Depresiją lydinčios klaidingos nuomonės apie antidepresantus, baimę ir priežastinės jėgos stoką dažnai trukdo gydyti sergantį žmogų. Depresija gali veiksmingai „išplėšti“ iš gyvenimo, atimti iki šiol atliktus svarbius gyvenimo vaidmenis.
Nuolatinis depresijos temos plėtojimas įvairiais jos aspektais gali padėti ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems, kurie dažnai nesąmoningai paaštrina depresinių sutrikimų problemą.
Redaktorė Marcelina Dzięciołowska kalbasi su psichiatre Jolanta Klemens.
Klaidingas, stereotipinis depresijos suvokimas gali būti artimųjų palaikymo stokos priežastis?
– Jūs palietėte redaktorių prie esminės problemos. Depresija daugelyje sluoksnių vis dar nėra suvokiama kaip liga, todėl šeimos ir draugų įsikišimas yra dienos tvarka: „susiimk“, „susiimk“ ir panašiai.
Šios intervencijos tikrai nepadeda sergančiam depresija
– Priešingai, jie verčia jaustis labiau k alti.
Kaip atskirti periodines nuotaikas nuo depresijos?
- Mes visi patiriame nuotaikos kritimą, įvairias nuolaidas, priklausomai nuo oro sąlygų, moterų mėnesinio ciklo fazės ir su kokiomis gyvenimo situacijomis susiduriame. Jei tai 2-4 dienas trunkanti slogi nuotaika ir po to viskas grįžta į savo vėžes, tai vargu ar depresija. Kita vertus, jei nuotaikos kritimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites – tuomet galime kalbėti apie depresiją. Nors dažnai nuotaikos pablogėjimas ištinka daug anksčiau, mes to netapatiname su liga.
Kodėl?
– Kadangi nuotaikos kritimas nebūtinai turi įvykti. Gali sutrikti miegas, ypač pabudimas naktį. Iš savo patirties dirbant su pacientais žinau, kad dauguma jų nemato miego sutrikimų kategorijoje. Tik paklausus, ar pacientas atsibunda iš miego, jis atsako taip – kelis ar net keliolika ar keliolika kartų per vieną naktį. Tada reikėtų išsiaiškinti, ar po tokio pabudimo ligoniui lengva užmigti, ar išeiti iš lovos.
Ką tada atsakys pacientai?
- Kad jie net kelis kartus atsikeltivonios kambariai. Atkreipkite dėmesį, kad pacientas, kuriam, pavyzdžiui, 36 metai, dar neturi fiziologiškai bėgti į tualetą. Taip pat svarbu, ar grįžęs į lovą pacientas iškart užmiega – daugumai dėl to kyla problemų. Šie pagrindiniai klausimai padeda pacientams suprasti ligos pobūdį. Tai vienas iš dažniausiai nepastebimų simptomų.
Kokie kiti simptomai nėra tokie patys kaip depresija pacientams?
– Kitas simptomas yra psichofizinio efektyvumo sumažėjimas. Pavyzdžiui, lėtesnis pasirodymas darbe, apmąstymas, pakartotinis kažko tikrinimas. Jausmas, kad pacientas nepakankamai atlieka savo darbą, kad nėra nieko verta, kad jis ar ji blogiau pasitenkina būdamas tėvu, o partneris, sergantis depresija, yra labai dažnas. Pacientai dėl to k altina nuovargį.
Toks žmogus pasakys: „Pailsėsiu, pailsėsiu kelias dienas ir viskas grįš į savo vėžes“?
– jei depresija sergantis žmogus sako, kad jam reikia pailsėti, tai gana gerai. Paprastai depresija sergantis žmogus pagalvotų apie atostogas paskutinis, nes jaučia, kad nepateisina lūkesčių, o kadangi nepateisina, tai ir nenusipelno atostogų. Darbe pasiliks ilgiau, nakvos, darbus parsineš namo, bet visa tai labai vidutiniška.
Ar tokia ilgalaikė miego sutrikimų patirtis gali tapti nauja „normalu“ pacientui, kad jis nebesuvoktų to kaip tikros problemos?
– tiksliai. Depresija vystosi lėtai, neatsiranda per naktį. Žmonės naudojasi savo gebėjimu prisitaikyti prie sudėtingų situacijų.
Ar artimas partneris gali pastebėti, kad kažkas negerai su kitu asmeniu?
– Signalas, kad vyksta kažkas ne visai gero, gali būti, pavyzdžiui, tai, kad du žmonės santykiuose pradeda atitrūkti. Viena iš jų gali nenorėti kalbėti, būti nuolat pavargusi arba mesti iki šiol patikusią veiklą. Dingsta ir seksualinė sfera, kuri kartais sukelia sveiko partnerio įtarimų dėl išdavystės.
Ką tokiu atveju daryti?
– Jums tereikia paklausti savo partnerio, kaip jam sekasi ir kuo galite jam padėti. Šis klausimas „kaip jautiesi“ suteikia pagrindą pokalbiui. Problemos pastebėjimas suteikia erdvės atsiverti žmogui, kuris vien dėl depresijos jaučiasi k altas, kad neatlieka nė vieno vaidmens.
Šis pokalbis gali būti ypač sunkus, jei partneris iš tikrųjų yra prislėgtas ir patiria anhedoniją
– Kartais depresija diagnozuojama tokioje stadijoje, kad sunku bet kokiu būdupadėti.
Ką galime padaryti kaip giminaičiai, šeima?
– Pirmiausia kreipkitės pagalbos į psichiatrą. Tai liga kaip ir bet kuri kita, o ligai gydyti reikia gydytojo – žmogaus, baigusio medicinos studijas. Tolimesniame procese galime kreiptis pagalbos į psichologą, tačiau pradžioje tai turi būti psichiatras, su kuriuo reikia pristatyti problemą ir aptarti pagalbos formas. Esant tokiai situacijai, psichiatras dažniausiai lieps mylimam žmogui atvesti į kabinetą sergantį žmogų.
Tai tikriausiai nėra lengva užduotis. Kaip pasakyti mylimam žmogui, kad jis kreiptųsi į psichiatrą? Juk galime išgirsti: „Ar manai, kad aš išprotėjau?“
- Deja, tokios bendros idėjos yra paplitusios visuomenėje. Čia reikalingas labai aukštas empatijos, subtilumo ir supratimo lygis. Kaip žmonės, mes esame vientisi – neįmanoma atskirti kūno nuo galvos, nuo emocijų, nuo psichikos. Emocijos yra tai, ko negalite pamatyti iš pirmo žvilgsnio. Mes negalime jų išmatuoti, bet jie daro didelę įtaką mūsų veikimui. Savo pacientams tai aiškinu meilės pavyzdžiu, kuri gali pridėti energijos, suteikti sparnus, bet ir atkirsti šią energiją, į kurią organizmas reaguoja lėčiau, mums nesinori nieko daryti. Mūsų galvos centras yra būtinas bendram veikimui.
Tarkime, kad pacientas yra įsitikinęs, kad reikia kreiptis į psichiatrą. Kada priimtas sprendimas pradėti vartoti antidepresantus?
– Jei diagnozuojame depresinius sutrikimus, tai yra farmakoterapijos įgyvendinimo sinonimas. Depresija labai klastingu būdu išplėšia žmones iš savo gyvenimo. Jei pacientas netenka gyvybiškai svarbių vaidmenų, nėra prasmės laukti farmakoterapijos, ją reikia pradėti nedelsiant.
Ar pacientai bijo priklausomybės nuo narkotikų?
– tai kelia didžiausią susirūpinimą pacientams. Su tokiu klausimu susiduriama praktiškai kiekvieną pirmą apsilankymą.
Ar ši baimė trukdo pacientams pradėti farmakoterapiją?
