PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Karas, gaisrai, potvyniai, teroristiniai išpuoliai – tai trauminės situacijos, sukeliančios didžiulę įtampą žmogaus kūne. Paprastai jie yra tokie stiprūs, kad jų poveikis neigiamai veikia organizmą daugelį metų. Norint grįžti į emocinę ir fizinę pusiausvyrą, nepakanka psichoterapijos. Būtina dirbti su pačiu kūnu ir taikyti įtampos atleidimo metodus, tokius kaip TRE metodas

Kaip atsiranda trauma?

Trauma – tai situacijos, kai mūsų gyvybei ir sveikatai kyla tiesioginis pavojus, taip pat pažeidžiamas mūsų kūno fizinis vientisumas, išgyvenimas.

Vadinamoji „Didžioji trauma“ apima visus įspūdingus įvykius, tokius kaip:

  • karas,
  • teroristinių išpuolių,
  • seksualinių nusik altimų, pvz., išžaginimas,
  • nusikalstamos veikos,
  • automobilio ar lėktuvo avarijos,

ir mažesnės traumos (taip pat ir tos, kurios palieka pėdsaką žmogaus psichikoje) apima:

  • informacija apie sunkią ligą – tavo ar mylimo žmogaus,
  • skyrybos,
  • vaikystės nepriežiūra,
  • apleidimas vaikystėje,
  • atleidimas ir pan.

Ar tam tikra situacija taps trauma ir grįš pas mus košmaruose ar dienos metu vadinamųjų prisiminimų pavidalu, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant apie tai, kaip mūsų smegenys apdoroja pateiktą informaciją ir tada atpažįsta, ar ne, konkreti situacija kelia grėsmę mūsų egzistavimui.

Kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją? Trumpai tariant, bet kokia informacija, kuri pasiekia mūsų smegenis, turi keliauti keturiais kanalais.

Pirmajame iš jų vyksta visiškai objektyvus informacijos apie konkretų įvykį registravimas. Tai galima palyginti su kameros įrašymo įvykio duomenimis, matome tik faktus be jų įvertinimo.

Kitame kanale, kuris yra limbinės sistemos dalis, jau atsiranda specifinės emocijos: kažkas gali būti laikoma maloniu ar nemalonu, džiaugsmingu ar nemalonu ir pan.

Kitas kanalas, taip pat limbinėje dalyje, bet kitoje jos dalyje, yra sritis, kurioje atliekamas įvertinimas. Jei smegenys taip nuspręsduotas įvykis kelia grėsmę, pavyzdžiui, mūsų gyvybei, siunčia signalą nervų sistemai ir sutrinka simpatinė sistema, paruošia mus kautis ar bėgti. Jei jis nustato, kad nieko panašaus nevyksta, mes liekame atsipalaidavę.

Ketvirtajame kanale (prefrontalinėje žievėje) duotas įvykis yra „verbalizuojamas“, apie jį galime papasakoti vėliau ir padaryti išvadas ateičiai. Kai susiduriame su įprastu, netraumuojančiu įvykiu, mūsų smegenys gali integruoti informaciją apie tam tikrą įvykį ir atkurti ją chronologiškai per vėlesnius kanalus.

Tačiau kai susiduriame su traumomis, informacija nėra integruota ir smegenys parodo įvykį fragmentiškai (dažniausiai emocingai), atskleidžiant jį kaip momentines praeities situacijos nuotraukas, kurios sukelia įtampą kūne, tarsi trauminis įvykis įvyko čia ir dabar.

Nors kiekvienas iš mūsų gali susidurti su traumuojančia situacija, ne kiekvienas turi patirti traumos padarinius. Viskas priklauso nuo individualaus polinkio į stresą, šeimos istorijos, liudininkų reakcijos ar aplinkos, kurioje gyvename. Tai taip pat susiję su mūsų pasaulėžiūra ir ankstesne gyvenimo patirtimi.

Psichinis ir fizinis traumos poveikis

Trauma palieka pėdsaką žmogaus kūne. Visų pirma, nuolatinė įtampa organizme sukelia: galvos, pilvo, nugaros skausmus. Labiausiai kenčia juosmens sritis, nes čia kaupiasi įtampa: kai bijome, susigūžtame, o tai įtempia apatinius stuburo raumenis.

Smurto aukos labai dažnai taip pat turi atminties problemų ir kenčia nuo psichogeninės amnezijos, kuri taikoma konkrečiai situacijai. Tai yra apsauginis smegenų mechanizmas, neleidžiantis joms sugrįžti prie trauminių įvykių. Tiesiog nesugebėjimas prisiminti to, kas buvo anksčiau, turi ir kitą medalio pusę: trukdo atsiminti apskritai.

