, gali sukelti diskomfortą. Tačiau neigiamų vienatvės pasekmių suvokimas gali paskatinti jus rizikuoti ir susikurti savo bandą, kad ir kaip tai atrodytų.

Kaip mėgautisvienatvė?

Nepriklausomai nuo gyvenimo pasirinkimų, kiekvienas kartais jaučiasi vienišas. Ši patirtis niekam nepraeina. Dėl kultūrinių pokyčių vienatvė įgauna įvairių formų, tačiau ją lydinčios emocijos ir kaip ji veikia žmogaus psichofizinę būseną, nepaisant mus supančios realybės, yra vienodos.

Tai, ką su žmogumi daro vienatvė, neturi turėti neigiamų konotacijų. Verta patirti vienatvę, tai gali būti vertinga pamoka, tačiau kai ji pradeda dominuoti visose gyvenimo srityse, tai niekam neduoda naudos. Raginu pabandyti pažvelgti ne tik į savo vienatvę, vertinti jau turimus santykius ir ieškoti pasitenkinimo š altinių visose gyvenimo srityse, ne tik tose, kurios susijusios su santykiais su kitu santykiu.

Jei, nepaisant nepriklausomų bandymų įvesti pokyčius, vis dar esame vieniši, apsilankymas pas specialistą gali būti naudingas. Sąžiningas ir saugus pokalbis apie tai, iš kur kilo vienatvė ir ką su ja daryti, gali duoti vertingų sprendimų.

Kategorija:

Psichologija