– Taip, pacientui daug lengviau pasinaudoti kaimyno patarimu ar pagalba, kuris, pavyzdžiui, rekomenduoja tabletes geresniam miegui. Tačiau tai šiai pacientei skirti vaistai, pritaikyti būtent jai, todėl pasinaudojus šia „kaimyno pagalba“ galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Gydytojas turi įvertinti paciento sveikatą, kokius vaistus jis jau vartoja, kokie simptomai vyrauja sergant depresija, ir tik tada parenka vaistus.
Ar tikrai antidepresantai sukelia priklausomybę?
– Mes esame 21-ajame amžiuje, vaistai psichiatrijoje nepaprastai išsivystė. Su visa atsakomybe galiu pasakyti, kad šiuolaikiniai vaistai vartojami teisingaijie neturi teisės padaryti paciento priklausomą. Vaistai, galintys sukelti priklausomybę, dažniausiai yra senesnės kartos vaistai, bet taip pat ir naujesni, turintys anksiolitinių, raminamųjų ir/ar migdomųjų savybių, skirti trumpalaikiam, trumpalaikiam vartojimui (daugiausia 2-4 sav.). Bet kuris išmintingas psichiatras jums tai pasakys pačioje pradžioje. Antidepresantą galime koreguoti taip, kad pagerėtų miego kokybė, kad nebūtų pabudimų, kad būtų išsaugotos miego fazės, kad pacientas ryte jaustųsi išsimiegojęs ir turėtų energijos veikti. Galime jus užtikrinti, kad jei simptomai, dėl kurių mes skyrėme vaistą, praeina, pacientas gali saugiai nutraukti vaisto vartojimą. Čia nėra priklausomybės.
O kaip dėl kitų rūpesčių? Ar antidepresantai gali pakeisti paciento asmenybę?
- Jokie psichiatrijoje naudojami vaistai negali pakeisti paciento asmenybės, tokios galimybės nėra. Žmogaus funkcionavimui pirmiausia įtakos turi pati liga, todėl gydymo procese siekiame, kad pacientas grįžtų į normalų gyvenimą, pozityvų požiūrį į gyvenimą, norą priimti įvairias gyvenimo problemas. Vaistai problemos nepanaikins, tačiau pagerins nuotaiką ir darbingumą, o tai padės atgauti jėgas susidoroti su problemomis.
Ką daryti, jei pacientas nesijaučia geriau, tarkime, po kelių vaisto vartojimo savaičių?
– Analizuodami paciento sveikatą, išskiriame depresijos šerdį ir depresiją lydinčius simptomus. Labai dažnai šie simptomai yra miego ir valgymo sutrikimai. Negalime visiškai pažadėti pacientui, kad po savaitės pagerės. Atsižvelgėme į tai, kad tai yra ilgalaikis procesas. Po 2-3 savaičių galime tikėtis pastebimo ilgalaikio pagerėjimo, tačiau miego kokybė gali pagerėti greičiau. Labai svarbu, kad pacientas pasitikėtų mumis, kad galime jam padėti. Jei nuotaika nepagerėja, bet pacientas užmiega, tai yra svarbus sveikimo proceso etapas.
Laipsniškas svorio šalinimas nuo paciento pečių tikrai prisideda prie tolesnio gydymo proceso sėkmės?
– Taip. Tai kelias savaites trunkantis procesas – nuo to momento, kai pacientas pirmą kartą apsilanko psichiatro kabinete iki to momento, kai pajunta pagerėjimą, kai pradeda matyti, kad didėja jo įsitraukimas į kasdienį gyvenimą, galvojama, ką gaminti, kokius pirkinius. daryti ir pan. Kai pacientas pradeda atgauti save, partneris pradeda atgauti savo mylimąjį, vaikai pradeda atgauti tėvą. Tėvai taip pat pradeda sveikti savo depresinį vaiką.
Atsigavimas po depresijos – kaip atrodo sveikimo procesas?
-Iš pradžių pagerėja pagrindiniai simptomai, tačiau kuo ilgiau trunka tinkamai parinktas gydymas, tuo daugiau naudos iš jo gauna pacientas. Vėlesniame etape pagerėja pažintinės funkcijos kokybė, t.y. tai, ką vadiname koncentracija, atmintimi. Pacientas pastebi, kad yra efektyvesnis, gali susikaupti, greičiau atlieka veiklą ir pan. Pabaigoje jis pastebi ir lytinio potraukio pagerėjimą, nes kai depresija sergantis pacientas negalvoja apie šią funkciją, tai paskutinis dalykas, apie kurį susimąsto.
Jei paciento psichinė sveikata pagerėjo, šis poveikis turi būti išlaikytas – laikas, kad pagerėjimas liktų su pacientu visam laikui, ar ne?
– Taip, yra trys ribiniai taškai. Pirma, kai pacientas praneša. Antrasis – kai parinkti vaistai gerina paciento sveikatą. Trečia, kai pacientas pastebi, kad jis jaučiasi labai gerai – pacientai dažnai sako, kad jam geriau nei prieš išsivysčius depresijai. Tai yra momentas, kai reikia vartoti vaistus mažiausiai šešis mėnesius tokiomis dozėmis, po kurių pacientas jautėsi gerai. Tai gydymo konsolidavimo metas. Po šių šešių mėnesių patikriname, kaip sekasi pacientui, ir priimame sprendimą, ką daryti toliau.
Kas atsitiks po šešių mėnesių fiksuoto gydymo?
– Yra pacientų, kurie nori nutraukti farmakoterapiją, tačiau yra ir tokių, kurie nori likti su šiais vaistais. Tada galime sumažinti dozę. Depresiniai sutrikimai dažniausiai kartojasi dėl paties sutrikimo esmės, t. y. serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekio disbalanso.
O jei mano depresija pasikartos?
- Pacientas turi pradėti gydymą iš naujo, bet tai nėra blogai. Savo pacientams aiškinu, kad to nereikėtų bijoti, šie pacientai labai jautrūs, todėl pasirodžius pirmiesiems simptomams kreipsis į gydytoją.
Kaip gali padėti pacientai, kurie patyrė šį procesą?
- Žmonės, kurie išgyveno depresiją, turėjo kontaktų su psichiatru, buvo gydomi antidepresantais, yra jautresni aplinkinių žmonių depresijos signalams. Turėdami jautrumą, kilusį iš savo patirties, jie gali daug efektyviau pasiekti žmones, turinčius įvairių psichikos sutrikimų. Tai įgūdis, kurio negali išmokti niekas, neturintis tokios patirties.
Šalutinis poveikis, kurio pacientai bijo – jis gali pasireikšti arba nepasireikšti, tiesa?
- Šalutinis poveikis dažniausiai lydėjo senosios kartos vaistus. Jie vis dar yra prieinamimūsų rinkoje ir, priešingai nei atrodo, juos taip pat giria pacientai, o pacientas turi būti patenkintas. Naujos kartos vaistai turi vis mažiau šalutinių poveikių. Svarbu, kokį vaistą pasirinksime, taip pat lėtą jo įvedimą, kad organizmas galėtų priprasti prie naujos medžiagos.
O kaip su žmonėmis, kurie antidepresantus vartoja tik laikinai?
- Jei pacientas nereguliariai gydo, pamiršta dozę arba nustoja vartoti vaistus nepasitaręs su gydytoju, atsiranda šalutinis poveikis dėl farmakoterapijos pažeidimų ir staigaus vaisto vartojimo nutraukimo. Šiuo atžvilgiu svarbu laikytis gydytojo nurodymų, nors yra ir situacijų, kai šie simptomai naudojami paciento labui.
Kaip yra?
- Kai kurių antidepresantų atveju mieguistumas yra nepageidaujamas simptomas, tačiau didelė depresijos sutrikimų turinčių pacientų grupė kovoja, pavyzdžiui, su nemiga. Žinodami tai, mes, gydytojai, naudojame šį vaistą kaip miego priemonę. Todėl nepageidaujamas simptomas kartais yra labai pageidautinas specialisto, žinančio, kaip orientuotis farmakoterapijos pasaulyje, rankose. Labai svarbu diagnozuoti pacientą ir nustatyti, kokia yra jo problema, ir pasirinkti jam tinkamiausią vaistą.
Tinkamas vaisto pasirinkimas ir tinkama dozė yra raktas į sėkmę. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai įprasti vaistai neveikia.
– Taip, kai pacientas nereaguoja į pirmą terapiją, pridedame antrą vaistą iš kitos grupės. Jei pacientas reaguoja į dviejų skirtingų grupių vaistų derinį, tada viskas gerai ir galime tikėtis, kad gijimo procesas ateis. Tačiau yra vaistams atsparios depresijos atvejų. Naujausių tyrimų duomenimis, tai liečia apie 8 proc. visų depresinių sutrikimų atvejų. Tai pacientai, kuriems nereagavo į du tinkamai atliktus farmakoterapijos ciklus.
Ką reiškia „teisingai atlikti farmakoterapijos ciklai“?
- Tai reiškia, kad pacientui parinkome tinkamą vaistą, vartojome pakankamai ilgai ir tinkamomis dozėmis. Jeigu ligonio sveikata nepagerėja, tai susiduriame su vaistams atsparia depresija.
Ar galite dar ką nors padaryti šioje situacijoje?
– Žalia šviesa tokiems pacientams, nes atsirado naujausias inhaliacinis depresijos gydymas. Taip pat yra ir kitų medicinos metodų, tačiau nefarmakologinių, kurie papildo gydymą, be kita ko, vaistams atsparūs sutrikimai. Mes visą laiką judame į priekį, o jūs to neturėtumėtepasiduoti, bet ieškoti kitų gydymo metodų. Pacientui, kenčiančiam, sergančiam depresija, praradusiam viltį, tai gali būti neįveikiamas kelias. Štai prašymas artimiesiems pabūti su ligoniu, suteikti pacientui jėgų, kartu su juo eiti pas gydytoją ir ieškoti naujų galimybių.
Atsikratę klaidingų nuomonių, turime galimybę pasveikti. Onkologai taip pat skambina pavojaus varpais, kad visuomenei sunku įtikinti visuomenę, kad vėžys nebūtinai turi būti mirtina liga – juk jį daug kas nugalėjo.
- Labai gaila, kad patirties neturintys žmonės skleidžia savo požiūrį į depresiją ar jos gydymą žmonėms, turintiems problemų su psichine sveikata.
Kaip tai gali pakenkti depresija sergantiems žmonėms?
– Skleidžiant tokias nuomones, depresija sergantys žmonės negali pasinaudoti XXI amžiaus medicinos pasiekimais. Redaktorius įdomiai paminėjo onkologines ligas, nes jų atveju laikas turi didelę reikšmę ir tai, kas onkologijoje išgydoma pradžioje, po kurio laiko gali būti nepagydoma. Panašiai yra ir su depresija – jei intervencija pradedama pakankamai anksti, tikimybė sugrįžti į pilną fizinę formą yra daug didesnė.
Kas kelia grėsmę tiems, kurie delsia, neskaitant sunkėjančių depresinių sutrikimų?
- Jei pacientas praleidžia šį momentą, deja - depresija yra mirtina liga ir negydoma gali baigtis mirtimi dėl savižudybės. Kreipiuosi į žmones, kurie turi nemedicininį požiūrį į depresijos gydymą, kad jie paliktų tai sau ir neprisiimtų atsakomybės už tuos, kurie nusižudys dėl blogo patarimo, nes su tokia našta gyventi labai sunku.
Išvada viena – dėl depresinių sutrikimų reikia konsultuotis su specialistu, o ne su kaimynu. Tai rimtas reikalas. Supraskite, kad prašyti pagalbos nėra gėda, tai nėra silpnumo požymis. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos visuomenė tiesiog pamiršta.
– Visuomenė arba pamiršta, arba nežino. Vakaruose ar JAV gydyti depresiją, lankytis pas psichoterapeutą yra visiškai normalu. Tai tik pradeda čia būti.
Ar vadinamasis „Stimuliacija“ gali būti veiksnys, sukeliantis arba pasunkinantis psichikos sutrikimus?
- Jei lygintume gyvenimo sąlygas XX amžiaus pradžioje su dabartinėmis - po 120 metų, tai per laiko vienetą mus pasiekia nepalyginamai daugiau dirgiklių, o programavimas nepasikeitė. mūsų organizmo.
Greitas laikas,Socialinė žiniasklaida, informacijos srautas iš radijo ir televizijos, mirksinčios reklamjuostės, ryškūs plakatai – visa tai iš tikrųjų gali būti nuolat didėjančio depresijos atvejų priežastimi?
– Dar prieš 30 metų širdies ir kraujagyslių sistemos ligos buvo pirmoje vietoje. Šiuo metu depresija pradeda pirmauti, ruošiasi „paimti lyderį“. Būtent tai redaktorė teisingai paminėjo – šios mirksinčios lemputės, dirgiklių skaičius, mūsų telefonai, kurie nuolat yra su mumis, yra toks „pavadėlis“. Sėdėdami restorane matome, kad žmonės naudojasi telefonais, užuot kalbėję tarpusavyje. Be to, mūsų kūnas negali susidoroti su didžiuliu neigiamų naujienų kiekiu, kuris mus bombarduoja.
Ką galime padaryti?
– Patirkite sau „tylos akimirkas“. Nustatykite laiką, kada bus išjungti namų mobilieji telefonai, nustatykite dieną be televizoriaus, radijo ar kompiuterio. Šiais laikais gali būti siaubingai sunku, ypač jauniems žmonėms. Kitas dalykas yra nusiraminimo dalykas – išbandyti atsipalaidavimo technikas, kurias kiekvienas gali pritaikyti individualiai pagal savo poreikius. Trečias dalykas – grįžti prie mūsų pokalbio pradžios – psichoterapijos. Tai pagalba, kuri, taip pat iš mano patirties – ir aš nesigėdiju apie tai kalbėti – yra didžiausia dovana, kurią žmogus gali sau padovanoti. Geras terapeutas padeda organizuoti tai, kas vyksta visame mūsų gyvenime, į praeitį, vaikystę, raidos amžių, t.y. paauglystę, padeda pažvelgti į tai, kas buvo ir kaip tai paveikė mūsų raidą. Kartą psichoterapeutas padės mums į visa tai pažvelgti, sugriaus mūsų komforto zoną, susikurtą per daugelį metų, tada padės ją atstatyti, bet bus visiškai kitaip.
Kita, vadinasi, ką?
- Visų pirma, tai bus zona, kurioje bus daugiau įžvalgos, daugiau jautrumo, daugiau supratimo apie save ir kitus žmones. Kadangi būsime draugiškesni sau ir kitiems, pasikeis mūsų gyvenimo kokybė, todėl tai turės teigiamos įtakos mūsų psichinei būklei. Todėl psichoterapija yra geras sprendimas, bet ne ūminėje depresijos fazėje, kai žmogus nelabai pasiekia, kai tai yra kova dėl išlikimo, o tada kovojama dėl normalaus funkcionavimo. Pacientui sugrįžus pas jį, siūlome gerą psichoterapiją patyrusio psichoterapeuto, turinčio savo vadovą, rankose, kuri garantuoja saugią psichoterapiją.
Čia iškėlėte įdomų dalyką. Kažkas man kartą pasakė, kad geras psichoterapeutasturėtų pacientui pageidaujant be problemų perduoti kontaktą vadovui. Tai tiesa? Koks tikrasis prižiūrėtojo vaidmuo?
– tai labai išmintinga užuomina. Gal nebūtinai kontaktinis, o greičiau informacija, kad psichoterapeutas naudojasi šia profesionalios pagalbos forma. Tiek gydytojai, tiek psichoterapeutai turi nuolat treniruotis. Čia nėra kaip užmigti ant laurų. Psichoterapijos atveju supervizorius yra savotiškas „apsauginis vožtuvas“, jis stebi teisingą terapijos eigą. Šis žmogus neturi jokios nuomonės, bet girdi, kas vyksta su pacientu gydymo procese ir geba objektyviai pažvelgti į jo situaciją ir taip duoti labai vertingų patarimų.
Kaip tai veikia praktiškai?
- Sesijos metu su supervizoriumi psichoterapeutas aptaria konkretų atvejį, šis žmogus padeda gerai valdyti pacientą, todėl tai yra labai svarbu. Srovė, kurioje dirba konkretus psichoterapeutas, nėra labai svarbi, nes kiekvienam pacientui reikia skirtingo. Tuo momentu, kai terapeutas sugriauna mūsų saugumo jausmą, kai „lupa nuo šaknų klodus“, tai yra padeda emociškai atsiverti, šiame procese prieiname prie to, kas svarbiausia, bet dažnai ir labai skausminga. Tuomet svarbu, kad terapeutas padėtų atstatyti tvarkos ir saugumo jausmą. Ją nugriauti nesunku, gudrybė – ant padorių pamatų pastatyti „stabilią konstrukciją“.
Kaip psichiatras, ką norėtumėte perteikti depresija sergantiems pacientams?
- Nebijokite psichiatrų. Esame gydytojai, šilti ir empatiški žmonės, neteisiame. Mūsų užduotis – padėti jums įveikti įvairius gyvenimo neramumus. Mums didžiausias pasitenkinimas, kai pacientas sako: „Ačiū, dabar viskas gerai“.
Dėkojame už pokalbį.
Ekspertas
Gydytoja psichiatrė Jolanta KlemensJi baigė Silezijos medicinos universitetą Katovicuose ir 4 metų psichoterapijos magistrantūros studijas Krokuvos Jogailos universitete. Turi stacionarinio ir ambulatorinio psichiatrinio gydymo patirties. Ji dirbo konsultante Bielsko-Bialos provincijos ligoninės, Bendrosios ligoninės ir BCO somatiniuose skyriuose. Anksčiau jis buvo Bielsko-Bialos apygardos teismo ekspertas psichiatrijos ir priklausomybių srityje. Nuo 2004 m. daugelio konferencijų Lenkijoje lektorius. Daugelį metų jis buvo Beskidzka Izba Lekarska įgaliotasis gydytojų ir stomatologų sveikatos atstovas. Nuo 2004 m. vykdo savo medicininę veiklą, nuo 2015 m. PSICHOMedikė Jolanta.Klemensas. Įstaigoje dirba gydytojai psichiatrai, psichoterapeutai, asmeninis treneris ir slaugytoja. Vykdydamas savo veiklą, jis naudoja naujausius gydymo metodus, įskaitant farmakologinius, skirtus naudoti tik medicinos įstaigoje.
- Viltis žmonėms, sergantiems vaistams atsparia depresija?
- Aš gyvenu su vaistams atsparia depresija: „Vartodamas narkotikus vis tiek negalėjau susitvarkyti su savo gyvenimu“
- „Man nerūpi“ – apie anhedoniją sergant depresija
- Psichoonkologija: emocijos sergant vėžiu ir jų įtaka gydymui
Marcelina DzięciołowskaDaug metų su medicinos pramone susijęs redaktorius. Jo specializacija – sveikata ir aktyvus gyvenimo būdas. Privati aistra psichologijai įkvepia ją imtis sudėtingų šios srities temų. Interviu ciklo psichoonkologijos srityje autorė, kurios tikslas – ugdyti sąmoningumą ir laužyti stereotipus apie vėžį. Jis tiki, kad teisinga protinė nuostata gali padaryti stebuklus, todėl konsultuodamasis su specialistais skatina profesines žinias.