Laisvalaikio praleidimas priklauso nuo amžiaus, turto ir socialinių sąlygų. Kai kas mano, kad dabar turime daugiau laisvo laiko nei Lenkijos Liaudies Respublikoje. Jei taip, kaip išnaudojame atostogas ir kokios veiklos yra populiariausios?

Priešingai populiariai nuomonei, Lenkijos Liaudies Respublikos laikais mažiau savo laisvalaikio galėjome skirtišeimai ir poilsiui, nes dirbome 6 dienas per savaitę ir tik karts nuo karto būdavo laisvas šeštadienis . Tačiau buvo ir taip, kad dauguma dirbančiųjų galėjo išvykti dviejų savaičių ar net mėnesio atostogų. Šiandien tai nėra lengva. Dažnai dėl finansinių priežasčių ar bijodami prarasti darbą sutinkame su vis trumpesnėmis atostogomis. Tačiau mes labiau vertiname laisvalaikį ir, kaip rodo tyrimai, vis daugiau išleidžiame tam, kad jis būtų patrauklus.

Kaip leidžiame laisvalaikį? Atostogos priklauso nuo galimybės

Laisvalaikio praleidimo forma priklauso nuo daugelio faktorių, kuriuos tyrinėtojai skirsto į išorinius ir vidinius. Pirmieji yra aplinka (topografija, klimatas, pastato charakteris, bendravimas), elgesio modeliai ir įpročiai. Vidiniai veiksniai yra asmenybės tipas, individualus judėjimo ar kontakto su kitais žmonėmis poreikis. Tai, kaip leidžiame laisvalaikį, lemia ir sveikata, fizinis pasirengimas, amžius, lytis, išsilavinimas, profesija ir, žinoma, finansinė padėtis. Svarbų vaidmenį atlieka šeimos, bendraamžių grupės ar draugų perduodami modeliai. Geriau išsilavinę žmonės laisvalaikiu dažniau eina į kiną, teatrą, koncertuoja ar skaito mėgstamas knygas. Jie taip pat dažniau sportuoja, leidžiasi į keliones.

Kita vertus, vieniši žmonės, nepaisant jų išsilavinimo ir ekonominės padėties, dažniau eina į kiną ir į socialinius susitikimus. Į trumpesnes ar ilgesnes keliones vis dažniau renkasi geriau aprūpinti žmonės, ypač jaunimas. Skurdesnieji savo laisvalaikį daugiausia skiria papildomiems darbams arba apsiriboja pasivaikščiojimais su šeima ir draugais.

Sveikata ir amžius – kiti faktoriai, įtakojantys laisvalaikio panaudojimo formas. Sergantys ar sunkiai judantys žmonės būtinai rinksis ne tokį aktyvų laisvalaikį. Jauni ir sveiki, net neturėdami grynųjų, rinksis kelionę, pažais ar pasivaikščios.

Idėjos, kaip aktyviai leisti laiką su vaiku

Savo pomėgiui skiriame mažiau laiko nei kiti europiečiai

Remiantis CBOS tyrimais, kas trečias lenkas pareiškia, kad per pastaruosius 5 metus sumažėjo jo turimo laisvo laiko kiekis. Tuo pačiu kas ketvirtas iš mūsų teigia priešingai. Profesionaliai dirbantys žmonės turi mažiausiai laiko sau. Ūkininkai ir nuosavą verslą valdantys žmonės prisipažįsta, kad laisvo laiko visai neturi. Respondentai akcentavo, kad jiems labiausiai trūksta laiko miegui, poilsiui, šeimyniniam gyvenimui, kultūrinių poreikių tenkinimui, bendravimui, santykių su artimaisiais puoselėjimui, pokalbiams su vaikais. Moterys namų ruošai skiria 4,45 valandos, o vyrai – 2,22 valandos. Moterys vidutiniškai turi 4,36 val. laisvalaikis, o ponai 5.25. Be to, tyrimai rodo, kad moterų laisvalaikio kokybė prastesnė nei vyrų, nes moterys retkarčiais turi nutraukti poilsį, kad pasirūpintų kokiais nors buitiniais reikalais.

Palyginti su kitais europiečiais, mažiau laiko skiriame pomėgiams ir daugiau laiko bendravimui. Natūralu, kad socialiai aktyviausi žmonės yra nuo 15 iki 24 metų amžiaus. Įdomius ryšius tarp norų, susijusių su laisvalaikio praleidimo būdu ir realybe, parodė 2010 m. CBOS tyrimas.