Traumą patyręs žmogus nesąmoningai įdeda daug pastangų, kad neprisimintų nemalonaus įvykio. Po kurio laiko tai išsekina jo psichiką, nes tai nenatūralus reiškinys. Priešingas patirtos traumos poveikis gali būti hipermnezija, tai yra įkyrus žiaurių, skaudžių įvykių prisiminimas, kuris pasirodo košmaruose arba netikėtomis akimirkomis grįžta prisiminimų pavidalu.

Trauminiai įvykiai palieka gilų pėdsaką psichikoje, nes labai dažnai griauna dabartinį požiūrį į pasaulį ir save. Jei iki šiol tikėjome, kad pasaulis yra saugus ir kad žmonės yra geri, tai ribinis įvykis, pavyzdžiui, išpuolis, privers mus prarasti pamatusmūsų pasaulėžiūra. Tai, kuo tikėjome, yra nugriauta ir mes turime atkurti savo pasaulėžiūrą.

Be to, staigūs, baisūs įvykiai susiduria su tuo, kaip mūsų „tikrasis aš“ yra susijęs su „idealiuoju aš“ (ty savo įvaizdžiu, kokį norėtume matyti save). Jei, pavyzdžiui, kas nors laikė save drąsiu, o užpuoliko baimės situacijoje neapgynė savo draugo, tai jis nesugeba integruoti informacijos apie save (kad jis bailys). Tai kertasi su jo paties įvaizdžiu ir sukuria vidinį konfliktą.

Traumos poveikis yra potrauminio streso sutrikimas, susijęs su depresijos padažnėjimu, stimuliuojančių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu bei dažnesniu generalizuoto nerimo sutrikimu. Be to, jis paveikia daugiau kompulsinių-obsesinių epizodų, panikos priepuolių, nuotaikos sutrikimų.

Kas yra TRE metodas?

TRE yra kūno įtampos išlaisvinimo metodas, kurį išrado Davidas Berciela. Tai buvo karys, kuris po daugelio metų karo patirties negalėjo išsivaduoti iš to laikotarpio traumų. Jam buvo sunku reguliuoti savo emocijas, nes arba per daug jas slopino, arba staiga sprogo. Tada jis nuėjo pas terapeutą, kuris specializuojasi dirbant su kūnu - Aleksandrą Loweną. Ten jis sužinojo apie pratimus, kurie padėjo atsikratyti kūno įtampos. Tačiau jie nebuvo būtent tai, ko jis ieškojo.

Lowenas atitirpino „paciento“ kūną atlikdamas atitinkamus pratimus, kad jis galėtų pajusti savo emocijas ir jas įveikti psichoterapijos metu. Tačiau Berceli ieškojo greitesnio metodo, kuris padėtų fronto kariams atsikratyti nereikalingos kūno įtampos. Jis pastebėjo, kad atlikdamas drebėjimo pratimus kūnas greičiausiai paleidžia.

Tada jis prisiminė, kad anksčiau matė šį drebėjimą vaikams, kurie per karą, netrukus po bombardavimo, drebėjo ir po drebėjimo vėl džiaugsmingai bėgiojo. Suaugusiesiems tokio elgesio nebuvo, jie užšaldė emocijas, neleisdami kūnui atsikvėpti po grasinimo. Štai kodėl vėliau jiems skaudėjo pilvą, nugarą ar miego sutrikimus – organizmas bandė kažkur išmesti susikaupusią įtampą.

Berceli sugalvojo darbo su kūnu metodą, pagrįstą tik drebėjimu, nes tai yra natūralus visų žinduolių įtampos atleidimo mechanizmas. TRE metodo autorius pastebėjo, kad, pavyzdžiui, gamtoje gyvenantys gyvūnai, patekę į saugią vietą pabėgę nuo pavojaus, pradeda drebėti ir tada sklandžiai pereina prie normalaus funkcionavimo. Tas pats pasakytina ir apie naminius gyvūnus.

Kai grįžus išvizitai pas veterinarą nušals jų kūną, nes jie jausis saugūs pažįstamuose keturiuose kampuose, pradeda drebėti. Tada jie funkcionuoja normaliai, lyg nieko blogo jiems neatsitiktų. Tą patį Berceli efektą, kurį jis norėjo pasiekti žmonėms.

TRE metodas visų pirma susideda iš daugybės pratimų, kurie turėtų priversti kūną natūraliai drebėti, o tai savo ruožtu leidžia atsipalaiduoti fascijai ir raumenims ir taip sureguliuoti emocijas. Šis metodas negali būti naudojamas kaip atskiras traumų gydymo metodas.

Tai visada turi eiti koja kojon su psichoterapija ir kitomis gydytojų ir specialistų rekomenduojamomis terapijomis. Tačiau tai yra geras pagrindas dabartinei įtampai, kurios dėka jos nesikaupia organizme ir nedaro įtakos fiziniam organizmo funkcionavimui, o taip pat sumažina neigiamo psichologinio poveikio, pvz., staigių poveikių, riziką. protrūkiai arba agresyvus elgesys.

TRE – vienas ar prižiūrimas teikėjo?

Daugelis žmonių svarsto, ar gali patys pradėti naudoti TRE techniką. Atsakymas nėra vienareikšmis. Visada geriau pradėti jį prižiūrint patyrusiam treneriui, kuris išmokys mus paleisti kūną ir vienu metu sumažinti drebulį, kad neišsigąstume dėl pojūčių, sklindančių iš kūno.

Be to, pirmasis kontaktas su TRE ir įtampos išlaisvinimo išgyvenimas gali būti susijęs su staigių emocijų išvarymu – kai kas gali verkti, kažkas jaustis norėdamas rėkti. Saugioje paslaugų teikėjo, žinančio, kaip pasirūpinti išlaisvintomis emocijomis, aplinkoje lengviau atkurti pusiausvyrą.

Tačiau nesugebėjimas susitikti su treneriu neatmeta galimybės naudoti TRE pratimus namuose. Kai tik jaučiame poreikį tai padaryti, internete paleiskite vaizdo įrašą, kuriame sertifikuotas TRE teikėjas pristato pratimus ir bando juos pakartoti. Per bandymus ir klaidas sužinosime savo kūno reakciją, jos galimybes, sužinosime, kaip galime išlieti emocijas ir atpalaiduoti kūną tada, kai to labiausiai reikia.

Kokie yra pratimai?

Kiekvienas užsiėmimas prasideda pirmiausia atpalaiduojant apatinę kūno dalį, kad viršutinė kūno dalis taip pat galėtų „paleisti“. Labai svarbu dirbti su pėdomis, kurios masažuojamos, pavyzdžiui ridenant teniso kamuoliuką

Kai pajuntame pėdas ir esame tam tikru būdu įžemintos, stovėdami atliekame keletą pratimų, kad sumažintume apatinės kūno dalies įtampą. Kiekvienas turi individualų darbo režimą, todėl neskubėkite ir nekelkite savo kūnui per daug reikalavimų. Jis turėtų atsilaisvinti, todėl nedarykite savęs spaudimo.

Kai stovime po mankštosmažiau įsitempę pereiname prie gulimos padėties pratimų, kuriuose lengviau priversti kūną vibruoti. Būtent tada, pavyzdžiui, gulėdami ant nugaros drugelio pozicijoje, t.y. šiek tiek sulenktomis kojomis, kur keliai atviri, galime gauti norimus drebulius, kurie atpalaiduos visą kūną.

Atpalaiduojantis tremoras kiekvienam vyksta skirtingu tempu, todėl pavyzdinė TRE seanso trukmė prižiūrint teikėjui yra mažiausiai valanda. Turi būti momentas pradiniam, trumpam pokalbiui, o tada švelnus perėjimas prie individualių pratimų. Užsiėmimo metu nereikėtų galvoti apie traumuojančius įvykius, nes tai gali dar labiau nuliūdinti žmogų.

Juk organizmas turi pailsėti ir išmokti savarankiškai reguliuoti nervų sistemą, kad vis lengviau ir greičiau išlaisvintų įtampą. TRE užsiėmimus vedančių žmonių patirtis rodo, kad jau po 3 mėnesių pratimų, atliekamų bent kartą per savaitę, smegenys pamažu išjungia nuolatinius kovos ir skrydžio signalus bei nutildo simpatinę nervų sistemą. Dėl to traumą patyręs žmogus atšaldo savo kūną, o dėl nuolatinės įtampos atsirandantys funkcijų sutrikimai pradeda mažėti.

Kontraindikacijos mankštintis TRE

Nors TRE metodas duoda daug naudos, ne kiekvienas žmogus turėtų eiti į tokio tipo užsiėmimus. Nėštumas yra absoliuti kontraindikacija sportuoti. Be to, TRE pratimų neturėtų atlikti žmonės, sergantys epilepsija, taip pat turintys širdies sutrikimų ar nestabilaus kraujospūdžio.

Pati fiziologija taip pat bus apribojimas:

  • treniruočių negalės atlikti žmonės su kaulų lūžiais,
  • susuktos jungtys,
  • arba iškart po operacijos.

Taip pat kai kurie psichikos sutrikimai, tokie kaip:

  • depresija,
  • šizofrenija,
  • Ar psichozė bus kliūtis mankštintis

Kategorija:

Psichologija