Kas trečias laisvalaikiu televizorių žiūrintis žmogus mieliau eitų į užeigą, diskoteką, išvyktų į kelionę už miesto ribų, bet ne. Kas įdomiausia, tai ne visada susiję su pinigų trūkumu – dažniau su įpročiu pasyviai leisti laisvalaikį. Šis reiškinys paaiškinamas ir tuo, kad televizoriaus žiūrėjimą galima derinti su vakarienės gaminimu, lyginimu, pokalbiais su artimaisiais. Tokia laisvalaikio veikla nereikalauja jokių pastangų ar planavimo.

Kaip leidžiame ilgus savaitgalius?

Millward Brown SMG / KRC tyrimas (2012 m. gegužės mėn.) rodo, kad lenkai laisvalaikį leidžia lauke. Neatsiejama ilgųjų savaitgalių dalis – kepimas ant grotelių, savo šalininkų tarp 81 proc. Polių. Kepant dešreles ar mėsą ant laužo, reikia gerti alkoholį – dažniausiai alų, rečiau – stipresnius gėrimus. Ką dar veikiame kepsnių metu? Kartais žaidžiame su vaikais, fotografuojamės, bet dažniausiai gulime ant gultų ar hamakuose.

Norime išmokti naujų įgūdžių atostogų metu, o ne žiūrėti televizorių

Sistemingai auga būrys jaunų žmonių, švenčiančių savo laisvalaikį ir norinčių jį praleisti atitrūkę nuo kasdienių pareigų. Lenkai vis dažniau iš vasarnamių išima televizorius ir pakeičia juos įdomia skaitymo medžiaga. Kitas reiškinys – naujų įgūdžių įgijimas laisvalaikiu, savęs tobulinimas. Ir tai ne apiedalyvauti kursuose ar paskaitose, o tiesiog stebėti pasaulį.

Išvykimas ar išvykimas iš namų?

43 proc Lenkai prisipažįsta, kad jei galėtų, visada atostogautų užsienyje. Tačiau realybė tokia, kad 1 iš 10 žmonių pasirenka keliauti. Paprastai tai yra aukštąjį išsilavinimą turintys ir daug uždirbantys žmonės, galintys sau leisti ilgesnį nebuvimą darbe.

Tačiau šalyje yra ir ištikimų atostogų šalininkų. Verta pridurti, kad daugelis lenkų nenoriai atostogauja. Neretai to priežastis – pinigų kelionei trūkumas, o atostogos, praleistos namuose, vargu ar patraukli atostogos. Be to, 2010 m. 1,2 mln. lenkų per savo atostogas (GUS) ėmėsi papildomo darbo, kad užpildytų namų biudžeto skyles.

Ar galime pailsėti? Tiesa, 81 proc. Lenkai žino, kad atostogos skirtos poilsiui, o ne darbui, bet vis tiek kas penktas žmogus negali atitrūkti nuo darbų. Taip yra dėl daugelio priežasčių. Kartais jie patiria spaudimą iš savo viršininkų, o kartais tai yra asmeninis noras parodyti išskirtinį įsipareigojimą įmonės gyvenime.

Poilsis turėtų trukti mažiausiai 3 savaites

Tarp dirbančiųjų 23 proc norėtų mėnesio atostogų. Deja, tarp lenkų vis labiau paplitusi praktika pasinaudoti kelių dienų poilsiu, kuris mažai duoda. Psichologų ir gydytojų teigimu, poilsis, suteikiantis tikrą fizinių ir psichinių jėgų atkūrimą, turėtų trukti 3 savaites. Na, svajok apie gerą dalyką.

Svarbu

Laisvalaikio veikla

CSO tyrimas rodo, kad statistinis ašigalis kiekvienai dienai skiria:

  • 2 val 50 minučių televizoriaus žiūrėjimui ir spaudos skaitymui;
  • 1 valanda 10 minučių socialiniam gyvenimui;
  • 23 min. sportui, kurį taip pat laikome pasivaikščiojimu;
  • 16 minučių pomėgių ir aistrų įgyvendinimui;
  • 13 min religinei praktikai, savanorystei.
mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija